Britų mokslininkai ir dietologai paneigia įsitikinimą, kad didelis vaisių ir daržovių vartojimas mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Tiksliau, taip, kiekis cholesterolio sumažėja, tačiau vartojant daug vaisių padidėja lipidų–trigliceridų kiekis. O trigliceridai, kaip ir cholesterolis, padidina aterosklerozės riziką, tuo pačiu ir infarkto bei insulto tikimybę.
Be to, vaisiais sunku numalšinti alkį, jie nesuteikia sotumo jausmo, o tik sužadina apetitą. Taip yra dėl juose esančios fruktozės. Iš vienos pusės, ji mažiau kaloringa, nei gliukozė, tačiau iš kitos – būtent gliukozė padeda gaminti insuliną, kuris keliaudamas krauju siunčia smegenims žinią: „viskas, tu jau sotus“. O fruktozė veikia priešingai: kiek bevalgytume, organizmas nepasisotina. Todėl vaisių mes suvalgome daugiau nei reikia.
Taip pat paaiškėjo, kad vaisiai gali padidinti kraujo spaudimą. Suvartojus per dieną 74 g fruktozės (tiek jos yra 10 vnt. obuolių arba 3 didelėse stiklinėse obuolių sulčių), 87 proc. padidėja rizika susirgti hipertenzija.
Stomatologai teigia, kad obuoliai, kriaušės ir ypač citrusiniai vaisiai gali sukelti kariesą. Po valgio šių vaisių likučių lieka ant dantų, o juose esanti fruktozė – puiki maistinė medžiaga bakterijoms.
Visų šių trukumų neturi daržovės. Todėl dietologai pataria valgyti jų kuo daugiau bei dažniau ir siūlo vadovautis formule: per dieną 4 porcijos daržovių ir viena – vaisių.
Vaisiai išlieka svarbia sveikos mitybos sudedamąja dalimi, tačiau juos reikia vartoti saikingai, ypač jei turite antsvorį arba problemų, susijusių su širdies–kraujagyslių sistema.
