Ne visada norisi to, ko kūnui reikia
Pasak populiaraus mito, užkandžiaudami dažniausiai norime tų produktų, kurių tą akimirką mūsų organizmui reikia labiausiai - nesvarbu, ar tai bus saujelė riešutų, ar dubuo traškučių. Pasak mokslininkų, tam tikri maisto produktai mūsų smegenyse padeda atsipalaiduoti endorfinams, kiti skonio potraukiai priklauso nuo organizme jau vykstančių hormonų svyravimų, mitybos įpročių ir netgi genetikos. Ir vis dėlto dažniausiai pasirinkimas, kodėl būtent tokio, o ne kitokio maisto norisi nenumaldomai, priklauso nuo psichologinių priežasčių.
Kaip sustabdyti potraukį užkandžiauti kai tikrojo alkio nejaučiate? Psichologai pataria: visų pirma pamėginkite įvardyti sau, ką šiuo metu jaučiate. Nuobodulį? Stresą? Liūdesį? O tada ieškokite alternatyvių būdų, kaip pakoreguoti savo emocijas. Jūsų emocijos – tai ne alkis, todėl maistas jų nepakeis.
Užkandžiai – ne priešas
Net jei stengiatės numesti svorio. Žmonės, linkę į persivalgymą, dažnai užkandžius vertina kaip priešą, kuriam reikia žūtbūt atsispirti. Tačiau susilaukia priešingo rezultato: galiausiai vis tiek persivalgo. Tai, kad nesugebate atsispirti pagundai, tik dar kartą įrodo – su maistu jūs negaunate to, ko iš tikrųjų tą akimirką norite. Ir atvirkščiai: jei viduje jaučiate pasitenkinimą, laimę, maistas tampa mažiau svarbus. Tada išties galima užkąsti ko norisi – rizika, kad persivalgysite, minimali. Tad kodėl gi nepaskanavus to, ką mėgstate?
Šokoladas – geidžiamiausias užkandis
Būtent jo, pasak statistikos, dažniausia nori fiziškai nealkani žmonės. Ko būtent iš šokolado tikimasi? Galbūt eilinės laimės dozės su smegenyse sparčiai išsiskiriančiais endorfinais, galbūt – kofeino ar magnio, kurių yra šokolade. Šiaip ar taip, netgi moksliškai įrodyta: 15 minučių pasivaikščiojimas troškimą suvalgyti šokolado sumažina arba visai panaikina. Lengvas fizinis aktyvumas paveikia smegenyse vykstančius cheminius procesus ir padeda normalizuoti nuotaiką. Ir jokių kalorijų!
Mažiau druskos – mažiau užkandžių
Pasak mitybos specialistų, potraukis sūriems užkandžiams priklauso nuo to, ką apskritai mes valgome. Dauguma maisto produktų natūraliai nėra sūrūs, todėl potraukis sūriems užkandžiams žmogui taip pat nėra įgimtas ir natūralus. Tačiau kadangi dabar didesnė mūsų maisto dalis – dirbtinai prisotinta druskos, esame pripratę prie jos skonio ir tapę savotiškai priklausomi. Ir tai – ne žodžių žaismas: nustatyta, kad suvalgius sūraus maisto smegenyse vyksta geros savijautos iliuziją skatinančios cheminės reakcijos.
Kad atsikratytumėte šios priklausomybės, rekomenduojama vis labiau mažinti sūraus maisto porcijas, atraskite, kiek įvairių skonių yra be druskos!
