„Buvusiems rinkimų klastotojams, kurie dabar priklauso opozicija, šiuo metu tai nėra reikalinga, o spaudžiant krizei (populiarumo) balus prarandanti valdžia neturi tokių resursų, kokių anksčiau turėjo (Leonidas) Kučma ir (Vladimiras) Janukovyčius, nes ji nėra monolitinė“, – tyrėjas aiškino duodamas interviu savaitraščiui „Zerkalo nedeli“.
„Banko gatvė (Ukrainos prezidentūra) turi savo kandidatą, Gruševskio gatvė (Ukrainos vyriausybė) – savo. Tuo pačiu (prezidentūra ir vyriausybė) iš esmės neutralizuoja viena kitos administracinę politiką“, – pridūrė jis. Pasak V.Paniotos, rinkimų kampanijos lyderiui gali pakišti koją per didelis populiarumas.
„Rinkėjai tokiu atveju yra linkę „atvėsti“ (nedalyvauti balsavime), pasikliaudami kaimynų aktyvumu, – pabrėžė jis. – Tuo tarpu „antrojo“ šalininkai – priešingai, mobilizuojasi, palaikydami saviškį. Žinoma, korekcijos dalis tokiu atveju nebūna milžiniška, tačiau pastebima.“
