ERASMUS patirtis: studijos Graikijoje – prisilietimas prie didingos istorijos (nuotraukos)

Esu Rasa Švelnikaitė, Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) studijuoju įstaigų vadybą (specializacija – tarptautinių ryšių vadyba). Studijuoti pagal ERASMUS mainų programą išvažiavau į Graikijos miestelį Serres, į T.E.I. Serron (Technological Education Institution of Serres) universitetą. Mane išleidęs VGTU skyrė 450 eurų stipendiją per mėnesį.

Rugsėjo pabaiga – metas, kai paskutiniai lietuvių turistų lėktuvai skraidina į saulėtą Graikiją atostogauti ir pasidžiaugti mums dar kaitria saule.

Skristi vienu iš kelionių agentūros lėktuvu (dar vadinamu charter’iu) pigiau, nei ieškoti skrydžių Lietuvos oro linijose, kurios, deja, nesiūlo tiesioginių skrydžių į Europos pietus už padorias kainas.

Pasiekti Graikiją nebuvo brangu, už tiesioginį skrydį sumokėjau 450 Lt.

Salonikų oro uoste pasitiko universiteto koordinatorius ir nurodė autobusų maršrutą, kuriuo turėjome pasiekti Serres (miestą, kuriame studijavau). Autobuso bilietas nuo Salonikų iki Serres kainavo 7 eurus (su studento pažymėjimu kaina – 5,70 eurų, bet tuo metu dar tokio neturėjau). Apskritai tarpmiestiniai autobusai dažniausiai pigesni už traukinius, bet įvertinus laiką, per kurį pasiekiamas tikslas, kartais apsimoka keliauti ir traukiniu.

Kai atvykome, Serres mieste pasitiko universiteto užsienio ryšių koordinatorė, todėl taksi ar pagalbos iš aplinkinių neprireikė.

Gyvenimo sąlygos

Buvau apgyvendinta miestelio centre su kitais erasmusais (be manęs buvo dar 3 lietuviai, su kuriais atskridau ir nė vieno užsieniečio, nors, kaip mums sakė, jų turėjo būti apie 8). Kiekvienas buvome apgyvendintas atskirame kambaryje su visais reikalingiausiais baldais.

Gyvenimo sąlygos buvo geros, daug geresnės už lietuviškus bendrabučius ar butus po 500 Lt (Vilniuje). Vonios kambarys buvo naujas. O kas labiausiai nustebino, kad už būstą nereikėjo mokėti nė cento!

Iki universiteto – 20 min. pėsčiomis, kartais patingėdavom ir važiuodavom autobusu. Kainos kiekviename mieste skirtingos, pavyzdžiui, studentui vienkartinis autobuso talonėlis Salonikuose kainuoja 0,30 euro, Serres – 0,50 euro. Aš pirkdavau mėnesinį bilietą, kuris kainavo 20 eurų – brangiau negu didmiesčiuose (Salonikuose studentui – 13 eurų), bet kai nemoki už kambario nuomą – neatrodo dideli pinigai.

Nemokamai ne tik gyvenome, bet ir valgėme. Atrodo, neįtikėtina, bet tai tiesa. Nors kai kuriuose miestuose jie moka, bet dažniausiai simbolines sumas. Taigi pusryčiai, pietūs, vakarienė – septynias dienas per savaitę – buvo nemokami. Žinoma, kartais, mielai atsisakydavome nemokamo maisto ir su lietuvaičiais užkąsdavom gyros‘ų (juos galėtume vadinti graikiškais kebabais), kurių kaina svyruoja apie 2-3 eurus.

Buityje nieko netrūko, gal tik skalbimo mašinos, kurią pakeitė skalbimas rankomis. Koordinatorius siūlė naudotis privačiomis skalbimo įmonėmis, tačiau nusprendėme, kad skalbti ten mums tiesiog neapsimoka.

Studijos

Vykdama į Graikiją buvau daug girdėjusi apie lengvas studijas ir projektus vietoj paskaitų. Tačiau manęs ir kitų ERASMUS studentų laukė visiškai kitoks likimas. Jau pirmą mokslo metų dieną įteikė tvarkaraštį ir pradėjo vesti paskaitas mums, keturiems ERASMUS studentams. Buvo ir tokių paskaitų, kuriose sėdėdavom tik dviese, nes ne visų studijų programa sutapo. Visos paskaitos vyko anglų kalba, išskyrus graikų kalbos pamokėles.

Paskaitų trukmė kitokia nei Lietuvoje: Graikijoje (bent mano universitete) ji trunka 3 val. (žinoma, kas 45 minutes ar kas valandą turėdavome pertraukėles), praktiniai užsiėmimai – 2 val. Pirmadieniais–ketvirtadieniais į paskaitas žingsniuodavom be jokio simuliavimo. Penktadienis, kaip ir savaitgalis, buvo paliktas Graikijos pažinimui, t.y. kelionėms.

ERASMUS studentai visuomet yra vertinami ne tik dešimtbale sistema, bet ir tarptautine – raidėmis (A, B, C, D, E, F). Raidė A (excellent) Graikijos dešimtbalėje sistemoje apima nuo 8,5 iki 10, kai Lietuvoje – tik 10, todėl visi grįžome su aukščiausiais įvertinimais.

Dėstytojai ir universiteto darbuotojai – labai malonūs ir profesionalūs: tarp studentų ir dėstytojų daug glaudesni ryšiai nei Lietuvoje. Kai kurie dėstytojai buvo baigę studijas Anglijoje ar kitoje pasaulio šalyje, todėl jų paskaitos buvo vienos iš įdomiausių. Džiugino ir tai, kad dėstytojai mums leido susidaryti egzaminų tvarkaraštį patiems, ko dauguma ERASMUS studentų negali.

Vertinimo sistema Graikijoje yra šiek tiek panaši į mūsų, lietuviškąją. Studentai vertinami dešimtbale sistema, tačiau tai – smulkesnis vertinimas, kuriame 8,9 nereiškia 9, pažymiai neapvalinami.

ERASMUS studentai visuomet yra vertinami ne tik dešimtbale sistema, bet ir tarptautine – raidėmis (A, B, C, D, E, F). Raidė A (excellent) Graikijos dešimtbalėje sistemoje apima nuo 8,5 iki 10, kai Lietuvoje – tik 10, todėl visi grįžome su aukščiausiais įvertinimais (turėti devintukai virto dešimtukais).

Laisvalaikis

Nuo pat atvykimo universiteto valdžia siekė mums palengvinti gyvenimą, skyrė daug dėmesio. Pirmą savaitę buvo suorganizuota vadovybės, dėstytojų ir mūsų vakarienė, skirta artimiau susipažinti ir pasidalyti naujais įspūdžiais.

Laisvalaikis Serres miestelyje nėra toks aktyvus, koks būna didmiesčiuose, tačiau net ir čia barai nuolat pilni ir naktinis gyvenimas verda, bet jis prasideda pakankamai vėlai, anksčiausiai – 12 val. nakties. Viena iš populiariausių vietų, pritraukianti daugybę žmonių, yra Basukia – gyvos muzikos restoranai. Graikai visą savo laisvalaikį mėgsta praleisti gerdami šaltą kavą ir šnekučiuodamiesi. Kartais vieną puodelį kavos jie geria 2–3 valandas.

Nuo pirmųjų atvykimo dienų (kadangi mokslo metai savaitę vėlavo prasidėti dėl švenčių) pradėjome keliauti. Rugsėjo pabaiga–spalio pradžia – puikus metas Graikijoje, kadangi sezonas beveik baigiasi ir kainos yra tikrai žemos, jūra šilta ir saulė vis dar kaitri. Trijų žvaigždučių viešbutį pavyko susirasti už 13 eurų asmeniui su „viskas įskaičiuota“ (Chaniotis, Chalkidiki). Keliaujant įsisavinome vieną dalyką – niekada neužsisakinėti viešbučių ar hostelių iš anksto (be abejo, kalbu apie nesezoninį laikotarpį), kadangi savininkai linkę derėtis ir kartais galima gauti net 50 procentų nuolaidą.

Įėjimas į istorines vietas ir beveik visus muziejus (išskyrus privačius) Graikijos studento pažymėjimą turinčiam studentui nekainuoja. Kitų šalių studentams kaina su 50 procentų nuolaida, arba taip pat nemokamas įėjimas.

Kultūra

Graikai – labai šilti, atviri bei nuoširdūs žmonės, su jais nesunku užmegzti draugystę, tačiau reikia būti atsargiam norint kritikuoti jų kultūrą ar istoriją, nes tai gali sukelti audringas diskusijas.

Keliaujant graikų patarimai gali būti labai pravartūs, kalbant apie vietas, kurias reikėtų aplankyti, ką paragauti (tradiciniai patiekalai) ar nusipirkti. Nepatarčiau kreipti dėmesio į kelionių planavimo patarimus (ypač automobilių nuomos punktuose), kadangi graikai savo laiką planuoja visiškai kitu tempu nei mes, lietuviai. Pasakius, kad per 4 dienas ketini aplankyti visą Peloponeso pusiasalį, jie tik pasukios pirštą prie smilkinio galvodami, kad tu neturi jokio supratimo, ką darai.

Patarčiau keliaujant vengti šventinių dienų, nes per jas ir, be abejo, – po jų graikai dažniausiai nedirba.

Graikai – labai šilti, atviri bei nuoširdūs žmonės, su jais nesunku užmegzti draugystę, tačiau reikia būti atsargiam norint kritikuoti jų kultūrą ar istoriją, nes tai gali sukelti audringas diskusijas.

Daugelyje kavinių ar barų vis dar yra rūkoma, nors jau metus galioja įstatymas, draudžiantis rūkyti uždarose patalpose. Labai nustebino, tiesiog pribloškė, kad studentai ir dėstytojai rūko net universiteto patalpose.

Per žiemos šventes graikai turi tradiciją kepti pyragą ir jame paslėpti auksinę monetą. Ją radęs būna laimingiausias visus metus. Graikai labai myli šią tradicija, todėl net viešbučiuose galima rasti iškeptus pyragus pusryčiams (Kalėdų ar Naujųjų metų rytą). Monetą radęs svečias dažniausiai įgyja progą nemokamai pasilikti viešbutyje papildomą naktį ir vaišių (brangaus vyno ar kt.).

Patarimai, ką tiesiog būtina aplankyti Graikijoje:

Sostinę – Atėnus. Labai gražus miestas, tikras istorinis palikimas (Akropolis, Olimpinis stadionas).

Santorini salą (~8 h laivu nuo Atėnų uosto Pirėjo). Joje patarčiau išsinuomoti automobilį (20-40 eurų para) ir juo apkeliauti visą salą, nepamiršti pajodinėti asiliukais iki senojo uosto, aplankyti gražiąją Oia ir laiveliu nuplaukti iki ugnikalnio salelės.

Esant galimybei aplankyti Peloponeso pusiasalį (Nafplio, Monemvassia, Olimpia, Korinto kanalą, Epidaurus, Mikėnus). Visi keliai po Peloponeso pusiasalį atveria nuostabius vaizdus ir gniaužia kvapą (kelias nuo Nafplio ar Epidaurus vedantis žemyn į Monemvassia yra nutiestas per kalnus, važiuojant galima matyti skardžius).

Corfu salą Graikijos šiaurės vakarinėje dalyje. Ši sala – gražiausių paplūdimių oazė. Velykos šioje saloje ypač didelė šventė: žmonės meta molines puodynes pro balkonus su užrašytais norais, ir jos dūžta tiesiog gatvėse.

Meteorų vienuolynus (nebuvau, bet girdėjau, kad ši vieta tiesiog nuostabi!)

Mažesnės, bet vis tiek gražios vietos, kurias verta aplankyti gyvenant Graikijoje: Edessa, Chaniotis, Ioaninna (ten galima paragauti varlių kojyčių), Kalithea, Litochoro, Kavala, Kreta.

Patarimai, ką tiesiog būtina paragauti Graikijoje:

Souvlaki (graikiškas šašlykas);
Ouzo (anyžinė degtinė);
Ricina (sakų vynas);
Buhačia (saldus pyragėlis);
Pasticcio (makaronų plokštainis);
Musaka (bulvių ir daržovių plokštainis);
Gyros (skanu, greita ir tikrai išskirtina);
Žinoma – tikrų, graikiškų, salotų.

Ši šalis atvėrė man ne vien puikias galimybes prisiliesti prie jos didingos istorijos, bet ir suteikė geras studijų bei gyvenimo sąlygas. Todėl jeigu manęs kas paklaustų, ar verta pasirinkti Graikiją ERASMUS studijoms, nedvejodama atsakyčiau – žinoma!

Buvai išvykęs studijuoti svetur pagal ERASMUS mainų programą? Dar neišblėso ten patirti įspūdžiai bei nuotykiai? Pasidalyk ERASMUS patirtimi su kitais studentais. Savo pasakojimą ir keletą nuotraukų siųsk el. paštu studentai@15min.lt.