Publikuota: 2012 lapkričio 28d. 06:39
15min.lt

Kaetana Leontjeva: Didesni mokesčiai apleistai žemei – dar didesnis mokesčių brūzgynas

Nors mokesčius kėlusi valdžia jau išėjo, mokesčių mokėtojams patartina išlikti atidiems: nuo kitų metų gali tekti mokėti didesnį žemės mokestį. 2011 m. pabaigoje pakeistas žemės mokesčio įstatymas taps aktualiu nuo 2013-ųjų.

Pagal jį mokestį mokėsime nuo aukštesnių žemės vidutinės rinkos verčių, o ligi šiol galiojęs 1,5 proc. tarifas dabar bus nustatomas savivaldybių tarybų, kurios galės mokesčio tarifą nustatyti tarp 0,01 ir 4 proc. Dauguma savivaldybių jau numatė, kad itin aukštas (3–4 proc.) tarifas bus taikomas apleistai žemei. O kas gi ta apleista žemė? Kokie jos nustatymo kriterijai? Ir apskritai, ar valdžia turėtų nustatinėti skirtingus žemės mokesčio tarifus priklausomai nuo žemės panaudojimo?

Pradėkime nuo klausimo apie tai, ar valdžia turėtų taikyti aukštesnį tarifą tik todėl, kad žemė „apleista“. Pirminiame įstatymo projekte, kurį buvo pateikusi Finansų ministerija buvo tiesiai šviesiai numatyta apleistai žemei taikyti 4 proc. tarifą. Tuomet Seimo Teisės departamentas pradėjo skambinti varpais, kad tokia nuostata galbūt pažeistų Konstituciją. Teisininkai Teisės departamento išvadoje teigė, kad „teikiamas siūlymas svarstytinas dėl jo atitikties Konstitucijos preambulėje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementams – proporcingumo ir teisingumo principams, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam dvigubo baudimo draudimo principui.“

Vėliau Seimui sušvelninus nuostatą ir numačius, kad savivaldybių tarybos galės nustatyti aukštesnį tarifą apleistai žemei, šios Teisės departamento pastabos išnyko. Tačiau kaip dėl Konstitucijos 23 straipsnio, kad „nuosavybė yra neliečiama“? O dėl 46 straipsnio, kad „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“? Juk būtent šios Konstitucijos nuostatos turi apsaugoti piliečius nuo valstybės ir savivaldybių perdėto reguliavimo numatant, kaip žmogus turi elgtis su savo nuosavybe, kuri turi būti neliečiama. Konkrečioms savivaldybių taryboms jau patvirtinus aukštesnius tarifus „apleistai“ žemei, mokesčių mokėtojams atsiranda galimybė kvestionuoti šiuos sprendimus ir bylinėtis, keliant klausimą dėl reguliavimo atitikimo Konstitucijai.

Aukštesnis tarifas „apleistai“ žemei grindžiamas tuo, kad žemė turi būti naudojama efektyviai. Kyla klausimas, kodėl tai nepalies paties neefektyviausio žemvaldžio ir turto savininko Lietuvoje – pačios valstybės kartu su savivaldybėmis?

Aukštesnis tarifas „apleistai“ žemei grindžiamas tuo, kad žemė turi būti naudojama efektyviai. Kyla klausimas, kodėl tai nepalies paties neefektyviausio žemvaldžio ir turto savininko Lietuvoje – pačios valstybės kartu su savivaldybėmis? Skirtingų miestų vadovai teigia, kad mokesčių mokėtojams reikia pabaksnoti, kad jie susitvarkytų savo valdas. O kodėl miestų vadovybės nepradeda nuo savęs?

Apie nacionalinio stadiono griaučius kalbėta jau ne kartą. Prisiminkime Vilniaus senamiestyje, Užupyje ir kituose rajonuose esančius įvairius apleistus sklypus ir pastatus, kurie priklauso savivaldybei. Neabejotina, kad kartu sudėjus jų vertė sudaro ne vieną dešimtį milijonų litų. Sakote, savivaldybė negali susitvarkyti, nes trūksta pinigų? O mokesčių mokėtojams jų netrūksta? Gal mokesčių mokėtojai kaip tas turtingas antinas Skrudžas maudosi piniguose ir tik ir ieško progos susimokėti papildomų mokesčių?

Prieš pradėjus baksnoti pirštais į svetimą turtą, valstybė ir savivaldybės turėtų pradėti nuo savęs. Kai Lietuvoje nebeliks nė vieno valstybei ar savivaldybėms priklausančio apleisto sklypo ar pastato (jį pardavus, o ne atnaujinus), galima bus pradėti kelti klausimą apie privačios apleistos žemės apmokestinimą.

Pats faktas, kad konkrečiam savininkui priklausanti žemė yra apleista dar nereiškia, kad savininkas nori, kad ji būtų apleista. Užsitęsusios teritorijų planavimo procedūros, bloga padėtis rinkoje, griežta bankų kreditavimo politika, laukimas kada bus galima parduoti žemę užsieniečiams – priežasčių, kodėl sklypas nenaudojamas, gali būti ne viena ir ne dvi. Aukštesnio mokesčio šalininkai teigia, kad tai privers savininkus „efektyviau“ naudoti savo turtą. Ar pakeltas mokestis reikš, kad užtrukęs derinimas pagaliau pasibaigs? Ar jis reikš, kad padėtis rinkoje staiga taps gera ir apsimokės vystyti naujus projektus? Ar didesnis mokestis privers bankus išduoti žemės savininkams kreditus? Akivaizdu, kad atsakymas vienareikšmiškai neigiamas. Vienintelis dalykas, kurį privers daryti pakeltas tarifas yra mokėti keliasdešimt, o gal net šimtą kartų didesnį mokestį. Tačiau kaip apmokėti apleistos žemės tvarkymą, jei reiks mokėti didesnį mokestį? Jeigu savininkas neturės tam pinigų, teks parduoti turtą. Gal čia ir slypi pagrindinis pakelto mokesčio motyvas – priversti savininkus pusvelčiui parduoti savo turtą?

Kas yra „apleista“ žemė, kai kam gali būti intuityviai aišku, tačiau kai reikia išguldyti konkrečią tokios žemės nustatymo tvarką ir kriterijus, kyla aibė klaustukų. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste vienas iš siūlomų apleistos žemės kriterijų yra tai, kad yra išduotas statybos leidimas, bet per trejus metus nebaigtas gyvenamasis arba per dvejus metus nebaigtas komercinės paskirties pastatas. Taigi žemė gali būti šienaujama ir prižiūrima, tad vizualia ji nebus apleista, tačiau pagal veiklos kriterijų (t. y. laikiną veiklos nebuvimą) ji jau skaitysis „apleista“. Vėlgi, tai galimai kertasi su Konstitucijos dvasia dėl ūkinės veiklos reguliavimo taip, kad tai tarnautų bendrai tautos gerovei.

Tampa akivaizdu, kad naujoji tvarka atvers dar platesnius vartus korupcijai. Jau dabar verslo atstovai savivaldybes įvardina kaip labiausiai korumpuotą instituciją (Specialiųjų tyrimų tarnybos „Korupcijos žemėlapio 2011“ duomenimis). Galimybė nustatyti, kuris konkretus žemės sklypas bus laikomas apleistu, o taip pat nuo mokesčio atleisti labiau apmokestintus žemės savininkus tik padidins korupcijos prielaidas.

Gal čia ir slypi pagrindinis pakelto mokesčio motyvas – priversti savininkus pusvelčiui parduoti savo turtą?

Nors šis mokestis gali skaudžiai užgulti individualių mokesčių mokėtojų pečius, bendra išraiška jo reikšmė biudžetui yra niekinė: šiemet iš žemės mokesčio planuojama surinkti 50 mln. pajamų, 2013 m. – 54 mln. Tai sudaro mažiau negu 0,3 proc. nacionalinio biudžeto mokestinių pajamų! Jeigu įvertintume dar ir „Sodros“, ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, žemės mokesčio reikšmė bendrame surenkamų mokesčių katile sparčiai artėja prie nulio. Panaikinus šį mokestį, biudžetas to beveik nepajustų, užtat mokesčių mokėtojai galėtų atlaisvinti painios naujos tvarkos administravimui skirtus pajėgumus ir nukreipti juos produktyviai, pajamas nešančiai veiklai.

Naujoji mokesčio tvarka buvo pristatyta kaip svarbus savivaldos įrankis savivaldybėms. Tačiau net ir Vilniaus miesto savivaldybėje pripažįstama, kad įstatymas nėra visiškai aiškus. Ką tuomet galima pasakyti apie mokesčio administravimą savivaldybėse, kuriose žemesni pajėgumai ir kompetencija? Savivaldybių tarybos stengiasi naujuosius tarifus nustatyti taip, kad mokesčio šuolis pereinant nuo senųjų prie naujųjų žemės verčių nebūtų didelis, tačiau joms gali paprasčiausiai trūkti gebėjimų šiam tikslui įgyvendinti. Deja, savivaldą bandoma įtvirtinti ne nuo to galo, tad šiuo atveju galima užjausti savivaldybių tarybas, kurioms senoji valdžia paliko užduotį, galbūt viršijančią jų kompetencijas.

Viešojoje erdvėje pastebimas specialistų sutarimas, kad perėjimas prie naujosios tvarkos yra pernelyg skubotas ir kad tam nepasiruošę nei mokesčių mokėtojai, nei savivaldybių tarybos. Tai yra puiki proga naujajai koalicijai ištesėti savo pažadą dėl ankstesnės valdžios mokestinių klaidų ištaisymo, sustabdant naujojo įstatymo įsigaliojimą. Taip pat tai yra puiki pamoka, kad nauji mokestiniai įstatymai turėtų būti priimami bent jau atlikus išsamesnę analizę, išsiaiškinus, kaip siūlomos nuostatos paveiks mokesčių mokėtojus ir patvirtinus esmines įstatymo sąvokas apibrėžiančius kriterijus. Ir apskritai, prieš ravint svetimus daržus, derėtų apsikuopti ir savuose (valstybės ir savivaldybių) sklypuose, ir apkarpyti mokesčių sistemos brūzgyną.

Kaetana Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė.

Skaityti visus komentarus 35
Komentuoti straipsnį
PRISIMINTI
ATSTATYTI
Pranešti klaidą
Pažymėkite klaidą tekste, pele paspaudę kairijį pelės klavišą
Užpildykite klaidos formą ir išsiųskite
Komentuoti
* - privalomi laukai

Komentaras įrašytas

Naujausi komentrai

Skaityti visus komentarus 35
Komentarų nėra
Į viršų

Komentarai

 
 

/ Paulius Jurkevičius  2

Paulius Jurkevičius: Ar jūs suprantate picos esmę?

Tenka dažnai lankytis Neapolyje. Neapolis – toks miestas: jeigu jame esi, vadinasi, valgai picą. Anksčiau ar vėliau, picerijoje ar tiesiog gatvėje, margaritą ar marinarą. Neapolyje picos kvapas tvyro visur. Picos darymo, valgymo, aptarinėjimo ritualas šiame mieste – kaip svarbių Eurolygos rungtynių karštligė. Kaip koridos dienos Ispanijoje Skaitykite daugiau...

Žymės: Paulius Jurkevičius, Italija

/ Andrejus Kurkovas  9

Andrejus Kurkovas: Velykų stebuklai Ukrainoje

Velykų naktį iš šeštadienio į sekmadienį prie įvažiavimo į Slovjansko miestą Donecko srityje įvyko Velykų stebuklas. „Neginkluoti taikūs piliečiai“ – separatistų atstovai, saugoję patikros punktą kelyje į miestą – atrėmė didžiulės kovotojų gaujos, atvykusios keturiais visureigiais, puolimą. Taip pat kulkomis suvarpė ir iki pelenų sudegino dvi priešo mašinas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Krymas, Maskva, Ukraina, Rusija , Viktoras Janukovyčius

/ Karolina Tomkevičiūtė  15

Karolina Tomkevičiūtė: Pamoka, kurią turėtume kartoti kasdien

Sausakimšas troleibusas: mergina, stovinti prie priekinių durų, mandagiai paprašo jas atidaryti, kad nereiktų brautis per visą minią iki kitų durų, tačiau vairuotojas išgirdęs šį paprastą klausimą pradeda garsiai šaukti: „Ką, jūs, Lietuvos piliečiai, nemokat lietuviškai, gal kvaili, kad nesuprantat, ką ženklai reiškia.“ Skaitykite daugiau...

Žymės: Pyktis, Gatvės stilius

/ MIndaugas Sabutis  54

Mindaugas Sabutis: Kristus prisikėlė

Tada, atvėręs lūpas, Petras pasakė: „Jūs žinote, kas yra įvykę visoje Judėjoje, pradedant Galilėja, po Jono skelbtojo krikšto. Kalbama apie Jėzų iš Nazareto, kaip Dievas Jį patepė Šventąja Dvasia ir galybe, kaip Jis vaikščiojo, darydamas gera ir gydydamas visus velnio pavergtuosius, nes Dievas buvo su Juo. Skaitykite daugiau...

Žymės: Dievas, Mindaugas Sabutis, Velykos , Jėzus Kristus, Krikščionybė

/ Tomas Viluckas  34

Tomas Viluckas: Prisikėlimas yra mūsų lemtis

Velykos vadinamos atgimimo, pabudimo, prisikėlimo švente. Tačiau, ne vienam tokios mintys atrodo deklaratyvios, ne vienam Velykos yra tik sotaus stalo dienos, ne vienam šventę temdo rūpesčiai dėl rytdienos. Kad ir kokie būtų mūsų motyvai ir nuotaikos, bet Velykos vis tiek yra švenčiamos, kartais net neįsisąmoninus jų prasmės ar dūsaujant dėl miglotos ateities. Skaitykite daugiau...

Žymės: Dievas, Velykos , Jėzus Kristus, Krikščionybė

/ Brolis Astijus  412

Brolis Astijus: Kas mano mamai Vydmantuose pasikeis, jei kur nors Švenčionyse prie lietuviškų pavadinimų bus lenkiški?

Velykos, Velikij dien, Lieldiena, Pascha – gyvenimo pergalės prieš mirtį šventės vardai. „Tarp jų nėra nė vieno lietuviško“, – sako brolis Astijus Kungys, kunigas pranciškonas, Lietuvos mažesniųjų brolių ordino provincijolas ir vydmantiškis. „Pajūrio naujienų“ skaitytojus jis ragina kurti gyvybės, o ne mirties civilizaciją, išsivaduoti iš tamsumo, provincialumo. Pateikiame jo velykinį žodį 15min.lt skaitytojams. Skaitykite daugiau...

Žymės: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK), Brolis Astijus, Lietuvos lenkai, Šeima, Jėzus Kristus, Katalikybė, Lenkija, Kretinga

/ Paulius Jurkevičius  9  

Paulius Jurkevičius: Velykų skonio egzotika (su šoku ir be jo)

Ar tikrai popiežius Pranciškus neseniai palaimino artišokus? Įsivaizduoju, būtent šiomis dienomis Šventasis Tėvas turi ką veikti ir be artišokų. Šiaip ar taip, nedideliame pajūrio miestelyje Ladispolyje netoli Romos prieš keletą dienų mačiau keistą vaizdelį: viduryje aikštės – jo Šventenybės muliažas visu ūgiu su pintine artišokų ir pareiškimas: „Laiminu carciofo romanesco“ – Romos artišoką. Skaitykite daugiau...

Žymės: Daržovės, Paulius Jurkevičius, Italija

/ Andrejus Piontkovskis  33

Andrejus Piontkovskis: Paskutinis Rusijos mitas

Ilgą laiką ekspertai skundėsi, jog Rusijos neįmanoma suprasti protu. Dabar uždavinys kiek paprastesnis – šiandien, jei norime numatyti tolesnius Rusijos veiksmus, tereikia suprasti vieno ruso motyvus. Visi kiti Rusijos piliečiai, nuo degradavusio benamio iki turtuolių, kurių pavardės puikuojasi „Forbes“ žurnale, su džiaugsmu ir dėkingumu perdavė jam savo likimus. Na, o šis Subjektas vadovaujasi tik siekiu užsitikrinti valdžią iki gyvenimo pabaigos. Skaitykite daugiau...

Žymės: Maidanas, Krymas, Protestai Ukrainoje, Kijeve, Ukraina, Rusija , Vladimiras Putinas

/ Bernardas Gailius  16

Bernardas Gailius: Dėmesio! Dar kartą apie VSD

Daugeliui žmonių nebūdinga nuolat galvoti apie specialiasias tarnybas. Todėl nenuostabu, kad Lietuvos žvalgybos reforma 2009 m. trumpai sužmėžavusi pirmuosiuose puslapiuose, greitai nuslinko į kasdienio mūsų gyvenimo paraštę. Vis dėlto šiandien turėtume sukaupti šiek tiek dėmesio ir žvalgybos reformą apmąstyti nuodugniau. Pastarųjų penkerių metų patirtis rodo, kad ši reforma gali nepastebimai, bet iš esmės pakeisti Lietuvos konstitucinę santvarką. Skaitykite daugiau...

Žymės: Bernardas Gailius, Žvalgyba, Kariuomenė, Konstitucija, Policija, VSD (Valstybės saugumo departamentas), Gediminas Grina, Rolandas Paksas, Lietuvos Konstitucinis Teismas, Seimas , Lietuvos Respublikos prezidentas, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija

 56

Vilius Puronas: Geras skonis mene ir manyje

Visuomenę iš anksto perspėju: šis straipsnis – vienadienis sniegas, aktualija, ištirpdoma rytdienos, todėl aiškinti gero ir blogo skonio atmainas privalo storos ir doros knygos. Be to, man, dizaineriui, keblu filosofuoti, nes nuo studijų laikų Vilniaus dailės institute neturiu skonio moteryse, dešrose ir mene. O ką abstinentas gali patarti girtuokliui? Skaitykite daugiau...

Žymės: Literatūra, Menas, Šiauliai

 24

Vytautas Plečkaitis: Kodėl Rusijai reikalingas chaosas ir žmonių aukos Ukrainoje?

Atplėšusi nuo Ukrainos Krymą, Rusija padarė trumpą pauzę, kad pasiruoštų antrajam karo su Ukraina etapui. Ji sutraukė apie 40 tūkst. karių su parengtais koviniais lėktuvais ir tankais netoli Ukrainos sienos. Tačiau ne tam, kad pultų Ukrainą tiesiogiai. Tam, kad įbaugintų ir suklaidintų Ukrainos vyriausybę bei jos žmones. Taip pat ir Vakarų valstybes, NATO. Skaitykite daugiau...

/ Rimvydas Valatka  139

Rimvydas Valatka: Slava Ukraini, bet ar gali išlikti valstybė, kuri po smūgio tik atsuko kitą žandą?

Jei po dešimtmečio dar bus Lietuva, jautrus istorikas gal parašys, kad 2014-ųjų Verbų sekmadienis Europos rytuose netapo atsivėrimo Kristui švente. O būsimus baisius dalykus Rytų erdvėje pranašavo kraupus įvykis Marijampolės bažnyčioje, kur Verbų sekmadienio išvakarėse per vaikų Mišias nusišovė žmogus. Šeštadienį įtampa Ukrainos rytuose pasiekė tokį crescendo, kad klausimas, ar Ukraina ištemps iki prezidento rinkimų, jau skambėjo kaip retorinis. Skaitykite daugiau...

Žymės: Maidanas, Rimvydas Valatka , Bankrotas, Ukraina, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Lietuva, Europos Sąjunga (ES), Rusija , Europa, Vladimiras Putinas, Viktoras Janukovyčius

/ MIndaugas sabutis  33

Mindaugas Sabutis: Sekmadienio homilija. Sunki kelionė

Todėl ir mes, šitokio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visas naštas bei nuodėmės pinkles ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse, žiūrėdami į savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją Jėzų. Jis vietoj sau priderančių džiaugsmų, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje. Apsvarstykite, kaip jis iškentė nuo nusidėjėlių tokį priešgyniavimą, kad nepailstumėte ir nesuglebtumėte dvasia! (Hbr12,1-3) Skaitykite daugiau...

Žymės: Mindaugas Sabutis, Dievas, Krikštas, Verbų sekmadienis , Velykos , Jėzus Kristus, Protestantizmas, Krikščionybė

/ Andreijus Kurkovas  16

Andrejus Kurkovas: Kaip išgyventi iki vasaros?

Pirmadienio vakarą Kijeve iškilmingoje aplinkoje prasidėjo 11-as kasmetis festivalis „Prancūziškas pavasaris“, o antradienį Kijevo gyventojai ir Ukrainos sostinės svečiai susirinko į Knygų Arsenalo atidarymą. Skaitykite daugiau...

Žymės: Maidanas, Krymas, Protestai Ukrainoje, Kijeve, Vladimiras Putinas, Rusija , Ukraina, Kijevas, Viktoras Janukovyčius

/ Paulius Jurkevičius  32

Paulius Jurkevičius: Naujo tipo „Maxima“ jau yra, bet mūsiškei iki jos dar toli

Jeigu galvojate, kad kritikuosiu „Maximą“, klystate. Yra daug įdomesnių darbų. Pavyzdžiui, griebtis fantazijų. Imkime ir pafantazuokime, kokia galėtų būti „Maxima“, jeigu... Į ką galėtų pavirsti didžiulis šiuolaikiškas keturių aukštų prekybos centras, jeigu... Ir koks galėtų būti mūsų – valgytojų santykis su maistu, jeigu „Maxima“... Skaitykite daugiau...

Žymės: „Maxima grupė“, Paulius Jurkevičius

/ Bernardas Gailius  95

Bernardas Gailius: Didžiausia Lietuvos problema nėra jos Prezidentė (atsakas R.Valatkai)

Kiek galima spręsti iš po tekstais paliekamų komentarų, dažnas skaitytojas laiko 15 min.lt autorius visais įmanomais būdais parsidavusių Rimvydo Valatkos pakalikų šutve. Kadangi pasitaikė puiki proga, siūlau šią hipotezę paneigiantį eksperimentą. Viešai paprieštarausiu tariamam mūsų visų vadui, o tada pažiūrėsim, ar galėsite džiaugtis mano mintimis ir kitą savaitę. Skaitykite daugiau...

Žymės: Bernardas Gailius, Rimvydas Valatka , Rinkimai, Zigmantas Balčytis, Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos prezidentas, Valdas Adamkus, Rolandas Paksas

/ Laimantas Jonušys  51

Laimantas Jonušys: Raidžių nacionalizmo peripetijos

Galų gale atsirado politinė valia leisti Lietuvos piliečių dokumentuose rašyti autentiškas pavardes. Ir vėl subruzdo dalis tautiškai jautrių lietuvių, šaukdami, kad naikinama mūsų kalba, o Vilniaus kraštas atiduodamas autonomijai arba net ir pačiai Lenkijai. Skaitykite daugiau...

Žymės: Lenkijos lietuviai, Lietuvos lenkai

/ Darius Baronas  33

Darius Baronas: Pastebėjimai apie kirvarpas NATO skyde

Štai jau dešimt metų, kai Lietuva drauge su kitomis Baltijos šalimis džiaugiasi precedento neturinčiu saugumu. Dar niekada nuo Petro Didžiojo laikų didžiosios meškos maurojimas nebuvo toks apgailėtinas. Tiesa, invazija į Krymą parodė, kad meška gali prarasti ryšį su tikrove ir imti keistai elgtis. Todėl akivaizdu, kad pavojus trims sesutėms niekur nedingo, jų raumenukai nė iš tolo negali prilygti likutinei meškos galiai. Skaitykite daugiau...

Žymės: Kariuomenė, JAV Kongresas, Ukraina, Rusija , Barackas Obama, Londonas, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Talibanas, Afganistanas, Goro provincijos atkūrimo grupė, Goras, NATO

/ Goda Juocevičiūtė  45

Goda Juocevičiūtė: Sąžinei eutanazija atlikta, atjauta – utilizuota

Jau anksčiau buvau pastebėjusi, kad XXI amžiaus Marijos žemėje gyvūnų nekentimo ir žudymo kultūra puoselėjama su valdžios palaiminimu. Siūliau priimti įstatymus, pagal kuriuos keturkojų skriaudėjai ir kankintojai būtų baudžiami pačiomis griežčiausiomis priemonėmis – didelėmis piniginėmis baudomis ir kalėjimu, o šungaudžių kontoros, kurios rūpinasi benamių keturkojų nuodijimu ir utilizavimu, būtų uždarytos. Skaitykite daugiau...

/ Vytautas Plečkaitis  85

Vytautas Plečkaitis: Lenkiškų pavardžių rašyba – ar pavyks A.Butkevičiui tai, kas nepavyko A.Kubiliui?

Prieš keletą metų, kai į Vilnių atvyko Lenkijos prezidentas L.Kaczynskis, prieš trejus metus žuvęs lėktuvo katastrofoje prie Smolensko, konservatorių premjeras A.Kubilius ryžosi ta proga pateikti Seimui įstatymo projektą dėl lenkiškų pavardžių rašybos. Tačiau tuomet A.Kubilių teparėmė saujelė liberalų ir menka dalis konservatorių frakcijos. Net konservatorių užsienio reikalų ministras A.Ažubalis pasirodė ne kaip europietiškos šalies atstovas, o kaip naujovių ir dalies savo piliečių bijantis politikas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Istorija, Lietuvos lenkai, Lechas Walęsa, Varšuva, Algirdas Butkevičius, Lenkija, Lietuva, Algirdas Mykolas Brazauskas, Andrius Kubilius

/ Rimvydas Valatka  207

Rimvydas Valatka: Snieguolė ir šešių nykštukų svita

Su pasaka tai neturi nieko bendro. Juolab stebukline. Į Prezidento rinkimus eina Snieguolė, kuri be konkurencijos, ir šeši politikos nykštukai, kurie be šansų. Kam išvis tie šeši nykštukai? Tam, kad Snieguolė bent dėl akių turėtų svitą. Jei ne šeši nykštukai, net visai žlibas rinkėjas pamatytų, kokia nuoga Snieguolė. Bet dar nuogesnė – iš rinkimų į parinkimą dreifuojanti mūsų demokratija. Skaitykite daugiau...

Žymės: Prezidento rinkimai 2014, Snieguolė, Rimvydas Valatka , Rinkimai, Aloyzas Sakalas, Socializmas, Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos prezidentas, Rolandas Paksas

/ Mindaugas Sabutis  41

Mindaugas Sabutis: Sekmadienio homilija. Išėjimas iš miesto

„Todėl ir Jėzus, norėdamas savo krauju pašventinti tautą, kentėjo už miesto vartų. Taigi išeikime Jo pasitikti už stovyklos ir prisiimkime Jo paniekinimą. Čia mes neturime išliekančio miesto, bet ieškome būsimojo.“ (Hbr 13,12-14) Skaitykite daugiau...

Žymės: Mindaugas Sabutis, Dievas, Jėzus Kristus, Jeruzalė, Evangelikai reformatai, Krikščionybė

/ Guoda Azguridienė  59

Guoda Azguridienė: Korupcija sveikatos sistemoje

Lietuvoje korupcija yra aktualija. Todėl ji tiriama, vertinama ir aptariama nuolat. Taip pat nuolat su ja kovojama. Kiekviena nauja šluota pasišauna išrauti korupciją su šaknimis, bet kadangi šluotos rovimui nepakanka, korupcijos šaknys styro kaip styroję. Tad visai nestebina, kad jos nei ilgis, nei plotis, nei kiti indeksuoti matmenys nemažėja. Tarp labiausiai korupcija pasižyminčių sričių nuolat minima sveikatos apsauga. Skaitykite daugiau...

Žymės: Chirurgas, Slauga, Medicina, Kyšis, Korupcija

/ Eglė Digrytė  5

Eglė Digrytė: Intriguojanti H.Karzai eros pabaiga Afganistane

Šis savaitgalis naujausių laikų Afganistano istorijoje išliks kaip vienas svarbiausių. Ilgiau nei tris dešimtmečius ginkluotų konfliktų purtomoje šalyje pirmą kartą vyks demokratinis ir nulemtas žmonių valios valdžios perdavimas. Afganistaniečiai rinks antrą prezidentą po talibų nuvertimo 2001-aisiais ir tarptautinės karinės operacijos, kuri smarkiai pakeitė šalį, bet iš esmės jos taip ir neapgynė nuo teroristų, pradžios. Skaitykite daugiau...

Žymės: Rinkimai, Hamidas Karzai, Talibanas, Afganistanas

/ Tomas Balžekas  24

Tomas Balžekas: NepriLašėjo

Po velniais, kirba vis riebesni žodžiai mano galvoje, kodėl taip pasielgė Vladas Lašas? Suprasčiau, jei čia būtų studentų atstovybės prezidento rinkimai, tuomet gal ir būtų galima taip valiūkiškai ir neatsakingai juose dalyvauti. Bet ne, čia juk realūs valstybės prezidento rinkimai. Net ir man, mėgstančiam elgtis spontaniškai, kūrybiškumą ir liberalias idėjas mylinčiam žmogui, šis poelgis atrodo nevykęs. Skaitykite daugiau...

Žymės: Rinkimai

/ Paulius Jurkevičius  12  

Paulius Jurkevičius: Makaronai – kūrybingų valgytojų maistas

Antonino paima į rankas makaronų pakuotę ir gudriai primerkęs akį priglaudžia prie šono, tarsi primatuodamas. Makaronai siekia nelabai aukšto vyro juosmenį. „Vienas metras! Tai ilgiausias pasaulyje pastos formatas”, – išdidžiai sako Antonino Moccia. Skaitykite daugiau...

Žymės: Paulius Jurkevičius, Sveika mityba, Italija

/ Raimundas Celencevičius  17

Raimundas Celencevičius: Valdžia ant Lietuvos žemelės kaip šuo ant šieno – nei saviems, nei svetimiems

Išsigandusi, kad visokio plauko marginalai sugebėjo sunešioti geležines klumpes – surinkti 300 tūkst. parašų ir realybe paversti referendumą dėl antikonstitucinio draudimo parduoti žemę užsieniečiams, valdžia taip uoliai puolė kurpti žemės pardavimo saugiklius, jog ima atrodyti, kad žemę kaip savo ausis matys ne tik užsieniečiai, bet ir vietiniai ūkininkai. Skaitykite daugiau...

Žymės: Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, Raimundas Celencevičius, „Agrowill Group“, Valstybinis žemėtvarkos institutas (VŽĮ), Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), Referendumas, Žemės mokestis , Žemės ūkis, Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija

 25

Sofi Oksanen: Pakaks išdavysčių

Kiekvieną rytą nubundu su mintimi, ar šiandien išaušo diena, kai Rytų Europą ir vėl išduos. Patikrinu mobilųjį telefoną, nors naujienos ne itin džiugina, pavojaus varpais skambinti dar nereikia, tada įsijungiu kompiuterį, peržvelgiu antraštes ir vis svarstau: ar tai nutiks šiandien ar rytoj? Skaitykite daugiau...

Žymės: Maidanas, Maskvos kremlius, KGB, Adolfas Hitleris, Rusija , Lietuva, Vokietija, Europos Sąjunga (ES), Vladimiras Putinas

 212

Ginta Gaivenytė: Kaip, kada ir kodėl lietuviai pradėjo mąstyti rusiškai?

Vieną vakarą Indijoje, Delio Puharganjo rajone, kuris labai primena Kalvarijų turgų, prie manęs priėjo moteris. Laužyta anglų kalba ji sugebėjo išaiškinti, kad matė mane Rišikeše. Iš akcento supratau, jog ji rusė. Nusišypsojome viena kitai. Paskui kartu nukeliavome prie Indijos vartų – paminklo, skirto pagerbti 70 tūkstančių Indijos karių, kurie per Pirmąjį pasaulinį karą žuvo, tarnaudami Didžiosios Britanijos armijoje. Skaitykite daugiau...

Žymės: Krymas, Propaganda, Žemė, Indija, Europos Sąjunga (ES), Aliaksandras Lukašenka, Europa, Ukraina, Vladimiras Putinas

/ Andreijus Kurkovas  3

Andrejus Kurkovas: Ukrainos prezidento rinkimai ir Kremliaus botanikai

Ukrainiečiai jau pavargo bijoti karo su Rusija. Pavargo net galvoti apie karą. Visi stengiasi nukreipti dėmesį kur nors kitur. Lengviau yra tiems, kurie turi vasarnamį ar kokį daržą. Oras – nuostabus, saulė vakare įkaitina orą ir žemę. Galima purenti žemę daržuose, sodinti svogūnus, morkas ir petražoles. Arba galima sėdėti prieš televizorių, žiūrėti žinias, klausytis politologų bei ekspertų ir grimzti į depresiją. Skaitykite daugiau...

Žymės: Maidanas, Krymas, Protestai Ukrainoje, Kijeve, Julija Tymošenko, Vitalijus Klyčko, Kijevas, Ukraina, Viktoras Janukovyčius
Skaitomiausios naujienos
 

Paroda „RESTA 2014”

Paroda Renginiai Įsigyti bilietą
Iš pirmų lūpų Twitter