Tarp „Kino pavasario“ lietuviškų premjerų – ir Austrijos monstro istorija (nuotraukos)

Premjerinius filmus sudaro režisūriniai debiutai, dokumentiniai filmai ir jaunųjų Lietuvos kino kūrėjų darbai. Prie kai kurių iš šių filmų dirbo ne tik Lietuvos kūrėjai, bet ir prisidėjo Prancūzijos, Rusijos ir Kirgizijos komandos.

Netikėtų režisūrinių debiutų grupę atstovauja filmas „Šarūnas Bartas, vienas lauke – karys“, kurio režisierius – prancūzas Giullaume Coudray. G.Coudray, peržiūrėjęs režisieriaus Š.Barto filmus panoro susipažinti su kūrėju ir dirbti kartu su juo. Prancūzo teigimu, Š.Barto filmai – novatoriški, stiprūs, išskirtiniai ir nepaisantys taisyklių.

„Šis filmas nėra šventojo portretas, tai subjektyvus portretas – šviesioji ir šešėlinė pusė“, – tikino savo svajonę – priartėti prie lietuvių režisieriaus – įgyvendinęs G.Coudray.

Savo filmą „Kino pavasaryje“ pristato ir prozininkas, dramaturgas Marius Ivaškevičius.  

„Man patinka vaikščioti į kiną, todėl kilo noras pamėginti filmą sukurti ir pačiam. Kaip pavyko? Kol niekas filmo nematė, neatsargu sakyti, bet manau, kad viskas pavyko puikiai“, – apie savo bandymą kalbėjo M.Ivaškevičiaus.

Naujausias kūrėjo filmas „Tėve mūsų“ išsiskiria stipria dramaturgija ir taps 15-ojo „Kino pavasario“ uždarymo filmu. Pats M.Ivaškevičius į filmo premjerą ragina atvykti tik stiprių nervų žiūrovus – šį filmą inspiravo „Austrijos monstro“ – Josefo Fritzlo – 24 metus savo dukteris kalinusio ir prievartavusio vyro istorija. M.Ivaškevičiaus teigimu, šis filmas yra apie visas iki šiol „rūsiuose gyvenančias šeimas“. 

Režisierė Dali Rust filmu „Laiko saugotojas“ pasakoja apie Kaliningradą ir šio miesto transformacijas fotografo akyse ir objektyve.

Kadras iš filmo/Filmas „7 nuodėmės“

Dokumentinį filmą „7 nuodėmės“ pristato režisierė Kristina Inčiūraitė. Filme skirtingų kartų ir skirtingų sporto šakų sportininkės pasakoja apie tai kaip jos supranta ir vertina septynias mirtinas nuodėmes – tinginystę, puikybę, kerštą, persivalgymą, gašlumą, godumą ir pavydą. Menininkę įkvėpė Kurto Weillo ir Bertoldo Brechto baletas „Septynios mirtinos nuodėmės“.

Kitą dokumentinį filmą, pavadinimu „10“ pristato režisierius Džiugas Katinas. Tarpdisciplininio meno kūrėjas filme ieško atsakymo į klausimą, ar dešimtuku įkūnijamus hierarchinius principus galima įkelti į kultūros, meno ir religijos struktūras. Šiame filme 10 politikos, kultūros ir religijos atstovų yra pateikiami kitaip, nei juos pratusi matyti visuomenė.

Dar trys „Kino pavasario“ premjeros – jaunų lietuvių kino menininkų trumpametražiai filmai. Mykolo Žukausko filme „Ana Geraširdė“ nagrinėjama manipuliacijos tema.

„Šis filmas yra apie žmogų, negalintį pasakyti „ne“. Viešojoje erdvėje, asmeniniame gyvenime yra labai dažnas aukos sindromas“, – apie filmo idėją kalbėjo režisierius.

Jono Tertelio filmas „14.56“ pasakoja apie iš užsienio grįžusį studentą, kurį pasitinka susvetimėjusi aplinka.

„Filmo istorija šiek tiek remiasi mano biografija, kuomet po studijų iš Prahos į Vilnių grįžęs radau pasikeitusias, svetimas vietas. Kartais geriau išvykti ir nebegrįžti, nes grįžus lieka liūdėti arba susitaikyti. Aš pasirinkau susitaikyti ir žengti pirmyn“, – tvirtino J.Tertelis.

Kadras iš filmo/Filmas „Panaekhali“

Režisierės Ramnunės Čekuolytės-Che juosta „Panaekhali“ pasakoja apie Rusijoje atsidūrusius ir vietinių gyventojų engiamus emigrantus ir jų neišsipildžiusias svajones. „Gasterbaiteriai” – tai darbo emigrantai. „Panaekhali“ („Per daug atvykusiųjų”) – taip juos vadina Maskvoje po to, kai jie įveikia trijų parų kelionę traukiniu.

Šis filmas nufilmuotas kino projekto „Cinetrain” metu, kuomet kūrėjai iš įvairių šalių keliavo maršrutu Biškekas – Maskva. Trims dienoms skirtinguose miestuose apsistoję menininkai ieškodavo herojų, filmuodavo ir traukiniu patraukdavo tolyn.