Antstolio veiksmai: kas teisėta, o kas – ne

Atsakymą į jūsų klausimą reikėtų pradėti nuo sąvokos „vykdymo išlaidos“ aiškinimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) vykdymo išlaidas sudaro: 1) būtinosios bylos administravimo išlaidos, 2) papildomos bylos administravimo išlaidos bei 3) antstolio atlygis už vykdomųjų dokumentų vykdymą, perdavimą, įteikimą ir pan. Šios išvardytos vykdymo išlaidų rūšys taip pat gali būti toliau skirstomos pagal konkrečius antstolio atliekamus veiksmus, už kuriuos teisės aktų nustatomos mokėti skirtingos sumos. Jums paskirtos 88,93 Lt vykdymo išlaidos turėjo būti išskaidytos, detalizuotos. Nežinant išskaidymo, negalima teisingai spręsti dėl jų pagrįstumo.

Vykdymo išlaidų nustatymą (jų rūšis bei už jų atlikimą mokėtinas sumas) detaliai reglamentuoja sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta teisingumo ministro įsakymu. Remiantis minėta instrukcija, tuo atveju, kai išieškoma suma yra nuo 50 iki 250 Lt, būtinosios vykdymo išlaidos sudaro 50 Lt, atlygis antstoliui – 100 Lt, taip pat skolininkas privalo padengti papildomas vykdymo išlaidas, priklausomai nuo jų pobūdžio (konkrečių antstolio atliktų veiksmų). Išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 50 iki 200 Lt, papildomos vykdymo išlaidos negali viršyti 50 Lt. Nustatant konkrečias antstoliui mokėtinas sumas svarbu atsižvelgti ir į tuo metu galiojantį kainų indeksą, kurį skelbia Lietuvos statistikos departamentas.

Faktiškai nesusipažinus ir su antrąja jums antstolio pateikta sąskaita sunku spręsti apie joje mokėjimui numatytos sumos pagrįstumą, tačiau tikėtina, kad jums praleidus baudos bei vykdymo išlaidų apmokėjimo terminą atitinkamai 12 ir 50 dienų, antstolis galėjo atlikti naujus veiksmus ir patirti papildomų išlaidų, todėl jums priskaičiavo didesnes vykdymo išlaidas – 280 Lt. Kalbant apie jūsų prašymą atleisti jus nuo vykdymo išlaidų mokėjimo, reikėtų pastebėti, kad tokios galimybės įstatymai nenumato: nuo vykdymo išlaidų gali būti atleidžiamas išieškotojas, bet ne skolininkas. Galiausiai, iš jūsų pateiktų faktinių aplinkybių galima manyti, jog trečią kartą jums atsiųstas raginimas nenumatė papildomų vykdymo išlaidų, tačiau nurodė jūsų neapmokėtą vykdymo išlaidų likutį, kuris atsirado po pirmųjų vykdymo išlaidų apmokėjimo: 280 Lt – 88,93 Lt = 191,07 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad tik faktiškai susipažinus su antstolio jums atsiųstais raginimais galima galutinai spręsti, ar antstolio veiksmai buvo teisėti, t.y. paskirtos vykdymo išlaidos pagrįstos.

Kartu pažymime, kad asmenys, manantys, kad antstolio veiksmai buvo neteisėti, turi teisę juos skųsti vadovaudamiesi CPK 510 str. ir pateikdami antstoliui skundą. Antstolis skundą gali tenkinti patvarkymu. Jeigu antstolis skundą patenkinti atsisako, jis kartu su vykdomąja byla yra siunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Skundo padavimo terminas yra 20 dienų nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą, bet ne vėliau kaip po 90 dienų. Sprendžiant iš jūsų nurodytų faktinių aplinkybių, diena, kurią sužinojote apie galimai neteisėtus antstolio veiksmus, bus laikoma vieno iš raginimų apmokėti vykdymo išlaidas ar kiekvieno iš jų gavimo diena. Jeigu skaičiuosime 20 dienų terminą nuo bet kurios iš raginimo apmokėti vykdymo išlaidas gavimo dienos, matysime, kad terminas jau yra praleistas. Nepaisant to jūs vis tiek galite teikti skundą, nes antstolis turi teisę skundo padavimo terminą atnaujinti ir jį priimti, jeigu pripažįsta skundo termino praleidimo priežastis svarbiomis.

Į šį klausimą atsakė advokatų kontoros „Borenius“ teisininkai. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Savo klausimus siųskite adresu advokatas@15min.lt, o dėl išsamios konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.