Ginčas dėl kapo: kieno pusėje įstatymas?

Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kapinių ir jų priežiūros bei kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų reikalavimus bei paslaugų atlikimo tvarką, vadovaudamasi šiuo ir kitais įstatymais, nustato Vyriausybė. Pagal jos patvirtinto Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašo (toliau – „Aprašas“) 4 punktą savivaldybės teritorijoje esančių kapinių priežiūrą organizuoja ir lėšas priežiūrai skiria savivaldybė. Remiantis Aprašo 5 punktu, viešosioms kapinėms prižiūrėti savivaldybė paskiria kapinių prižiūrėtoją ir su juo sudaro kapinių priežiūros sutartį.

Vadovaujantis Vyriausybės patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (toliau – „Taisyklės“) 20 punktu, už konkrečios kapavietės priežiūrą yra atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Laidojančiam asmeniui nustatyta pareiga prižiūrėti kapavietę, kad ji būtų tvarkinga, jis taip pat privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kurią padarė kapinėms ir kitoms kapavietėms, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės tvarkymo darbus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nors Laidojantis asmuo neįgyja savarankiškų daiktinių (nuosavybės ar valdymo) teisių į kapavietę (taip pat ir žemės sklypą, kuriame stovi paminklas), tačiau atsižvelgiant į Laidojančiam asmeniui, kaip atsakingam už kapavietės priežiūrą asmeniui, teisės aktų nustatytas teises ir pareigas, pripažintina, kad jis laikomas faktiniu kapavietės valdytoju, turinčiu išvestinę valdymo teisę. Laidojančio asmens valdymo teisė atsiranda administracinio akto, įforminto įrašu laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, pagrindu.

Nors Taisyklėse nurodyta, kad asmuo, norintis palaidoti kitą asmenį Laidojančio asmens prižiūrimoje kapavietėje, privalo tik gauti šio Laidojančio asmens sutikimą laidojimui, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, nepaisant to, jog teisės aktuose tiesiogiai nėra nustatyto reikalavimo taip pat gauti atsakingo už konkrečios kapavietės priežiūrą asmens sutikimą paminklui toje kapavietėje statyti, tačiau tokio sutikimo reikalingumą suponuoja atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens teisių (spręsti, ar leisti kapavietėje laidoti kitus asmenis) ir pareigų (prižiūrėti kapavietę, kad ji būtų tvarkinga, pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, padarytą įrengiant kapo paminklą, antkapį, atliekant kitus kapavietės tvarkymo darbus) esmė.

Kitaip tariant, paminklas konkrečioje kapavietėje gali būti statomas tik gavus Laidojančio asmens sutikimą. Civilinio kodekso 4.22, 4.34 straipsnių sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad reikalauti atkurti pažeistą valdymą, kai jį pažeidžia tretieji asmenys, gali visi faktiniai valdytojai – turintys ir savarankiškas, ir išvestines valdymo teises. Todėl nagrinėjamu atveju, darant prielaidą, kad jūsų asmens duomenys yra įrašyti laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, t.y. kapavietė, kurioje yra palaidoti jūsų tėvai ir brolis yra paskirta jums, Jūs turite teisę reikšti posesorinį ieškinį dėl valdymo pažeidimų pašalinimo, ginti su kapavietės priežiūra susijusias teises, reikalauti nugriauti neteisėtai pastatytą paminklą ir atlyginti su neteisėtu paminklo pastatymu susijusias išlaidas.

Į šį klausimą atsakė advokatų kontoros „Borenius“ teisininkai. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Savo klausimus siųskite adresu advokatas@15min.lt, o dėl išsamios konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.