Kelionė aplink pasaulį. III dalis: traukiniu per Indiją

O buvo taip. Traukinių stotis atrodė grąžino mus keliais dešimtmečiais į praeitį. Vienintelis modernesnis dalykas buvo ekranai, kuriuose galėjai atrasti kiekvieno keleivio vardą ir pavardę, lytį, amžių bei vietą, į kurią jis keliauja. Jeigu tavęs nėra sąraše, geriau net nedrįsk lipti į traukinį.

Traukiniai taip pat seni, prigrūsti žmonių. Lietuvoje tiek žmonių traukinyje mačiau tik važiuodama iš „Tamstos“ festivalio. Buvę ten, tikrai mane supras. Kad nebūtų taip karšta, langai be stiklų, tad visą kelią pučia vėjelis.

Buvo sunku susiorientuoti stotyje pagal kabančius ženklus, nes dauguma jų buvo hindi kalba. Nors žmonės ir kalba angliškai, sunkiai galima juos suprasti. Viskas, ką girdi, tai „bar bar bar…“ Beje, kažkam pritardami, indai visada purto galvą, kaip neigdami, nors nori sakyti „ok“. Iš pradžių galvojome, kad taip daro tik vienas žmogus, bet po to pastebėjome, jog ir visi kiti taip pat. Tad kol kas jų toks bendravimo būdas man lieka mistika…

Taigi, per visus šiuos nesupratimus vėlavome į traukinį. Traukinys jau buvo pradėjęs važiuoti, o mes vis dar nesupratome, ar jis mūsų, ar ne, nors žmonės buvo prieš tai rodę, kad traukinys bus kaip tik šioje vietoje. Tad nieko nežiūrėdami metėme bagažą pro pirmas pasitaikiusias duris ir bėgdami paskui vis greitėjantį traukinį šokome į vidų. Uh, buvo ekstremalu. Ir spėkite, kur pataikėme. Ogi tikrai ne į keleivių vagoną. Kai susipratome, pamatėme, jog esame mažytėje stabdžio kabinoje, kurioje sėdėjo vienas indas su žalia vėliavėle rankose. Jis mus labai maloniai priėmė, pasakė, kad pataikėme ne į tą traukinį, ką jau kalbėti, kad net vagonas ne tas. Vis dėlto jis mielai leido mums pasilikti savo mažyteje stabdžio kabinoje. Važiavome su iš abiejų pusių atidarytomis durimis, tad labai gražiai matėsi visas kraštovaizdis.

Indas, kurio vardo net ištarti nepavyko, pasirodo labai domisi politika, klausinėjo apie Obamą, jo religiją ir panašius dalykus. Beje, Obama mūsų buvimo Indijoje metu, atvyksta į šalį. Savo viešnagei užsirezervavo visą viešbutį su 605 kambariais. Jame gyvens vienas, o visa jo palyda visai kitame viešbutyje. Indijai tai labai ypatingas momentas, visi laikraščiai tik ir skelbia apie jo atvykimą ir kaip jam čia ruošiamasi.

Taigi, svetingasis indas vėliau su savo kietu telefonu nufotografavo mus, sakė nori parodyti savo žmonai. Negana to, prikišęs telefoną prašė dainuoti, o vėliau ir lietuviškai pakalbėti. Viską įrašė ir labai džiaugėsi, kad galės parodyti ir duoti paklausyti tai savo žmonai.

Dar truputėlį apie Indiją. Gamta čia tikrai beprotiškai graži. Tik keista matyti liesas rudas karves, gulinčias po palmėmis, bet vaizdas nepakartojamas. Klausiau mūsų pakeleivio, kas Indiją laiko kartu, viena šalimi, nes čia tiek daug skirtingų religijų, tūkstančiai kalbų ir pan. Anot jo, Dievas neišskiria šios šalies. Tikrai, atrodo, nesuvokiama, kaip toks didžiulis miksas gali būti vienoje šalyje. Nors pasakojo, jog buvo norinčių išskirti šalį.

Po ilgos kelionės stabdžio kabinoje persėdome į tinkamą traukinį ir tęsėme kelionę visai patogiame bagone, kuriame buvo net lovų. Ganėtinai prabangu. Beje, tikrai labai pigu. Keliaujant traukiniu ir žiūrint pro langą į gamtovaizdį,  atgaivinama siela. 

Šiuo metu tęsiu savo kelionę Šri Lankoje, tai – dar viena nepaprasto grožio šalis. 

Laukite tęsinio!

Viktorijos tiklaraštis.

Buvai išvykęs studijuoti svetur pagal ERASMUS mainų programą? O gal leidaisi į nuotykių kupiną kelionę? Dar neišblėso ten patirti įspūdžiai bei nuotykiai? Pasidalyk savo patirtimi su kitais studentais. Savo pasakojimą ir keletą nuotraukų siųsk el. paštu studentai@15min.lt