Graikijos sirgalių meilė krepšiniui Jono Kazlausko akimis ir kiti nuotykiai Atėnuose (nuotraukos, video)
Sveiki visi, kam krepšinis nors truputį įstrigęs širdyje. Šį kartą foto-video blogas papasakos apie Graikijos krepšinio aistruolius, su kuriais teko ne kartą susidurti fotografuojant rungtynes Graikijoje, o pagrindinis pašnekovas – buvęs „Olympiakos“ ir dabartinis Graikijos krepšinio rinktinės vyr. treneris Jonas Kazlauskas, pakvietęs pasisvečiuoti savo namuose Atėnuose.
Mano pirmas apsilankymas Atėnuose buvo 2007 metais, kai Atėnų „Panathinaikos“ iškovojo Eurolygos taurę, finale sutriuškindama Maskvos CSKA. Ramūnas Šiškauskas galutinai pakerėjo Ettore Messiną ir po tų varžybų buvo perviliotas į Rusijos sostinę. Beje, tuomet jis buvo vertas MVP, tačiau finalas juk vyko Atėnuose...
Keletas įdomių faktų, kuriuos nugirdau ar pastebėjau apie krepšinio aistruolius Atėnuose:
• „Olympiakos“ sirgalių simbolis yra „gate 7”: 1981 metais per futbolo varžybas prie šių vartų buvo sutraiškyta apie 20 sirgalių – išėjimas iš stadiono buvo užrakintas ir lauk besiverždami žiūrovai trypė vieni kitus.
• „Pao“ – „Oly“ tarpusavio varžybose sirgalių būna retai. Taip bandoma išvengti susirėmimų. Pernai peiliu buvo nudurtas vienas aršiausių „Panathinaikos“ aistruolių. Didžiulę jo nuotrauką aistruoliai pasikabina visose rungtynėse.
• 2007 metais fotografuodamas finalo varžybas tarp „Pao“ ir „Oly“ komandų, arenoje surinkau apie 10 eurų, kurie atskrido šalia. Lauktuvių galėjau parvežti ir kėdžių, dešrainių, žiebtuvėlių, gėrimų bei fejerverkų.
• Visoje Graikijoje Atėnų uosto Pirėjo komanda yra labiau palaikoma nei „Panathinaikos“, nes „Olympiakos“ anksčiau buvo laikoma vargšų, o „Pao“ – turčių komandomis.
• Kad ir kaip būtų ironiška, „Olympiakos“ arena vadinama Taikos ir draugystės rūmais.
• Dažnai kyla įtarimų, kad Graikijos krepšinio federacija pro pirštus žiūri į aistruolių siautėjimus.
• Einant į varžybas praeiviai dažnai mane perspėja (pamato, kad turistas), jog šalia arenų varžybų metu labai nesaugu.
• 2007 metais, kai „Pao” laimėjo Eurolygą, žalieji sirgaliai suniokojo „Omonios“ aikštę. Iš laimės. Rovė ženklus, daužė parduotuves. Po pergalės finale. Taip jie švenčia. Fotografuodamas jaučiausi kaip karo dalyvis.
• Tame pačiame finale pajutau graikų aistruolių organizuotumą ir jėgą. Per pusfinalio mačą, kai nežaidė „Pao“ komanda, OAKA arenoje siautėjo „Tau“ ir CSKA gerbėjai. Buvo kurtinamas triukšmas. Tačiau žaliesiems aistruoliams reikėjo parodyti, kas čia šeimininkai. 5–6 tūkstančiai krepšinio fanatų vieną vienintelį kartą suplojo delnais ir toliau tylėjo. Likusių 15 tūkst. atvykusių sirgalių skleidžiamas garsas skambėjo kaip lopšinė.
• Eurolygos finale 2009 m. Berlyne, kai žaidė „Pao“ su CSKA ir „Barsa“ su „Oly“, graikų aistruoliai buvo atitverti tinklais ir griežtai prižiūrimi Vokietijos policininkų – finalas praėjo sklandžiai. Tačiau įdomu tai, kad žaliesiems ir raudoniesiems sirgaliams nerūpi palaikyti komandų – jiems rūpi keikti kitą savo šalies komandą. „Oly“ aistruoliai keikė Želko Obradovičių, Deimantidį, „Pao“ komandą. „Pao“ sirgaliai tyčiojasi iš „Oly“ stratego P.Giannakio – dainavo dainas su mintimi: nenusimink, Panagioti, ateis ir tau laikas laimėti.
Būdamas šalia krepšinio aikštelės mėgstu niūniuoti graikų skanduotes: labai emocingos, ritmiškos ir linksmos. Žinau, ką tie žodžiai reiškia, bet čia ne vieta blevyzgoti.
Įdomu, kas būtų, jei bent vienas „Pao“ ar „Oly“ žaidėjas parodytų pirštą varžovų arenoje?
Ir nepamirškite – krepšinis mūsų širdyse!
mastyk ka rasai