Kad studento piniginė nebūtų plona

Darbas

Dažniausiai piniginės storis pirmaisias studijų metais priklauso nuo tėvų malonės. Tačiau tėvai ne visada nori/gali duoti tiek, kiek mums, studentams, norėtųsi. Esant pinigų stygiui yra keletas išeičių. Viena jų – susirasti darbą ir taip papildyti savo biudžetą. Neturint patirties darbo paieškos ne visada lengvos, tačiau čia svarbus atkaklumas. Reikia kantrybės kiekvieną dieną tikrinti darbo skelbimus internete ir atrasti laiko siuntinėti CV.

Darbą ne visada bus galima suderinti su paskaitomis, todėl gali nukentėti studijų kokybė. Nenorintiems apleisti mokslų įmanoma dirbti pagal laisvą grafiką, pvz., įsidarbinus korepetitoriumi. Tereikia patalpinti skelbimą į internetinius puslapius, kur dažniausiai lankosi moksleiviai (www.mokslai.lt ir kt.), arba nepatingėti nueiti į mokyklas bei palikti skelbimą informacijos lentose. Kadangi pats ką tik baigei mokyklą, atsiras bent vienas dalykas, kurį puikiai mokėjai. Tad savo žinias už mažesnę, nei paprastai prašo korepetitoriai, kainą galėsi perteikti moksleiviui.

Kita darbo paieškos priemonė – skelbimų lentos bendrabučiuose. Jose karts nuo karto pasirodo skelbimų su darbų pasiūlymais būtent studentams. Dažniausiai tai veikla, neatimanti visos dienos laiko ir „nekenkianti“ mokslams.

Stipendijos

Norint prasimanyti pinigų nebūtina ieškotis darbo, galimas kitas variantas – paplušėti prie knygų ir siekti mokslo aukštumų. Už karčių mokslo šaknų krimtimą laukia saldūs vaisiai – skatinamosios stipendijos. Tiesa, jų saldumas kiekviename universitete gerokai skiriasi. Vilniaus universitete padidinta stipendija siekia 325 Lt, o, pvz., Vytauto Didžiojo universitete – 520 Lt.

Valstybės finansuojamose vietose studijuojantys studentai gali gauti ir socialinę stipendiją. Pastaroji skiriama studentams iš nepasiturinčių šeimų, atsižvelgus į jų socialinius kriterijus. Daugiau informacijos apie šią stipendiją gali gauti savo universiteto internetiniame tinklalapyje arba tiesiogiai kreipdamasis į studentų atstovybės socialinių reikalų koordinatorių.

Taip pat kai kurie universitetai, ištikus kritinei nelaimei (rimtos sveikatos problemos, tėvų ar globėjų mirtis ir kt.) skiria vienkartines stipendijas.

Paskolos

Studentams, kaip ir visiems kitiems piliečiams, įmanoma pasiimti paskolą. Bendra imamų paskolų suma neskaičiuojant palūkanų gali siekti 50 tūkst. litų. Paskolos gali būti kelių rūšių.

Valstybės paskola – tai paskola studijų įmokai mokėti (520 Lt). Dalinę studijų įmoką paprastai moka studentai, neturintys gerai besimokančiojo statuso (t.y., kurie neturi 8 vidurkio). Paskolos grąžinimas prasideda ir palūkanos (5 proc. metinių palūkanų) pradedamos skaičiuoti ne vėliau kaip po dvejų metų po studijų baigimo.

Paskola studijų kainai sumokėti teikiama metams ir negali viršyti metinės studijų kainos. Pinigų studentas neišvysta, nes jie, atskirai už rudenį ir pavasarį, yra pervedami iškart į universiteto sąskaitą. Paskolą studentas pradeda grąžinti ne vėliau nei praėjus metams nuo studijų, kurioms buvo suteikta paskola, baigimo.

Paskola gyvenimo išlaidoms – populiariausia, ją sudaro daugiau nei pusė pasirašytų sutarčių paskoloms (2009 m. buvo pasirašyta beveik 12 tūkst. paskolų sutarčių). Maksimalus paskolos gyvenimo išlaidoms dydis metams yra 6,5 tūkst. Lt. Paskola išmokama ne visa iš karto, o lygiomis dalimis kas mėnesį. Daugiau informacijos apie paskolas gali rasti atsivertęs valstybinį studijų fondo puslapį (www.vsf.lt).

logotipas/„Studentų era“