Dėl lenkiškų pavardžių Lietuvą grasina skųsti Strasbūrui
BNS
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Europos žmogaus teisių teismas. Bylos klausymas
Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojas Jaroslawas Kalinowskis priekaištauja Lietuvai, kad dokumentuose neleidžiama rašyti vardų ir pavardžių lenkiškais rašmenimis ir grasina skųsti Strasbūro teismui.
J.Kalinowskis teigia, kad per 15 bendradarbiavimo metų Lietuva neįvykdė trijų Geros kaimynystės sutarties punktų: neva lenkų apgyvendintuose rajonuose trūksta lenkiškų užrašų, neįteisintas lenkų kalbos vartojimas, iki šiol vardai ir pavardės nerašomos lenkiškais rašmenimis, skelbia LNK žinios.
„Tai būtų didelė gėda abiems tautoms, jei taip atsitiktų. Bet jei lenkų tautinės mažumos problemos Lietuvoje nebus išspręstos, matyt, ji turėtų pasinaudoti teise kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą“, – kalbėjo Lenkijos Seimo vicepirmininkas.
Jis dalyvavo Seime šeštadienį vykusioje Lietuvos ir Lenkijos parlamentų narių asamblėjos 19-ojoje sesijoje tema „Penkiolika Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties metų. Kas toliau?“
Įteisinti lenkiškų pavardžių rašymą lenkiškais rašmenimis ragina prezidentas Valdas Adamkus, tam pritaria premjeras Andrius Kubilius, o Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas balandį inicijavo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT), kad būtų dar kartą paaiškinta dėl nelietuviškų pavardžių ir vardų rašybos. Seimas po pateikimo pritarė šiam siūlymui.
Kreipimosi iniciatoriai klausia, ar „Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose galimas asmens vardo ir pavardės rašymas valstybine kalba, greta nurodant nelietuvių tautybės asmenų vardus ir pavardes kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis.“
1999 m. KT yra pripažinęs, kad 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas "Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase" neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
KT teigimu, jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla.
Anot dabartinio kreipimosi autorių, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tapus NATO ir kitų tarptautinių organizacijų nare, galimybė lietuviškame pase tam tikroms asmenų grupėms vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis įgijo ypatingą reikšmę.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
pavardes dar kaip pavardes,bet kad lenkisku gatviu pavadinimu uzsigeide.karocia net diskutuoti ner apie ka,be reikalo per tv rodo ir valdininkai uzsiima tokiais niekais laiko gaisimas.Lietuvoje viskas lietuviskai ir taskas.