Likę penki–septyni sapnai priklauso mūsų pasąmonei, priversti juos paklūsti mūsų sąmonei ir nukreipti sąmoningai užduočiai yra labai sudėtinga. Tačiau rezultatai gali būti fenomenalūs.
Trečdalį savo gyvenimo praleidžiame sapnuose. Naktį mūsų pasąmonė apdoroja dieną gautą informaciją bei dienos įvykius, protas įtemptai dirba. Priversti paklūsti sapnus ir išnaudoti smegenis poilsio metu yra naudinga tiems, kurie siekia konkrečių tikslų. Tačiau tie tikslai turi būti geranoriški, nekenkiantys aplinkai, nes priešingu atveju, visą naktį sąžinė bandys nugalėti, sapnai virs į mūšio lauką tarp gėrio ir blogio.
Galima ir kitokia situacija. Galbūt norėtųsi kokių nors žygdarbių, nuveikti ką nors didingo ir prasmingo, o sapnai pilni baimės, gėrio pergalė prieš blogį ne garantuota. Kalbant apie mokymąsi sapne, tai kova tarp gėrio ir blogi nėra aktyvi, nes abejais atvejais žinios vertinamos kaip galinga jėga. O jėgą pirmiausia reikia subrandinti, prieš panaudojant. Todėl mokymosi periodas yra gana harmoningas, juo metu nekovoja priešingos jėgos. Sapnuojant labai svarbi yra dvasinė ramybė. Tuomet nevyksta jokios vidinės kovos, galima pilnai atsiduoti savo tikslui. Tokiu atveju, sąmonė nemaištauja, neiškelia pati sau kliūčių. Mintys susiharmonizuoja, nekyla vidinių prieštaravimų, sąmonė ir pasąmonė „dirba“ išvien. Sapnavimo procesas vyksta sklandžiai, be nuokrypių, sapnai išnaudojami racionaliai, todėl išsikelti tikslai lengvai pasiekiami.
Galbūt kyla klausimas, ar toks sapno „užprogramavimas“ nekenkia sveikatai? Viską reikia daryti saikingai, nepervarginant organizmo ir proto. Tad jei norite tapti genijumi, tai visai įmanoma. Išnaudokite racionaliai miego laiką ir priverskite sapnus „dirbti“.
