Tyrimas: 89 proc. lietuvių mano, kad korupcija yra viena iš didžiausių šalies problemų

„Nusivylimą kelia tai, kad praktiniai kovos su korupcija rezultatai visoje Europos Sąjungoje tebėra nepatenkinami. Kiek kartų sakėme, kad būtina imtis veiksmų? Europiečiai tikisi, kad nacionalinės vyriausybės imsis ryžtingų veiksmų. Atėjo laikas tą padaryti“, – sakė už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Cecilija Malmström.

Korupcija tebėra vienas didžiausių iššūkių Europai. Nors korupcijos pobūdis ir mastas skirtingose ES valstybėse narėse yra skirtingas, korupcija daro žalą visai Europai – mažina investicijų lygį, trukdo sąžiningai veikti vidaus rinkoje ir neigiamai veikia viešuosius finansus. Apskaičiuota, kad korupcija ES ekonomikai kasmet kainuoja maždaug 120 milijardų eurų.

„Korupcija – tai liga, kuri naikina šalį iš vidaus, žlugdo pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, silpnina politinių lyderių atsakomybę ir tampa organizuotų nusikalstamų grupuočių įrankiu. Korupciją galima sėkmingai įveikti tik jei lyderiai ir visų lygmenų sprendimus priimantys asmenys turės tam valios ir pasiryžimo“, – sakė Cecilija Malmström.

Praėjusių metų birželio mėn. Europos Komisija priėmė kovos su korupcijos paketą, kuriuo ragino daugiau dėmesio skirti korupcijai visose susijusiose ES politikos srityse (žr. IP/11/678 ir MEMO/11/376). Ji taip pat numatė specialią ES stebėjimo ir vertinimo priemonę – ES kovos su korupcija ataskaitą, kurioje bus apžvelgiamos visų 27 ES valstybių narių pastangos kovoti su korupcija. Pirmąją ataskaitą numatyta parengti 2013 m.

Komisija netrukus pateiks kitų teisės aktų pasiūlymų, visų pirma dėl nusikaltėlių turto konfiskavimo, viešųjų pirkimų taisyklių pertvarkos, pažangesnės nusikaltimų statistikos ir stipresnės kovos su sukčiavimu Europos lygmeniu politikos.

Pagrindiniai faktai

Eurobarometro tyrimas 2011 m. rugsėjo mėn. vyko 27 ES valstybėse narėse. Toliau aptariamos pagrindinės išvados.

Dauguma europiečių (74 proc.) mano, kad korupcija yra didelė jų šalies problema. Beveik pusė visų europiečių (47 proc.) mano, kad per pastaruosius trejus metus korupcijos lygis jų šalyje padidėjo.

Dauguma europiečių mano, kad korupcija paplitusi vietos (76 proc.), regionų (75 proc.) ir nacionalinėse (79 proc.) valdžios institucijose.

Europiečiai mano, kad kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo vadovaujama padėtimi atvejų pasitaiko visose valstybės tarnybos srityse. Manoma, kad tą daugiausia daro nacionaliniai politikai (57 proc.) ir dėl viešųjų konkursų laimėtojų sprendžiantys pareigūnai (47 proc.).

40 proc. europiečių mano, kad korupciją skatina pernelyg glaudus verslo ir politikos ryšys. Kitos priežastys – politikai nepakankamai imasi veiksmų (36 proc.) ir valstybės lėšos leidžiamos nepakankamai skaidriai (33 proc.). Dauguma (68 proc.) mano, kad politinių partijų finansavimas yra nepakankamai skaidrus ir nepakankamai kontroliuojamas.

Dauguma europiečių (70 proc.) mano, kad korupcija yra neišvengiama ir visąlaik egzistavo. Du iš trijų europiečių (67 proc.) mano, kad korupcija yra jų šalies verslo kultūros dalis.

Dauguma europiečių (67 proc.) nesutinka, kad korupcija veikia jų asmeninį kasdienį gyvenimą. Tik mažuma (29 proc.) sako, kad ji juos veikia asmeniškai. Dar mažesnė dalis (8 proc.) teigia, kad praėjusiais metais jie buvo paprašyti sumokėti kyšį ar iš jų to tikėtasi.

Iškilus su korupcija susijusiai problemai, prašydami pagalbos europiečiai labiausiai linkę pasitikėti policija (42 proc.) ir teismine sistema (41 proc.), o mažiausiai – politikos atstovais (6 proc.).

Lietuva:

Tyrimo duomenimis bent aštuoni iš dešimties lietuvių  (89 proc.)  mano, kad korupcija yra viena iš didžiausių šalies problemų. Tai daugiau nei ES vidurkis -73 proc. Lyginant su kitomis šalimis pagal šį rodiklį Lietuva yra devinta. Kaimyninėje Latvijoje korupciją viena didžiausių problemų laiko 83  proc., o Estijoje taip galvojančių dar mažiau – septyni iš dešimties (73 proc.).

Gyventojų taip pat buvo teiraujamasi, ar pastarųjų metų bėgyje nors kartą jų buvo prašoma ar iš jų tikimasi kyšio už suteiktas paslaugas. 27 proc. apklaustųjų Lietuvoje į šį klausimą atsakė teigiamai. Lyginant su kitomis ES šalimis, Slovakijoje taip pat kaip ir Lietuvoje, 27 proc. atsakė teigiamai. Tik Rumunijoje didesnis skaičius respondentų  (31 proc.) tvirtino, kad iš jų buvo prašyta ar tikėtasi kyšio. ES vidurkis yra 8 proc. Kaimyninėje Latvijoje tokių gyventojų buvo 16 proc., o Estijoje – 5 proc.