Publikuota: 2013 kovo 21d. 18:56
15min.lt

Kaip Kipre atsirado pusė milijardo lietuviškų litų?

Bankrutuojantis Kipras lietuvio širdžiai beveik toks pats artimas, kaip kaimyninė Latvija. Bent jau lietuviui verslininkui. Kipras – trečia pagal populiarumą Lietuvos verslininkų investicijų kryptis po Latvijos ir Olandijos. Tiesa, ekonomistai sutinka, lietuvių įsteigtos įmonės Kipre nei gamina, nei teikia paslaugas. Vienintelis holdingų steigimo tikslas – išvengti mokesčių Lietuvoje. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistai paaiškina – vengti mokesčių naudojantis tokiomis valstybėmis kaip Kipras, seniai tapo žanro klasika.
Kipro bankas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Kipro bankas

Kol kas neaišku, kaip Kipras gelbėsis nuo artėjančio bankroto. Europos Sąjungos planas, kuriuo būtų taikomas vienkartinis mokestis indėliams, priklausomai nuo jų dydžio, atmestas. Europos centrinis bankas pranešė, kad likvidumo paramą galės teikti tik iki šios savaitės pabaigos. Jei Kipro vyriausybei nepavyks rasti paramos donoro, pirmadienį šalį gali ištikti finansinė mirtis.

Rusiškai lietuviškos bėdos

Kipras Lietuvos investuotojus traukia tik dėl vienos priežasties – mažesnių mokesčių, - sakė N.Mačiulis.

Nors dėl Kipro bankroto labiausia kinkas drebina Rusijos turtuoliai, kurie šioje saloje įšaldė per 30 mlrd. dolerių, galimas šalies bankrotas palies ir Lietuvos verslininkus. Tiesa, sumos mažesnės. Bet ir valstybių dydžiai skiriasi. Vien oficialiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Kipro bankuose įstrigo 575 mln. Lietuvos piliečių litų. Iš tiesų šie skaičiai gali būti gerokai didesni, nes informacija apie lengvatinėse mokesčių zonose saugomus privačių asmenų indėlius VMI specialistams nėra lengvai pasiekiama.

„Tokios valstybės ribotai bendradarbiauja su mokesčių institucijomis, užtikrina maksimalią bankinę paslaptį, taip pat suteikia klientams galimybę per trumpą laiką įsteigti įmones ir pradėti vykdyti veiklą“, – 15min sakė VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.

Pasak jo, remiantis Palūkanų direktyva, visos Europos Sąjungos šalys, keičiasi informacija apie indėlius, kuri skirta patikrinti, ar asmenys vykdo prievolę pranešti, apie užsienio bankuose turimas sąskaitas ir sužinoti indėlių dydį. Finansinių srautų kontrolę vykdo ir teisėsaugos institucijos. Kai yra įtarimų dėl vykdomų sandorių, VMI gali į jas kreiptis. Pagal tarpvalstybines teisinės pagalbos sutartis gaunama išsamesnė informacija.

Dirba Lietuvoje – moka Kipre

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, Kipras Lietuvos verslininkams įdomus tik dėl galimybės mokėti mažesnius mokesčius: „Kipras Lietuvos investuotojus traukia tik dėl vienos priežasties – mažesnių mokesčių. Esu įsitikinęs, kad įmonės ten nieko negamina, jokių paslaugų neteikia. Tačiau jos steigia holdingo kompanijas, kurių dukterinėmis įmonėmis tampa Lietuvoje veikiančios bendrovės. Tokiu būdu jos pelno mokestį moka Kipre.“

Artūras Klerauskas
Artūras Klerauskas/infolex.lt nuotr.

A.Klerauskas pabrėžė, jog vienas pagrindinių lengvatinėse mokesčių zonose steigiamų bendrovių požymių – jos privalo veikti užsienyje. „Tokios įmonės steigiamos zonose, kur mokesčių tarifai labai maži arba jų iš viso nėra, tačiau savo veiklą turi vykdyti kitose šalyse“, – minėjo pašnekovas.

Teisiniai rūpesčiai steigiant įmones apsimoka. Kipre 13 proc. siekiantis pelno mokestis yra mažiausias Europos Sąjungoje. Kai kurie mokesčiai Kipre itin maži. Štai frančizės pajamos apmokestinamos vos 2 proc. tarifu.

Ištobulinta schema

Sandoriai su ofšorinėmis kompanijomis yra klasikinis būdas išvengti pelno mokesčio, - sakė A.Klerauskas.

Lengvatinių mokesčių zonos naudojamos ne tik planuojant mokesčius, bet ir nusikalstamoms finansinėms machinacijoms. A.Klerausko teigimu, dažniausi du būdai vengti mokesčių: „Parduoti prekes savo paties įsteigtai ofšorinei kompanijai. Tokiu atveju, sandorio dokumentuose gali būti nurodoma tikrovės neatitinkanti informacija – pavyzdžiui, mažesnė kaina. Taip dalis pajamų išsikelia į ofšorinę bendrovę ir Lietuvoje nebūna apmokestintos. Galima ir atvirkštinė schema. Kai prekės įsigyjamos iš kitų šalių per ofšorinę įmonę, o vėliau nurodoma didesnė kaina mažinant Lietuvoje apmokestinamas pajamas.“

Įstatymai numato papildomus saugiklius, kovojant su tokiais nusikaltimais. Pavyzdžiui, siekiant įtraukti į leidžiamus atskaitymus sumas, išmokamas tokiose zonose esančioms įmonėms, keliami papildomi reikalavimai ir papildoma įrodinėjimo našta. Įmonės turi įrodyti, kad tai įprasta ūkinė praktika, o ne mokestinių lengvatų siekis.

V.Klerausko nuomone, lengvatinių mokesčių valstybių naudojimas siekiant išvengti mokesčių nėra naujas dalykas. „Tai daugiau klasika. Sandoriai su ofšorinėmis kompanijomis yra pakankamai dažnas būdas išvengti pelno mokesčio“, – sakė V.Klerauskas.

Purvini pinigai

N.Mačiulio teigimu, reikia skirti teisėtą įmonių siekį mokėti mažesnius mokesčius ir kriminalinį pinigų plovimą: „575 mln. litų, tai ta suma, kurią Lietuvos įmonės skaidriai investavusios į holdingo kompanijas. Jokiems įstatymams jos nenusižengė. Čia galima diskutuoti tik apie moralinę tokio pasirinkimo pusę – kodėl įmonės faktiškai veikdamos Lietuvoje, mokesčius moka kitoje valstybėje.“

BFL nuotr./Nerijus Mačiulis
BFL nuotr./Nerijus Mačiulis

Kita situacija su nesąžiningais indėlininkais, norinčiais paslėpti savo pajamas. Tai itin būdinga pinigų srautams iš Rusijos. „Pelno mokestis Rusijoje yra ne ką didesnis nei Kipre. Rusijoje jo tarifas 13 proc. Didžioji dalis Rusijos piliečių lėšų Kipro bankuose tai nešvarios kilmės pinigai. Jie pervedami į valstybes, kurios atsainiai žiūri į pinigų kilmę ir itin saugo informaciją apie savo indėlininkų turimą turtą. Čia jau galima kalbėti apie nusikalstamą veiklą. Kai asmenys gali paslėpti savo lėšas po visiškai nežinomu įmonės vardu ar patys likti nežinomi ir taip išvengtų ne tik mokestinės naštos, bet ir baudžiamosios atsakomybės už neteisėtu būdu gautas pajamas“, – sakė N.Mačiulis.

Pasak jo, tokių investuotojų į Kipro ekonomiką gali būti ir Lietuvoje. Ypač prisiminus „Snoro“ ir Ūkio banko istorijas, kai viešumoje buvo minimi lengvatinėse mokesčių zonose registruoti investiciniai fondai ir bendrovės. „Niekas negali pasakyti, kad ir Lietuvos šešėlinio verslo atstovai ar nusikaltėliai nelaiko pinigų ofšorinių zonų bankų sąskaitose. Ūkio ir „Snoro“ bankų atvejai rodo, kad kai vyksta manipuliacijos pinigais arba jie yra neaiškios kilmės, tai jie keliauja ne į patikimų valstybių bankus, kurios tikrina pinigų kilmę ir į tai žiūri atsakingai, bet į mažų ofšorinių valstybių sąskaitas, kur niekam neįdomi pinigų kilmė, o tik siekiama jų kuo daugiau pritraukti“, – kalbėjo pašnekovas.

Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, pasaulyje išskiriama apie 70 lengvatinių mokesčių zonų. Jas galima skirstyti pagal geografinę padėtį. Visų pirma, tai Karibų baseino šalys, tokios kaip Panama, Bahamos, Bermudai. Taip pat Viduržemio jūros regionas ir tokios šalys kaip Gibraltaras, Malta, Kipras. Didžiosios Britanijos jurisdikcijoje – tai Meno, Džersio ir kitos salos. Lengvatinėms mokesčių zonoms priskiriamos ir kai kurios JAV valstijos.

Skaityti visus komentarus 28
Komentuoti straipsnį
PRISIMINTI
ATSTATYTI
Pranešti klaidą
Pažymėkite klaidą tekste, pele paspaudę kairijį pelės klavišą
Užpildykite klaidos formą ir išsiųskite
Komentuoti
* - privalomi laukai

Komentaras įrašytas

Naujausi komentrai

Skaityti visus komentarus 28
Komentarų nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Kategorijos pabaiga
Iš pirmų lūpų Twitter
Valiutų kursai Verslas
Kodas Kiekis Kaina Pokytis
EUR 1 3.4528  
GBP 1 4.3672  0.0239
NOK 10 4.1717  0.0067
PLN 10 8.2471  0.0104
RUB 100 6.9908  0.0337
USD 1 2.6812  0.0149
Valiutų skaičiuoklė
=
Vilibor palūkanų norma Verslas
1 mėnesio 3 mėnesių 6 mėnesių Metų
0.14% 0.22% 0.30% 0.46%