Publikuota: 2012 lapkričio 28d. 06:39
15min.lt

Kaetana Leontjeva: Didesni mokesčiai apleistai žemei – dar didesnis mokesčių brūzgynas

Nors mokesčius kėlusi valdžia jau išėjo, mokesčių mokėtojams patartina išlikti atidiems: nuo kitų metų gali tekti mokėti didesnį žemės mokestį. 2011 m. pabaigoje pakeistas žemės mokesčio įstatymas taps aktualiu nuo 2013-ųjų.

Pagal jį mokestį mokėsime nuo aukštesnių žemės vidutinės rinkos verčių, o ligi šiol galiojęs 1,5 proc. tarifas dabar bus nustatomas savivaldybių tarybų, kurios galės mokesčio tarifą nustatyti tarp 0,01 ir 4 proc. Dauguma savivaldybių jau numatė, kad itin aukštas (3–4 proc.) tarifas bus taikomas apleistai žemei. O kas gi ta apleista žemė? Kokie jos nustatymo kriterijai? Ir apskritai, ar valdžia turėtų nustatinėti skirtingus žemės mokesčio tarifus priklausomai nuo žemės panaudojimo?

Pradėkime nuo klausimo apie tai, ar valdžia turėtų taikyti aukštesnį tarifą tik todėl, kad žemė „apleista“. Pirminiame įstatymo projekte, kurį buvo pateikusi Finansų ministerija buvo tiesiai šviesiai numatyta apleistai žemei taikyti 4 proc. tarifą. Tuomet Seimo Teisės departamentas pradėjo skambinti varpais, kad tokia nuostata galbūt pažeistų Konstituciją. Teisininkai Teisės departamento išvadoje teigė, kad „teikiamas siūlymas svarstytinas dėl jo atitikties Konstitucijos preambulėje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementams – proporcingumo ir teisingumo principams, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam dvigubo baudimo draudimo principui.“

Vėliau Seimui sušvelninus nuostatą ir numačius, kad savivaldybių tarybos galės nustatyti aukštesnį tarifą apleistai žemei, šios Teisės departamento pastabos išnyko. Tačiau kaip dėl Konstitucijos 23 straipsnio, kad „nuosavybė yra neliečiama“? O dėl 46 straipsnio, kad „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“? Juk būtent šios Konstitucijos nuostatos turi apsaugoti piliečius nuo valstybės ir savivaldybių perdėto reguliavimo numatant, kaip žmogus turi elgtis su savo nuosavybe, kuri turi būti neliečiama. Konkrečioms savivaldybių taryboms jau patvirtinus aukštesnius tarifus „apleistai“ žemei, mokesčių mokėtojams atsiranda galimybė kvestionuoti šiuos sprendimus ir bylinėtis, keliant klausimą dėl reguliavimo atitikimo Konstitucijai.

Aukštesnis tarifas „apleistai“ žemei grindžiamas tuo, kad žemė turi būti naudojama efektyviai. Kyla klausimas, kodėl tai nepalies paties neefektyviausio žemvaldžio ir turto savininko Lietuvoje – pačios valstybės kartu su savivaldybėmis?

Aukštesnis tarifas „apleistai“ žemei grindžiamas tuo, kad žemė turi būti naudojama efektyviai. Kyla klausimas, kodėl tai nepalies paties neefektyviausio žemvaldžio ir turto savininko Lietuvoje – pačios valstybės kartu su savivaldybėmis? Skirtingų miestų vadovai teigia, kad mokesčių mokėtojams reikia pabaksnoti, kad jie susitvarkytų savo valdas. O kodėl miestų vadovybės nepradeda nuo savęs?

Apie nacionalinio stadiono griaučius kalbėta jau ne kartą. Prisiminkime Vilniaus senamiestyje, Užupyje ir kituose rajonuose esančius įvairius apleistus sklypus ir pastatus, kurie priklauso savivaldybei. Neabejotina, kad kartu sudėjus jų vertė sudaro ne vieną dešimtį milijonų litų. Sakote, savivaldybė negali susitvarkyti, nes trūksta pinigų? O mokesčių mokėtojams jų netrūksta? Gal mokesčių mokėtojai kaip tas turtingas antinas Skrudžas maudosi piniguose ir tik ir ieško progos susimokėti papildomų mokesčių?

Prieš pradėjus baksnoti pirštais į svetimą turtą, valstybė ir savivaldybės turėtų pradėti nuo savęs. Kai Lietuvoje nebeliks nė vieno valstybei ar savivaldybėms priklausančio apleisto sklypo ar pastato (jį pardavus, o ne atnaujinus), galima bus pradėti kelti klausimą apie privačios apleistos žemės apmokestinimą.

Pats faktas, kad konkrečiam savininkui priklausanti žemė yra apleista dar nereiškia, kad savininkas nori, kad ji būtų apleista. Užsitęsusios teritorijų planavimo procedūros, bloga padėtis rinkoje, griežta bankų kreditavimo politika, laukimas kada bus galima parduoti žemę užsieniečiams – priežasčių, kodėl sklypas nenaudojamas, gali būti ne viena ir ne dvi. Aukštesnio mokesčio šalininkai teigia, kad tai privers savininkus „efektyviau“ naudoti savo turtą. Ar pakeltas mokestis reikš, kad užtrukęs derinimas pagaliau pasibaigs? Ar jis reikš, kad padėtis rinkoje staiga taps gera ir apsimokės vystyti naujus projektus? Ar didesnis mokestis privers bankus išduoti žemės savininkams kreditus? Akivaizdu, kad atsakymas vienareikšmiškai neigiamas. Vienintelis dalykas, kurį privers daryti pakeltas tarifas yra mokėti keliasdešimt, o gal net šimtą kartų didesnį mokestį. Tačiau kaip apmokėti apleistos žemės tvarkymą, jei reiks mokėti didesnį mokestį? Jeigu savininkas neturės tam pinigų, teks parduoti turtą. Gal čia ir slypi pagrindinis pakelto mokesčio motyvas – priversti savininkus pusvelčiui parduoti savo turtą?

Kas yra „apleista“ žemė, kai kam gali būti intuityviai aišku, tačiau kai reikia išguldyti konkrečią tokios žemės nustatymo tvarką ir kriterijus, kyla aibė klaustukų. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste vienas iš siūlomų apleistos žemės kriterijų yra tai, kad yra išduotas statybos leidimas, bet per trejus metus nebaigtas gyvenamasis arba per dvejus metus nebaigtas komercinės paskirties pastatas. Taigi žemė gali būti šienaujama ir prižiūrima, tad vizualia ji nebus apleista, tačiau pagal veiklos kriterijų (t. y. laikiną veiklos nebuvimą) ji jau skaitysis „apleista“. Vėlgi, tai galimai kertasi su Konstitucijos dvasia dėl ūkinės veiklos reguliavimo taip, kad tai tarnautų bendrai tautos gerovei.

Tampa akivaizdu, kad naujoji tvarka atvers dar platesnius vartus korupcijai. Jau dabar verslo atstovai savivaldybes įvardina kaip labiausiai korumpuotą instituciją (Specialiųjų tyrimų tarnybos „Korupcijos žemėlapio 2011“ duomenimis). Galimybė nustatyti, kuris konkretus žemės sklypas bus laikomas apleistu, o taip pat nuo mokesčio atleisti labiau apmokestintus žemės savininkus tik padidins korupcijos prielaidas.

Gal čia ir slypi pagrindinis pakelto mokesčio motyvas – priversti savininkus pusvelčiui parduoti savo turtą?

Nors šis mokestis gali skaudžiai užgulti individualių mokesčių mokėtojų pečius, bendra išraiška jo reikšmė biudžetui yra niekinė: šiemet iš žemės mokesčio planuojama surinkti 50 mln. pajamų, 2013 m. – 54 mln. Tai sudaro mažiau negu 0,3 proc. nacionalinio biudžeto mokestinių pajamų! Jeigu įvertintume dar ir „Sodros“, ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, žemės mokesčio reikšmė bendrame surenkamų mokesčių katile sparčiai artėja prie nulio. Panaikinus šį mokestį, biudžetas to beveik nepajustų, užtat mokesčių mokėtojai galėtų atlaisvinti painios naujos tvarkos administravimui skirtus pajėgumus ir nukreipti juos produktyviai, pajamas nešančiai veiklai.

Naujoji mokesčio tvarka buvo pristatyta kaip svarbus savivaldos įrankis savivaldybėms. Tačiau net ir Vilniaus miesto savivaldybėje pripažįstama, kad įstatymas nėra visiškai aiškus. Ką tuomet galima pasakyti apie mokesčio administravimą savivaldybėse, kuriose žemesni pajėgumai ir kompetencija? Savivaldybių tarybos stengiasi naujuosius tarifus nustatyti taip, kad mokesčio šuolis pereinant nuo senųjų prie naujųjų žemės verčių nebūtų didelis, tačiau joms gali paprasčiausiai trūkti gebėjimų šiam tikslui įgyvendinti. Deja, savivaldą bandoma įtvirtinti ne nuo to galo, tad šiuo atveju galima užjausti savivaldybių tarybas, kurioms senoji valdžia paliko užduotį, galbūt viršijančią jų kompetencijas.

Viešojoje erdvėje pastebimas specialistų sutarimas, kad perėjimas prie naujosios tvarkos yra pernelyg skubotas ir kad tam nepasiruošę nei mokesčių mokėtojai, nei savivaldybių tarybos. Tai yra puiki proga naujajai koalicijai ištesėti savo pažadą dėl ankstesnės valdžios mokestinių klaidų ištaisymo, sustabdant naujojo įstatymo įsigaliojimą. Taip pat tai yra puiki pamoka, kad nauji mokestiniai įstatymai turėtų būti priimami bent jau atlikus išsamesnę analizę, išsiaiškinus, kaip siūlomos nuostatos paveiks mokesčių mokėtojus ir patvirtinus esmines įstatymo sąvokas apibrėžiančius kriterijus. Ir apskritai, prieš ravint svetimus daržus, derėtų apsikuopti ir savuose (valstybės ir savivaldybių) sklypuose, ir apkarpyti mokesčių sistemos brūzgyną.

Kaetana Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė.

Skaityti visus komentarus 35
Komentuoti straipsnį
PRISIMINTI
ATSTATYTI
Pranešti klaidą
Pažymėkite klaidą tekste, pele paspaudę kairijį pelės klavišą
Užpildykite klaidos formą ir išsiųskite
Komentuoti
* - privalomi laukai

Komentaras įrašytas

Naujausi komentrai

Skaityti visus komentarus 35
Komentarų nėra

Komentarai

 
 

/ STANISLOVAS KAIRYS  18

Stanislovas Kairys: Duokite lietuviui gerų pavyzdžių, ir bus kaip visada

Anądien pažįstamas taksi vairuotojas manęs klausia, gal aš, bl... žinau, kaip ta job... e-taksi užsakymų priėmimo programėle naudotis toj suš... planšetėj. Lyg tyčia žinau. Aiškinu. Tas taip, o anas, va, anaip. Viskas labai paprasta ir aišku, tik svarbu nežiopsoti. O tai kodėl aš tų užsakymų bl... taip mažai gaunu, piktinasi šoferis. Skaitykite daugiau...

Žymės: Norvegija, Lietuva, Emigrantai

/ VYTAUTAS PLEČKAITIS  20

Vytautas Plečkaitis: Ar pasikeis ES požiūris į Kremlių po žudynių Ukrainoje?

Praėjusią savaitė surengtas Europos Sąjungos šalių vadovų susitikimas neišsprendė, kas užims svarbiausias vietas ES valdymo struktūrose. Sutarta tik dėl buvusio Liuksemburgo premjero Jeano Claude’o Junckerio, kuris išrinktas Europos Komisijos pirmininku – pagrindine ES figūra. Skaitykite daugiau...

Žymės: Malaizijos lėktuvas „Boeing 777“, Ukraina, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Rusija , Europa

/ RIMVYDAS VALATKA  472

Rimvydas Valatka: Putino-Merkel paktas – kaip atsiranda hitleriai, bin ladenai ir putinai

Ukrainos danguje ketvirtadienį įvyko pasaulinio masto tragedija. V.Putino, kurį nuo šiol teisingiausia vadinti O.bin Landeno įpėdiniu ir teroristu Nr.1, pasiųsti niekšai su iš Rusijos atgabenta ir jos karininkų valdoma raketine sistema „Buk“ numušė Malaizijos keleivinį lėktuvą. Žuvo 300 žmonių. Rusijos jau pusmetį terorizuojamos Ukrainos tragedija atėjo į olandų, britų, malaiziečių ir kitų tolimų nuo Ukrainos tautų namus. Skaitykite daugiau...

Žymės: Rimvydas Valatka , Malaizijos lėktuvas „Boeing 777“, „Lietkabelis“, AB, Krymas, Panevėžio „Lietkabelis“, VTB Jungtinė lyga, Neptūnas, Italija, „Mistral“, Francois Hollande'as, Angela Merkel, Vladimiras Putinas, Kėdainiai , Ukraina, Vokietija

/ MINDAUGAS SABUTIS  23

Mindaugas Sabutis: Sekmadienio homilija. Kaip pasitikti neapykantą krikščionims?

Pagaliau, broliai, melskitės už mus, kad Viešpaties žodis skintųsi kelią ir būtų gerbiamas kaip ir pas jus, o mes būtume išgelbėti nuo iškrypusių ir blogų žmonių, nes ne visi turi tikėjimą. Viešpats ištikimas. Jis sustiprins jus ir apsaugos nuo pikto. Mes pasitikime jumis Viešpatyje, kad vykdote ir vykdysite, ką jums įsakome. Viešpats telenkia jūsų širdis į Dievo meilę ir Kristaus kantrybę. (2 Tes 3,1-5) Skaitykite daugiau...

Žymės: Mindaugas Sabutis, Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia, Dievas, Jėzus Kristus, Krikščionybė

/ HENRIKAS VAITIEKŪNAS  20

Henrikas Vaitiekūnas: Apie struktūrinį blogį ir orgazmą

Kas ten pasakė, kad žiniasklaidoje šiandien vien negatyvas ir bjaurastis? Neteisus yra taip teigiantis pilietis. Ir dukart neteisus tas, kuris burba, kad kažkokiais anais laikais mass media būdavo geresnė. Nes bent jau rodė pastangas mokyti gėrio. Dabar – dažniausia sekmadienio rytais – masinė informacija mus pamokina, kaip nusipirkti brangių (o paskui pasirodo, kad nelabai reikalingų) maisto papildų. Televizija kartais moko, kad telefoninį krautuvą krautuvu ir reikia vadinti. O ne pakrovėju. Bet google.lt vis vien rašo „telefono pakrovėjas“. Tarsi tai būtų žmogus – malkų pakrovėjas Jonas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Orgazmas, Televìzija, Radijas, Henrikas Vaitiekūnas

/ GINTA GAIVENYTĖ  112

Ginta Gaivenytė: Kaip Lietuva galėtų paremti Ukrainą?

Kaskart, peržvelgusi naujienas, nustembu: jokių žinių, kad lietuviai palaiko Ukrainą. Vieni susirūpinę futbolu, kiti – prezidentės prezidentavimu, treti – vamzdžiais. Tačiau tai, kad visai šalia esančioje Ukrainoje vyksta karas, atrodo savaime suprantamas dalykas. Jokių mitingų miestų aikštėse. Jokių plazdančių Ukrainos vėliavų. Jokios žinios, kurią Lietuva siųstų pasyviai Europai: štai mes, lietuviai, neabejingi, jei apleidžiate Ukrainą, apleidžiate ir mus. Skaitykite daugiau...

Žymės: Ginta Gaivenytė, Krymas, Ukraina, Rusija , Afrika , Dalia Grybauskaitė

/ Vytautas Plečkaitis  2

Vytautas Plečkaitis: Futbolas, diplomatija ir karas Ukrainoje

Tuo metu, kai vyko Pasaulio futbolo čempionato finalas tarp Argentinos ir Vokietijos, VIP tribūnose šalia FIFA prezidento, šveicaro J.S.Blatterio iš vienos pusės sėdėjo Vokietijos kanclerė A.Merkel, o iš kitos – Rusijos prezidentas V.Putinas. Vėliau Brazilijos prezidentė D.Rosseff, sėdėjusi šalia A.Merkel, užleido savo vietą V.Putinui, kuris atsidūrė šalia vokiečių kanclerės. Skaitykite daugiau...

Žymės: Petro Porošenka, Krymas, Putinas, Maskva, Brazilija, Dilma Rousseff, Ukraina, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Rusija , Audronius Ažubalis, Vladimiras Putinas

/ BERNARDAS GAILIUS  19

Bernardas Gailius: Vilnius. Kodėl Lietuva – katalikiška valstybė?

Tik mėnuo skiria Ispanijos karaliaus žengimą į sostą nuo Lietuvos prezidentės inauguracijos. Ispanijoje pirmą kartą atsisakyta specialių iškilmingų Šv. Mišių, Lietuvoje inauguracijos Šv. Mišios vyko kaip visada. Skaitykite daugiau...

Žymės: Šv. Mikalojaus bažnyčia, Bernardas Gailius, Bažnyčia, Bernardinų bažnyčia, Katalikybė, Ispanija, Vilniaus universitetas, Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos prezidentas

/ RIMVYDAS VALATKA  349

Rimvydas Valatka: Dar penkeri metai nykios kaimiškos politikos

Penkeri metai yra pakankamas laiko tarpas bet kurį žmogų pažinti kaip nuluptą. Todėl net ir tie, kurie antrąkart balsavo už D.Grybauskaitę, jau suvokia (aišku, tik tie, kurie dar domisi politika), kad prezidentei labiausiai gyvenime nepatinka politika, ji net bijo jos, tad bando visaip jos išvengti. Todėl valstybės laukia dar penkeri metai nykios kaimiškos politikos, kai detalės įkyriai brukamos vietoj esmės, o vienintelis prezidentavimo tikslas – išsaugoti „myliu“ persvarą prieš „nemyliu“. Skaitykite daugiau...

Žymės: Rimvydas Valatka , Kariuomenė, Prokuratūra, STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba), Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos prezidentas, Darius Valys, VSD (Valstybės saugumo departamentas)

/ TOMAS DAUGIRDAS  4

Tomas Daugirdas: Socialiniai tinklai ir „kitas“

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje viešėjo žymus mokslininkas Zygmuntas Baumanas. Greta jau anksčiau į lietuvių kalbą išverstų knygų, jo anuomet išsakytos idėjos apie vadinamąjį virtualų gyvenimą iki šiol ataidi įvairiuose pasisakymuose. Jį mokslininkas vertino daug labiau neigiamai nei teigiamai, remdamasis praėjusio amžiaus vidurio susitikimo su „kitu“ bei „kitonišku“ romantizmu. Tai atskleidžia Baumano negebėjimą suvokti dabartinio pasaulio tapatybės krizės ir jos sukurto bendruomeniškumo alkio. Skaitykite daugiau...

Žymės: Imigracija, Socialinis tinklas, Politika, Šeima, „Facebook“, Seimas , „Twitter“

/ KAETANA LEONTJEVA  73

Kaetana Leontjeva: Ar bus 3:0 į mokesčių mokėtojų vartus?

Seimas užsimojo laisvai sekti visų Lietuvos gyventojų bankų sąskaitas, riboti galimybę kreiptis į teismą mokestiniuose ginčuose ir „solidariai” skirstyti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Pirmas dvi pataisas buvo numatyta svarstyti ketvirtadienio Seimo plenariniame posėdyje, o trečiąją – „solidarų” PVM – ketinta jau ir įteisinti. Galima pasidžiaugti ir pagirti Seimo narius, kad ketvirtadienį iš darbotvarkės šie planai buvo išbraukti. Tačiau šie klausimai gali atsirasti Seimo darbotvarkėje jau kitą savaitę. Skaitykite daugiau...

Žymės: Konstitucija, Seimas

/ BERNARDAS GAILIUS  5

Bernardas Gailius: Kodėl politika yra statyba, o paminklai – istorija?

Neseniai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo paminklą Vitebske pastačiusi Baltarusijos valdžia mums priminė, kad ne tik komunizmas buvo statomas. Statybos lydi ir ženklina svarbius politinius žingsnius ir įvykius nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Skaitykite daugiau...

Žymės: Bernardas Gailius, Lukiškių aikštė, Senovės Roma, Rusija , Mantas Adomėnas, Lietuva, Graikija , Baltarusija

/ GUODA AZGURIDIENĖ  21

Guoda Azguridienė: Apie svarbius ir nesvarbius veikėjus

Žmonės yra sugalvoję įvairiausių metodų, padedančių jiems priimti sprendimus sudėtingose situacijose. Pavyzdžiui, tikrai vertas dėmesio vadyboje yra Pareto dėsnis, kurio esmė: 20 proc. pastangų pagamina 80 proc. rezultato, o iš likusių 80 proc. gauname tik 20 proc. naudos. Atrodo, dėsnis paprastas, tačiau nėra paprasta nei apimti visą veiklos lauką, nei įvertinti, kas yra tie 20 proc. svarbiausių veiksmų, kurie duoda didžiąją naudą. Be to, dažnai nėra akivaizdu, kas gi yra nauda. Skaitykite daugiau...

Žymės: 2014 metų biudžetas, Ekonomika, Pensijų socialinis draudimas, Biudžetas, Valstybinis socialinis draudimas, „Sodra“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba)

/ Rimvydas Valatka  194

Rimvydas Valatka: Žuvis Lietuvoj pūva ne nuo galvos

Mokėdamas kortele, dainuoju, kala į minkštagalvių galvas dar didesnio minkštagalvio sugalvota banko reklama. Nepulkime piktintis, šaipytis. Bankas remia Dainų šventę, reikėjo jį kažkaip pritempti prie dainų. Pritempė. Žmonės visada linkę spręsti ne esamas, o pačių išgalvotas problemas. Ta prasme mūsų valdžia – premjeras, valdančiųjų partijų vadai ir ypač prezidentė – labai netgi žmogiška. Skaitykite daugiau...

Žymės: Rimvydas Valatka , Korupcija, STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba), Loreta Graužinienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos prezidentas, Dalia Grybauskaitė, Darbo partija, Karalius Mindaugas

/ MINDAUGAS SABUTIS  11

Mindaugas Sabutis: Sekmadienio homilija. Kodėl mums visada kalti kiti, o ne mes patys?

Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: „Ką jūs manote, kartodami šią patarlę apie Izraelio žemę: ‘Tėvai valgė rūgščių vynuogių, o vaikams atšipo dantys’? Kaip aš gyvas, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – ši patarlė nebebus daugiau kartojama Izraelyje. Tikėki manimi! Visi žmonės yra mano; ir tėvo gyvybė, ir sūnaus gyvybė man priklauso. Mirs tik tas, kuris nusideda. Skaitykite daugiau...

Žymės: Mindaugas Sabutis, Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia, Dievas, Jėzus Kristus, Krikščionybė

/ HENRIKAS VAITIEKŪNAS  33

Henrikas Vaitiekūnas: Kas yra Savikas Šusteris?

Buvo metas, kai Izraelyje atsakymą į šį klausimą žinojo kiekvienas futbolo fanas. Kanadoje tas žodis kurį laiką kybojo ties įėjimu į vieną skalbyklą. Afganistano modžahedai ir šiandien apie Šusterį dar atsiliepia su didžiausia pagarba. Gruzinai sako , kad jiems tai – drąsos simbolis. Slaptosios Rusijos tarnybos agentai ir generolai Šusterio nekenčia. Prancūzijoje keletas žmonių negalėtų be jo gyventi. O ukrainiečiai Šusteriu jo nevadina – jie sako: „Mūsų Savikas.“ Skaitykite daugiau...

Žymės: Krymas, Henrikas Vaitiekūnas, Borisas Nemcovas, Ukraina, Viktoras Janukovyčius

/ GINTA GAIVENYTĖ  88

Ginta Gaivenytė: Referendumo šaknis – nepasitikėjimo jausmas

Referendumo priešininkai trina rankomis – net jie nesitikėjo, kad prieš žemės pardavimą pasisakė mažiau žmonių, negu buvo surinkta parašų referendumui rengti. Koks fiasko. Referendumo aktyvistai jaučiasi aukos – tiek triūso įdėta, o tauta į referendumą net neatėjo. Dabar jie piktinasi, kad negalėjo pačiu geriausiu laiku pasisakyti per televizorių, kad politikai praplovė žmonių smegenis, o žurnalistai nepraleido progos pasityčioti iš nacionalistinių idėjų. Skaitykite daugiau...

Žymės: Ginta Gaivenytė, Žemės ūkio politika, Zenonas Vaigauskas, Žemė, Žemės ūkis, Maskva, Rusija , Europos Sąjunga (ES), Europa

/ Paulius Sviklas  43

Paulius Sviklas: WRC organizatoriai, nesiteisinkit – susimovėte

Pasaulio ralio čempionato (WRC) etapas Lietuvoje buvo amžiaus nelaimė šalies automobilių sportui. Socialiniuose tinkluose organizatoriai kalami prie kryžiaus, greičiausi pasaulio ralistai tokius kelius išrinkusius žmones vadina kvailiais, o patys organizatoriai apsiribojo vieninteliu pranešimu spaudai, kuriame save teisina ir teigia, jog nieko blogo neįvyko ir dėl visko kaltas oras. Ir truputį meluoja. Skaitykite daugiau...

Žymės: „WRC“ Lietuvoje, Ralis, WRC

/ Bernardas Gailius  15

Bernardas Gailius: Trys vakarietiškos valstybės principai

Šiandien daugeliui vakariečių tenka bent sau patiems atsakyti, dėl ko jiems brangi jų valstybė. Iš dalies šį klausimą nulemia išorės grėsmės – Rusijos agresija, islamo terorizmas ar auganti Kinijos įtaka. Tuomet savęs klausiame, ar tikrai tai, ką turime, yra verta pastangų ir net gyvybės, kurių gali pareikalauti gynyba? Skaitykite daugiau...

Žymės: Valstybės vadovas, Policinė valstybė, Nacionalinė valstybė, Atstovaujamoji demokratija, Istorija, Senovės Roma, Bernardas Gailius, Islamas, Vladimiras Putinas, Rusija

/ Rimvydas Valatka  245

Rimvydas Valatka: N.Venckienės projektas „Pedofilai visur“ išleido orą, koks bus kitas?

Tuo pat metu, kai pas paksininkus nuskuodė drąsuolis V.Vasiliauskas, taip paversdamas „Drąsos kelio“ frakciją visišku šnipštu, prezidentė įpareigojo kultūros ministrą „surasti ilgalaikius sprendimus, kurie sudarytų sąlygas apsaugoti Lietuvą nuo informacinių atakų“. Likimo ironija ar sielos tai šauksmas – ką gali sugalvoti „darbietis“ Š.Birutis, kad apsaugotų pačią D.Grybauskaitę, kurią N.Venckienės kariauto hibridinio karo prieš Lietuvą atmaina porai metų buvo pavertusi įrankiu prieš teisinę valstybę? Skaitykite daugiau...

Žymės: Rimvydas Valatka , „Drąsos kelias“, Jurijus Borisovas, Neringa Venckienė, Garliava, Lietuvos Respublikos prezidentas, Vytautas Landsbergis, Pedofilija, Viktoras Uspaskichas, Drąsius Kedys, Dalia Grybauskaitė

/ Valdas Žielys  41

Valdas Žielys: Sekmadienio homilija. Draugystė

Žinomi Lietuvos atlikėjai dainuoja: „Reikia draugą turėti, / būtinai reik turėti / nors vienintelį draugą, / kad galėtum tikėti, / kad galėtum mylėti, / kad galėtum išsaugoti, / kad galėtum ištarti: / – tu man vis dėlto draugas.“ Skaitykite daugiau...

Žymės: Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia, Dievas, Jėzus Kristus, Krikščionybė

/ MANTAS ADOMĖNAS  67

Mantas Adomėnas: Apie gatvių vardus

Kodėl gatvės turi vardus? Akivaizdus atsakymas būtų: identifikacijai – tam, kad laiškanešiai žinotų, kur nešti laiškus, o taksistai žinotų, kur vežti. Tačiau tokiu atveju užtektų gatves sunumeruoti, kaip daroma praktiškesnėse JAV – ten klesti tokie adresai, kaip 42 W 48th St, 42-as namas 48-osios gatvės vakarinėje dalyje – arba Kauno Žemutiniuose Šančiuose, kur gausybė Kranto gatvių tiesiog numeruojamos. Tačiau Europoje vyrauja kita tradicija – čia gatves vadiname vardais, kaip upes arba salas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Salomėja Nėris, Mantas Adomėnas, Trakai, Josifas Stalinas, Vilnius

/ Eglė Digrytė  19

Eglė Digrytė: Gelbėkim vaikus – nuo alkoholio ar nuo tėvų?

Ketvirtadienį lietuvius, garsėjančius pomėgiu gurkšnoti ką nors stipresnio nei kefyras ar gira, sukrėtė dvi žinios. Seimas uždraudė nepatyrusiems vairuotojams prie vairo sėsti išgėrus bent lašą alkoholio, o Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programoje atsirado siekis uždrausti pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus jaunesniems nei 20 metų žmonėms. Perfrazavus okupacijos metais atsiradusį posakį „duokite žmogų – straipsnį surasime“, galima paironizuoti – „duokite įstatymą – kaip jį apeiti, sugalvosime“. Skaitykite daugiau...

Žymės: Alkoholis

 38

Vytautas Plečkaitis: Kvailiausias karas, kurį kada nors kariavo Rusija

Karas su Ukraina – tai kvailiausias karas kokį kada nors kariavo Rusija. Taip nelabai garsiai tvirtina liberalesnė Rusijos politinio elito dalis. Ji yra susirūpinusi savo nekilnojamuoju turtu Europoje ir JAV bei milijardinių sąskaitų saugumu Vakarų bankuose. Apie tai rašo lenkų žurnalas “Polityka”, pasiremdamas savo šaltiniais Kremliaus aplinkoje. Skaitykite daugiau...

Žymės: Petro Porošenka, Krymas, Rusija , Ukraina, Vladimiras Putinas, Baltarusija

/ BERNARDAS GAILIUS  8

Bernardas Gailius: Ispaniškos pamokos

Praėjusią savaitę į Ispanijos sostą įžengė naujas karalius Felipe VI. Europoje, taip pat ir Lietuvoje, šis įvykis priimtas kaip simbolinė ceremonija. Ji suteikė progą iš naujo padiskutuoti apie tai, ar monarchija atgyvenusi, ar brangu išlaikyti karalių ir pasidžiaugti tradicinių ritualų grožiu. Skaitykite daugiau...

Žymės: Katalonija, Bernardas Gailius, Ispanijos futbolo rinktinė, Ispanija

/ RIMVYDAS VALATKA  173

Rimvydas Valatka: Žaliųjų žmogeliukų pasaulis – Lietuva pagal teisėją L.Valentukonytę, agentą S.Urbanavičių ir prokurorą D.Raulušaitį

Čia kažkas juokingo – tiek žurnalistų pokalbių telefonu anksčiau niekas nesiklausė ir neprašė klausytis, pasakė eksagentas V.Junokas, sužinojęs, kad kolegą pavadavusi, taigi net nesigilindama į ikiteisminį tyrimą, teisėja L.Valentukonytė leido STT slapta klausytis 17 BNS žurnalistų pokalbių telefonu. Jei tai juokinga, tai juokas čia pro ašaras. Skaitykite daugiau...

Žymės: Rimvydas Valatka , Vilniaus miesto apylinkės teismas, Teismas, STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba), Irena Degutienė, Dalia Grybauskaitė

/ Nika Aukštaitytė-Puteikienė  184

Nika Aukštaitytė-Puteikienė: Apie tyrą meilę, kurios pavydi santechnikai

Du iš eilės šeštadienio rytus, vos atsidariusi vieno populiaraus dienraščio tinklalapį, akis į akį susidūriau su Seimo nariu Arvydu Anušausku ir jo tyra meile. Žinomas ir, kaip anksčiau man atrodė, nekvailas politikas, pasididžiuodamas skaitytojams pristatė savo draugę – 23 metų savanorę-padėjėją, pasakojo pažinties istoriją, džiaugėsi jos pomėgiais, net prasitarė jos garbei kuriąs eiles. Skaitykite daugiau...

Žymės: Politika, „Meilė trunka trejus metus" (filmas), Meilė, Asta Valentaitė, Seimas , Viktoras Uspaskichas, Tautvydas Barštys, Arvydas Anušauskas

/ HENRIKAS VAITIEKŪNAS  43

Henrikas Vaitiekūnas: Baisa pabaisa

Penktadienis. Iš kaimynų sodo atvingiuoja savaitgalinio nacpatiekalo šašlyko kvapas. Bet tiek gražumų ir tėra. Toliau nebe taip skanu. Ir jautresnieji ar pietums besiruošiantieji teatideda rašinį keliasdešimčiai minučių. Skaitykite daugiau...

Žymės: Henrikas Vaitiekūnas

/ Nerija Putinaitė  18

Nerija Putinaitė: Klišės apie humanitarinius ir socialinius mokslus – laužtos iš piršto

Humanitarinių ir socialinių mokslų atstovai, girdėdami švietimo ir mokslo ministro garsius, o kai kurių įtakingų darbdavių – puse lūpų sakomus pareiškimus dėl šių mokslų abejotinos naudos Lietuvos ūkiui ir gerovei, panašu, yra praradę žadą. Jį galbūt padės atgauti naujausias Mokslo, studijų ir analizės centro paskelbtas tyrimas apie aukštojo mokslo būklę Lietuvoje. Tyrimas paneigia bent kelias viešai išsakomas klišes apie humanitarinius ir socialinius mokslus Lietuvoje Skaitykite daugiau...

Žymės: Nerija Putinaitė, Studentas

/ BERNARDAS GAILIUS  36

Bernardas Gailius: Lietuva bus ne regiono, o Europos lydere. Arba nebus apskritai

Beveik lygiai prieš dešimt metų tuomet laikinasis Lietuvos prezidentas Artūras Paulauskas pasakė kalbą „Naujoji Lietuvos užsienio politika“. Ši kalba nubrėžė kryptį 2004 m. pavasarį Vilniaus universitete įvykusiai to paties pavadinimo konferencijai. Taip prasidėjo šiandien daugeliui jau pabodusi diskusija apie Lietuvos galimybes būti regiono lydere. Skaitykite daugiau...

Žymės: Krymas, Bernardas Gailius, Varšuva, Stambulas, Rusija , Ukraina, Lenkija, Turkija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), NATO
Skaitomiausios naujienos
 

Saugukelyje.lt

Iš pirmų lūpų Twitter