Kiek aktyvesni mokiniai eidami į mokyklą – beveik pusė jų mokyklą pasiekia pėsčiomis, ketvirtadalis ateina tik iki transporto stotelės, penktadalį atveža tėvai. Tiesa, kelias iki mokyklos pėsčiomis ilgai netrunka – kiek daugiau nei pusė mokinių (52 proc.) mokyklą pasiekia per 10 minučių ar greičiau, 15,8 proc. kelionėje užtrunka 15–25 minutes, o ilgiau nei 25 minutes pėsčiomis į mokyklą eina 6,1 proc. apklaustų mokinių.
Prie sportinio aktyvumo nedaug prisideda ir kūno kultūros pamokos mokykloje: 91,8 proc. apklausoje dalyvavusių mokinių atsakė, kad mokykloje turi dvi kūno kultūros pamokas per savaitę, tris – tik 6,6 proc. Beje, šios pamokos patinka tik dviems trečdaliams mokinių (73,7 proc.), 11,7 proc. teigė jų nemėgstantys. Aišku, berniukams jos patinka labiau nei mergaitėms (atitinkamai 84,9 proc. ir 63,3 proc.).
„Tyrimas atskleidė, kad vaikų fizinis pasyvumas jau tampa rimta problema. Mokiniai nurodė, kad laisvalaikiu jie skaito, žiūri televizorių bei žaidžia žaidimus kompiuteriu. Ketvirtadalis apklaustųjų atsakė, kad laisvalaikiu fiziniam aktyvumui skiria iki 1 valandos, o beveik trečdalis – daugiau nei 1 valandą per dieną, nors vaikas minimaliai per dieną turėtų judėti 60 min. Net tradiciškai fiziškai aktyviais laikomi berniukai daugiau laiko skiria kompiuteriniams žaidimams nei fiziniam aktyvumui“, – pasakojo dr. Roma Bartkevičiūtė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja.
Pasak pašnekovės, šiek tiek optimizmo teikia tai, kad 54,8 proc. visų apklaustųjų atsakė, kad lanko sporto mokyklas, sporto ar šokių būrelius, sporto klubus ir kitus su fiziniu aktyvumu susijusius užsiėmimus.
Mankštintis mokinius skatina ar skatintų noras būti stipriam (57,9 proc.), gerai jaustis (56,8 proc.), gražiai atrodyti (47,3 proc.) bei gerai praleisti laiką (44,9 proc.). Kas šeštas–septintas (15,1 proc.) mokinys atsakė, kad laisvalaikiu sportuoti ar mankštintis juos skatina ar galėtų paskatinti mokytojai.
