Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Blog`iečių rubrika: Varšuvos maratonas

Londono maratonas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Maratonas
Šaltinis: zvalus.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Skelbiame Žvalus.lt partnerių bėgimo BLOG`iečių tekstą po įveikto Varšuvos maratono. Tiek pradedantiesiems, tiek jau įgudusiems bėgikams skirtas įrašas apie sutiktą "sieną", nuovargį ir aistrą bėgimui.

Įveikiau antrą maratoną. Per 3:46:55val.

Buvo vėl labai kuklinanti patirtis, nes ties 35 km tiesiog sustojau ir pradėjau eiti. Paskui dar tris kartus taip padariau. Daug klaidų pridariau. Per anksti stojau į startą ir nenubėgus nei 10 km teko stoti gamtinių reikalų. Apie bėgimo tempą išvis pradėjau galvoti tik prieš užmigdamas išvakarėse. O ir to, ką sugalvojau, visai nesilaikiau. Užgreitinau. Neišėjo savęs sustabdyt, sulėtint. Bet bent jau papukus dorai užsiklijavau.

Gerai man tos kuklinančios patirtys. Galvoju, kad yra du poliai, ties kuriais visi mes ir išsidėstom kaip asmenybės: “Man sėkmės nereikia gyvenime” —— “Man pasisekė”.

Tai kartais, kai šoku ant puikybės, priartėju prie visagalybės ir absoliutaus sėkmės nereikalingumo. Tuomet ir praverčia kuklinančios patirtys. Norėjau per 3:39val bėgti. Ir buvau pasiruošęs, manau. Bet štai. 

Taip ir gyvenu dabar. Kuklesnis.

*

Dabar tokį sunkų periodą išgyvenu. Bet ne dėl to, kad tų 7 minučių gaila. Tuščia kažkaip. Bėgti norisi, bet neaišku kam. Čia tipo pasiekto tikslo sindromas? Psichologai sako, kad reikia su kiekvienu atėjusiu jausmu pasibūt taip iš esmės ir tada lengviau kiti ateis. Tokį vos ne ratą suki:

1. užsimanai kažko
pradedi siekt
pradedi viltis ir nerimaut ar pasieksi
pasieki
džiaugies, didžiuojies
pasipūti
pradedi netekt, tuštėt
netenki
ištuštėji and back to number one

Galvoju, ko netenku? Atrodo, net nespėjau pasidžiaugt, o jau liūdžiu. Toks Saulius autobuse, va jis tai pasidžiaugė, atšventė – iš peties taip.

*

Labai kirto jau ir pačiam maratone per kažkokią beprasmybę, cinizmą. Po 40 km gal. Kai jau visai visai nedaug liko. Suvalgiau dar bananą, berods, einu. Matau, dėdis atsirėmęs į turėklus nubrozdintais keliais ir dviem savanoriais šalia. Visi tik lenkia, bėga pro šalį. Keli eina šalimais. “Ką aš čia veikiu?” mintyse. “Kas čia vyksta išvis?”.

*
Kaip bebūtų, jaučiu, kad bėgsiu dar. Ir dar. Ir jum siūlau. Man rodos maratonas turi galią duoti žmogui būtent tai, ko jam reikia. Pasipūtusiam – kuklumo. Kukliam – pasitikėjimo. Ir dar nemokamų bananų ir šokolado visiems, jei Varšuvoj bėgsit.

BLOG`iečių forumą galite aplankyti spausdami čia, autoriaus blogas - spausti čia.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min