Publikuota: 2012 lapkričio 28d. 06:39
15min.lt

Kaetana Leontjeva: Didesni mokesčiai apleistai žemei – dar didesnis mokesčių brūzgynas

Nors mokesčius kėlusi valdžia jau išėjo, mokesčių mokėtojams patartina išlikti atidiems: nuo kitų metų gali tekti mokėti didesnį žemės mokestį. 2011 m. pabaigoje pakeistas žemės mokesčio įstatymas taps aktualiu nuo 2013-ųjų.

Pagal jį mokestį mokėsime nuo aukštesnių žemės vidutinės rinkos verčių, o ligi šiol galiojęs 1,5 proc. tarifas dabar bus nustatomas savivaldybių tarybų, kurios galės mokesčio tarifą nustatyti tarp 0,01 ir 4 proc. Dauguma savivaldybių jau numatė, kad itin aukštas (3–4 proc.) tarifas bus taikomas apleistai žemei. O kas gi ta apleista žemė? Kokie jos nustatymo kriterijai? Ir apskritai, ar valdžia turėtų nustatinėti skirtingus žemės mokesčio tarifus priklausomai nuo žemės panaudojimo?

Pradėkime nuo klausimo apie tai, ar valdžia turėtų taikyti aukštesnį tarifą tik todėl, kad žemė „apleista“. Pirminiame įstatymo projekte, kurį buvo pateikusi Finansų ministerija buvo tiesiai šviesiai numatyta apleistai žemei taikyti 4 proc. tarifą. Tuomet Seimo Teisės departamentas pradėjo skambinti varpais, kad tokia nuostata galbūt pažeistų Konstituciją. Teisininkai Teisės departamento išvadoje teigė, kad „teikiamas siūlymas svarstytinas dėl jo atitikties Konstitucijos preambulėje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementams – proporcingumo ir teisingumo principams, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam dvigubo baudimo draudimo principui.“

Vėliau Seimui sušvelninus nuostatą ir numačius, kad savivaldybių tarybos galės nustatyti aukštesnį tarifą apleistai žemei, šios Teisės departamento pastabos išnyko. Tačiau kaip dėl Konstitucijos 23 straipsnio, kad „nuosavybė yra neliečiama“? O dėl 46 straipsnio, kad „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“? Juk būtent šios Konstitucijos nuostatos turi apsaugoti piliečius nuo valstybės ir savivaldybių perdėto reguliavimo numatant, kaip žmogus turi elgtis su savo nuosavybe, kuri turi būti neliečiama. Konkrečioms savivaldybių taryboms jau patvirtinus aukštesnius tarifus „apleistai“ žemei, mokesčių mokėtojams atsiranda galimybė kvestionuoti šiuos sprendimus ir bylinėtis, keliant klausimą dėl reguliavimo atitikimo Konstitucijai.

Aukštesnis tarifas „apleistai“ žemei grindžiamas tuo, kad žemė turi būti naudojama efektyviai. Kyla klausimas, kodėl tai nepalies paties neefektyviausio žemvaldžio ir turto savininko Lietuvoje – pačios valstybės kartu su savivaldybėmis?

Aukštesnis tarifas „apleistai“ žemei grindžiamas tuo, kad žemė turi būti naudojama efektyviai. Kyla klausimas, kodėl tai nepalies paties neefektyviausio žemvaldžio ir turto savininko Lietuvoje – pačios valstybės kartu su savivaldybėmis? Skirtingų miestų vadovai teigia, kad mokesčių mokėtojams reikia pabaksnoti, kad jie susitvarkytų savo valdas. O kodėl miestų vadovybės nepradeda nuo savęs?

Apie nacionalinio stadiono griaučius kalbėta jau ne kartą. Prisiminkime Vilniaus senamiestyje, Užupyje ir kituose rajonuose esančius įvairius apleistus sklypus ir pastatus, kurie priklauso savivaldybei. Neabejotina, kad kartu sudėjus jų vertė sudaro ne vieną dešimtį milijonų litų. Sakote, savivaldybė negali susitvarkyti, nes trūksta pinigų? O mokesčių mokėtojams jų netrūksta? Gal mokesčių mokėtojai kaip tas turtingas antinas Skrudžas maudosi piniguose ir tik ir ieško progos susimokėti papildomų mokesčių?

Prieš pradėjus baksnoti pirštais į svetimą turtą, valstybė ir savivaldybės turėtų pradėti nuo savęs. Kai Lietuvoje nebeliks nė vieno valstybei ar savivaldybėms priklausančio apleisto sklypo ar pastato (jį pardavus, o ne atnaujinus), galima bus pradėti kelti klausimą apie privačios apleistos žemės apmokestinimą.

Pats faktas, kad konkrečiam savininkui priklausanti žemė yra apleista dar nereiškia, kad savininkas nori, kad ji būtų apleista. Užsitęsusios teritorijų planavimo procedūros, bloga padėtis rinkoje, griežta bankų kreditavimo politika, laukimas kada bus galima parduoti žemę užsieniečiams – priežasčių, kodėl sklypas nenaudojamas, gali būti ne viena ir ne dvi. Aukštesnio mokesčio šalininkai teigia, kad tai privers savininkus „efektyviau“ naudoti savo turtą. Ar pakeltas mokestis reikš, kad užtrukęs derinimas pagaliau pasibaigs? Ar jis reikš, kad padėtis rinkoje staiga taps gera ir apsimokės vystyti naujus projektus? Ar didesnis mokestis privers bankus išduoti žemės savininkams kreditus? Akivaizdu, kad atsakymas vienareikšmiškai neigiamas. Vienintelis dalykas, kurį privers daryti pakeltas tarifas yra mokėti keliasdešimt, o gal net šimtą kartų didesnį mokestį. Tačiau kaip apmokėti apleistos žemės tvarkymą, jei reiks mokėti didesnį mokestį? Jeigu savininkas neturės tam pinigų, teks parduoti turtą. Gal čia ir slypi pagrindinis pakelto mokesčio motyvas – priversti savininkus pusvelčiui parduoti savo turtą?

Kas yra „apleista“ žemė, kai kam gali būti intuityviai aišku, tačiau kai reikia išguldyti konkrečią tokios žemės nustatymo tvarką ir kriterijus, kyla aibė klaustukų. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste vienas iš siūlomų apleistos žemės kriterijų yra tai, kad yra išduotas statybos leidimas, bet per trejus metus nebaigtas gyvenamasis arba per dvejus metus nebaigtas komercinės paskirties pastatas. Taigi žemė gali būti šienaujama ir prižiūrima, tad vizualia ji nebus apleista, tačiau pagal veiklos kriterijų (t. y. laikiną veiklos nebuvimą) ji jau skaitysis „apleista“. Vėlgi, tai galimai kertasi su Konstitucijos dvasia dėl ūkinės veiklos reguliavimo taip, kad tai tarnautų bendrai tautos gerovei.

Tampa akivaizdu, kad naujoji tvarka atvers dar platesnius vartus korupcijai. Jau dabar verslo atstovai savivaldybes įvardina kaip labiausiai korumpuotą instituciją (Specialiųjų tyrimų tarnybos „Korupcijos žemėlapio 2011“ duomenimis). Galimybė nustatyti, kuris konkretus žemės sklypas bus laikomas apleistu, o taip pat nuo mokesčio atleisti labiau apmokestintus žemės savininkus tik padidins korupcijos prielaidas.

Gal čia ir slypi pagrindinis pakelto mokesčio motyvas – priversti savininkus pusvelčiui parduoti savo turtą?

Nors šis mokestis gali skaudžiai užgulti individualių mokesčių mokėtojų pečius, bendra išraiška jo reikšmė biudžetui yra niekinė: šiemet iš žemės mokesčio planuojama surinkti 50 mln. pajamų, 2013 m. – 54 mln. Tai sudaro mažiau negu 0,3 proc. nacionalinio biudžeto mokestinių pajamų! Jeigu įvertintume dar ir „Sodros“, ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, žemės mokesčio reikšmė bendrame surenkamų mokesčių katile sparčiai artėja prie nulio. Panaikinus šį mokestį, biudžetas to beveik nepajustų, užtat mokesčių mokėtojai galėtų atlaisvinti painios naujos tvarkos administravimui skirtus pajėgumus ir nukreipti juos produktyviai, pajamas nešančiai veiklai.

Naujoji mokesčio tvarka buvo pristatyta kaip svarbus savivaldos įrankis savivaldybėms. Tačiau net ir Vilniaus miesto savivaldybėje pripažįstama, kad įstatymas nėra visiškai aiškus. Ką tuomet galima pasakyti apie mokesčio administravimą savivaldybėse, kuriose žemesni pajėgumai ir kompetencija? Savivaldybių tarybos stengiasi naujuosius tarifus nustatyti taip, kad mokesčio šuolis pereinant nuo senųjų prie naujųjų žemės verčių nebūtų didelis, tačiau joms gali paprasčiausiai trūkti gebėjimų šiam tikslui įgyvendinti. Deja, savivaldą bandoma įtvirtinti ne nuo to galo, tad šiuo atveju galima užjausti savivaldybių tarybas, kurioms senoji valdžia paliko užduotį, galbūt viršijančią jų kompetencijas.

Viešojoje erdvėje pastebimas specialistų sutarimas, kad perėjimas prie naujosios tvarkos yra pernelyg skubotas ir kad tam nepasiruošę nei mokesčių mokėtojai, nei savivaldybių tarybos. Tai yra puiki proga naujajai koalicijai ištesėti savo pažadą dėl ankstesnės valdžios mokestinių klaidų ištaisymo, sustabdant naujojo įstatymo įsigaliojimą. Taip pat tai yra puiki pamoka, kad nauji mokestiniai įstatymai turėtų būti priimami bent jau atlikus išsamesnę analizę, išsiaiškinus, kaip siūlomos nuostatos paveiks mokesčių mokėtojus ir patvirtinus esmines įstatymo sąvokas apibrėžiančius kriterijus. Ir apskritai, prieš ravint svetimus daržus, derėtų apsikuopti ir savuose (valstybės ir savivaldybių) sklypuose, ir apkarpyti mokesčių sistemos brūzgyną.

Kaetana Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė.

Skaityti visus komentarus 35
Komentuoti straipsnį
PRISIMINTI
ATSTATYTI
Pranešti klaidą
Pažymėkite klaidą tekste, pele paspaudę kairijį pelės klavišą
Užpildykite klaidos formą ir išsiųskite
Komentuoti
* - privalomi laukai

Komentaras įrašytas

Naujausi komentrai

Skaityti visus komentarus 35
Komentarų nėra

Komentarai

 
 

/ VYTAUTAS PLEČKAITIS  84

Vytautas Plečkaitis: Džiaukimės, kad kol kas V.Putinas nepuola Varšuvos ir Vilniaus

Paviešintas žiniasklaidoje V.Putino „oficialiai privatus“ pasakymas, kad jei jis norėtų, tai per dvi dienas Rusijos armija užimtų ne tik Baltijos šalis, bet ir Varšuvą bei Bukareštą, apskriejo jei ne visą pasaulį, tai bent jau pusę Europos. Skaitykite daugiau...

Žymės: Barackas Obama, Dalia Grybauskaitė, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Kariuomenė, Stasys Raštikis, Rusija , Vladimiras Putinas, Vytautas Plečkaitis

/ RIMVYDAS VALATKA  200

Rimvydas Valatka: 11 dalykų, kurie padeda V.Putinui Lietuvoje

D.Grybauskaitė, duodama interviu „Washington Post“, pareiškė, kad „lyderystės trūkumas Europoje ir JAV yra viena priežasčių, kodėl iškilo tokios teroristinės organizacijos kaip „Islamo valstybė“, o Rusijai leido tapti valstybe su terorizmo elementais“. Kas teisybė, tai ne melas. Tai, kad Vakarų demokratijų karaliai yra nuogi, jokia paslaptis. Skaitykite daugiau...

Žymės: Rimvydas Valatka , Algirdas Butkevičius, Antiamerikanizmas, Aukštasis mokslas, Dalia Grybauskaitė, Francois Hollande'as, Europos Sąjunga (ES), Europa, Davidas Cameronas, Kariuomenė, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Korupcija, Lenkija, Švietimas, Rusija , Propaganda, Vladimiras Putinas, Varšuva

/ MINDAUGAS SABUTIS  10

Mindaugas Sabutis: Sekmadienio homilija. Trapi dovana

Pasilenkdamas prie žmogaus, Dievas įkvėpė jam gyvybės alsą, tuo parodydamas, jog šis, nors ir esantis gamtos dalimi, yra kartu ypatingas Dievo kūrinys – panašus į Dievą. Jis vienintelis, galintis dirbti žemę ir apsigyventi joje, būdamas jos šeiminiku. Pasilenkdamas prie kūrinio, Dievas parodo žmogaus išskirtinumą. Ir jei likusiai gyvajai gamtai Dievas suteikė gyvybės alsos kolektyviai, žmogus tą gauna individualiai. Taip yra iki šiol. Mes, kaip ir pirmasis žmogus, į šį pasaulį ateiname Dievo sumanymu, pagal Jo planą ir Jo mintį. Skaitykite daugiau...

Žymės: Mindaugas Sabutis, Dievas, Jėzus Kristus, Krikščionybė, Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia

/ STANISLOVAS KAIRYS  28

Stanislovas Kairys: Valstybė – tai mes visi, mažas algas mokame patys sau

Prieš keletą dienų vienas interneto naujienų portalas paskelbė Lietuvos gyventojų apklausos duomenis. Buvo klausiama, kas žmonėms kasdieniame gyvenime kelia didžiausią rūpestį. Dauguma apklaustųjų atsakė, kad didžiausią nerimą jiems kelia maži atlyginimai. Skaitykite daugiau...

Žymės: Absoliutus skurdas, Bazinė mėnesinė alga, Benamis, Liberalizmas, Minimali alga, Socializmas

/ TOMAS VILUCKAS  62

Tomas Viluckas: Artimiausioje ateityje Katalikų Bažnyčia celibato neatsisakys

Katalikų bendruomenę sukrėtė neeilinis įvykis – Vilniaus arkivyskupijos kunigas Robertas Šalaševičius paliko savo tarnystę. Kasmet pasigirsta žinių, kad tai vienas, tai kitas katalikų kunigas pasitraukia iš tarnybinės kunigystės. Tačiau naujiena apie R. Šalaševičiaus sprendimą sulaukė didelio atgarsio, nes kunigas yra buvęs Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektoriumi, Vilniaus arkikatedroje bazilikos klebonu ir Vilniaus arkivyskupijos kurijos kancleriu. Jaunam dvasininkui buvo atsivėrusios geros bažnytinės karjeros perspektyvos, nes Bažnyčios gyvenimo žinovai jam ateityje pranašavo net vyskupo mitrą. Skaitykite daugiau...

Žymės: Benediktas XVI, Celibatas, Gintaras Grušas, Katalikybė, Kunigas, Popiežius Pranciškus, Vatikanas

/ BERNARDAS GAILIUS  43

Bernardas Gailius: Dėl Konstitucijos tikrai nepatylėsiu

Turbūt žmogui žemėje tikrai džiaugtis nelemta. Atspėji ateitį tik tada, kai labiausiai norėtum suklysti. Prieš keletą metų sau ir keliems liudininkams esu išsitaręs: manau, kad kitas didelis piliečių susipriešinimas Lietuvoje kils dėl Konstitucijos. Vis aiškiau įsitikinu, kad neklydau. Skaitykite daugiau...

Žymės: Bernardas Gailius, Konstitucija, Lietuvos Respublikos prezidentas, Rasa Juknevičienė, Rolandas Paksas, Rusija , VSD (Valstybės saugumo departamentas)

/ EDWARDAS LUCASAS  67

Edwardas Lucasas: Rusija puola Baltijos šalis, siekdama diskredituoti lėtą NATO

Pažeminusi Vakarus Ukrainoje, Vladimiro Putino Rusija gręžiasi į Baltijos šalis. Ji jau pasiuntė keturis galingus signalus, ir nė į vieną iš jų nebuvo tinkamai atsakyta, „The Washington Post“ rašo „The Economist“ redaktorius Edwardas Lucasas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Informacinis karas, Karas, Propaganda, Latvija, Estija, Rusija , Ukraina, NATO

/ NERIJA PUTINAITĖ  25

Nerija Putinaitė: Kiek trumpinti studijas?

Rugsėjo pradžioje Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai viešai pasisakė apie ketinimus trumpinti aukštojo mokslo studijas. Pasisakymai, kaip jau įprasta, gana prieštaringi ir tegalima spėti, apie kokius numatomus konkrečius pokyčius kalbama. Į jokį konkretų parengtą teisės akto projektą ar studiją nebuvo nurodyta. Skaitykite daugiau...

Žymės: Reforma, Studijos, Nerija Putinaitė, Studentas, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija

/ Paulius Sviklas  31

Paulius Sviklas: Tarptautinę dieną be automobilio į darbą reikia keliauti automobiliu

Tarptautinė diena be automobilio, minima rugsėjo 22-ąją, pasitiko dviračių entuziastus kaip pridera – lietumi nuo pat ryto. Idealus oras atsisakyti automobilio ir pėdinti į darbą pėstute, rizikuoti gyvybe važiuojant dviračiu ar pateikti egzaminą uoslės receptoriams ir keliauti viešuoju transportu. Skaitykite daugiau...

Žymės: Automobilis, Automobilio mokestis

/ RIMVYDAS VALATKA  192

Rimvydas Valatka: Žaidžiame kariuomenę

Gynybos srityje neįtikėtinai smarkiu tempu žaibiškai iriamės pirmyn. Per tris pirmus Rusijos karo prieš Ukrainą mėnesius Seimo dauguma netgi suprato, jog gynybai reikėtų skirti kiek daugiau nei 0,89 proc. BVP. Na, kokius 2 proc. BVP kokiais 2019 metais. Kaip krašto apsauga atrodys tuos penkerius metus? Prieš keletą dienų tai populiariai paaiškino dimisijos majoras A.Daugirdas: Vilniaus negina nė vienas kareivis. Sostinėje turime tik garbės kuopą ir Karo akademijos kursantus. Skaitykite daugiau...

Žymės: Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos, Kariuomenė, Vytautas Jonas Žukas, Vladimiras Putinas, NATO , Rimvydas Valatka , Kaliningrado sritis

/ MINDAUGAS SABUTIS  28

Mindaugas Sabutis: Sekmadienio homilija. Dvasinių namų statyba

Apaštalas Paulius Bažnyčios tarnus moko, kaip gyventi, laukiant Viešpaties atėjimo. Kaip pirmieji krikščionys, taip ir mes nekantriai laukiame, kada ateis Viešpaties diena ir galutinai išsipildys tai, kas Dievo suplanuota ir apreikšta. Krikščionija gyvena laukimu. Skaitykite daugiau...

Žymės: Mindaugas Sabutis, Dievas, Jėzus Kristus, Krikščionybė, Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia, Religija

/ STANISLOVAS KAIRYS  19

Stanislovas Kairys: Lietuva – kaip Švedija prieš dešimt metų

Kaip jau spėta Lietuvos žiniasklaidoje apdainuoti, Švedijos Riksdago rinkimuose kraštutiniai dešinieji pasiekė dar prieš kokį dešimtmetį sunkiai įsivaizduojamą rezultatą – tapo trečiąja pagal politinį svorį partija šalyje. Per tarprinkiminį laikotarpį antiimigracinėmis nuotaikomis dalyje Švedijos visuomenės žaidžianti, ir nacistinės retotikos nesibodinti Švedijos demokratų partija padvigubino savo rinkėjų būrį. Skaitykite daugiau...

Žymės: Politika, Rusija , Švedija, Stokholmas, Imigracija, Emigrantai

/ BERNARDAS GAILIUS  37

Bernardas Gailius: Lietuvos okupacija. Pirma dalis

1940 m. sovietų okupaciją mes dažniausiai apmąstome labiau kaip įvykį negu kaip veiksmą. Net mūsų vartojamos metaforos, kaip skėriai ar raudonasis tvanas, kalba apie beasmenes gamtos jėgas ir stichines nelaimes. Okupacija mums – labiau Dievo bausmė negu žmonių veiksmas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Istorija, Rumunija, Bernardas Gailius, Lenkija, Prancūzija, Varšuva, Maskva, Londonas, Josifas Stalinas, SSRS (Sovietų Socialistinių respublikų sąjunga), Didžioji Britanija (Jungtinė Karalystė), Europa

/ KONSTANTINAS BOROVOJUS  4

Konstantinas Borovojus: Minsko susitarimas – klaida, bet naudinga

Minsko susitarimas, asociacijos sutarties tarp Ukrainos ir ES vykdymo atidėjimas ir sprendimas suteikti specialų statusą tam tikroms Ukrainos sritims yra klaida, mano daugelis analitikų. O gal tai yra net Ukrainos interesų išdavystė, radijo stoties „Echo Moskvy“ interneto svetainėje rašo Konstantinas Borovojus. Skaitykite daugiau...

Žymės: Rusija , Ukraina, Terorizmas, Maskvos kremlius

/ VYTAUTAS PLEČKAITIS  26

Vytautas Plečkaitis: Kodėl Ukraina pralaimi?

Daug kalbama ir rašoma, kokią žalą JAV ir ES sankcijos padarys Rusijai. Tarsi Vakarams, kurių dalis yra ir Lietuva, labiau rūpėtų Rusijos ekonominis susilpninimas ir tarsi Maskva dėl sankcijų pakeis savo agresyvią politiką. Tuo labai drįsčiau abejoti. Skaitykite daugiau...

Žymės: Ukrainiečiai , Rusai, Doneckas, Maidanas, Krymas, Ukraina, Viktoras Janukovyčius, Rusija , Petro Porošenka, Vytautas Plečkaitis

/ JEVGENIJUS KISELIOVAS  3

Jevgenijus Kiseliovas: Forumo Kijeve dalyviai nebesieja vilčių su Putino Rusija

Šį savaitgalį Kijeve vyko eilinis Jaltos forumas, pritraukęs dešimtis Europos šalių ir JAV politinio ir verslo elitų atstovų, užsienio intelektualų, kurie nėra abejingi Ukrainai, ir taip pat jų ukrainiečių kolegų. Apie tai, kas buvo nuspręsta forumo metu ir kokias išvadas jis leidžia daryti apie dabartinę Ukrainos situaciją, radijo „Echo Moskvy“ interneto svetainėje dalijosi garsus Rusijos žurnalistas Jevgenijus Kiseliovas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Rusija , Ukraina, Kijevas, Terorizmas

/ RIMVYDAS VALATKA  134

Rimvydas Valatka: Ketvirtoji vieta – balta pieno ir raudona kraujo puta viename

Ketvirta vieta, net jei tai pasaulio čempionatas, niekada negali būti nei geidžiama, nei išsvajota. Jau vien todėl, kad joje atsiduri po dviejų pralaimėjimų. Nebent ketvirtąją užimtų Didžioji Britanija ar Norvegija, bet mes juk kalbame apie krepšinį, todėl joms tai negresia. Regis, J.Kazlauskas rado tiksliausią žodį apibrėžti tą bjaurią būseną, kai lieki ketvirtas: „Man apmaudu.“ Skaitykite daugiau...

Žymės: 2014 m. Pasaulio krepšinio čempionatas, „Krepšinis: mano meilės istorija“, Adas Juškevičius, Pekinas (šuo), Rimvydas Valatka , Krepšinis, Jonas Kazlauskas, Ramūnas Šiškauskas, Pekinas, Madridas, Atėnai , Barselona, Mantas Kalnietis, Ispanija, Prancūzija, Šarūnas Jasikevičius, Arvydas Sabonis

/ MINDAUGAS SABUTIS  27

Mindaugas Sabutis: Sekmadienio homilija. Dievo Žodis ir žmogaus darbai

Tomis dienomis, mokinių daugėjant, tarp graikiškai kalbančiųjų kilo nepasitenkinimas vietiniais hebrajais, esą kasdieniame aprūpinime būdavo aplenkiamos jų našlės. Tuomet Dvylika sušaukė mokinių susirinkimą ir pareiškė: „Nedera mums apleidus Dievo žodį tarnauti prie stalų. Todėl, broliai, nusižiūrėkite iš savųjų septynis vyrus, turinčius gerą vardą, pilnus Dvasios ir išminties. Mes juos paskirsime tam darbui, o patys toliau atsidėsime maldai ir žodžio tarnybai.“ Skaitykite daugiau...

Žymės: Mindaugas Sabutis, Dievas, Jėzus Kristus, Krikščionybė

/ STANISLOVAS KAIRYS  13

Stanislovas Kairys: Think positive – mąstyk pozityviai

Neseniai vienoje radijo laidoje saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius leido sau viešai suabejoti Vakarų civilizacijos pažanga. Jis kalbėjo maždaug taip (cituoju iš atminties): jeigu tikėtume, kad mūsų civilizacija eina teisingu keliu ir visiems tuo rodo įkvepiantį pavyzdį, tai kruvinų konfliktų pasaulyje turėtų nuosekliai mažėti, bet kadangi taip nėra, tvirtinimai apie neišvengiamą ir visuotinę gėrio pergalę įžvelgiamoje ateityje kelia rimtų abejonių. Skaitykite daugiau...

Žymės: Kritika, Įniršis, Nuotaika, Pyktis, Meilė

/ HENRIKAS VAITIEKŪNAS  48

Henrikas Vaitiekūnas: Pati nežiūrimiausia TV laida

TV reitingai beveik niekada nedomina tų, kurie reitinguojamas laidas žiūri. Jis svarbus tik programų kūrėjams. Dar svarbesnis – reklamų davėjams. Nes jiems velnioniškai rūpi, kad kuo daugiau tais skalbimo milteliais skalbtų, ir tąja dantų pasta dantis valytusi. Atrodo, taip buvo visais laikais. Nes – nedidelė paslaptis – nuo reitingų dar šiek tiek priklauso ir derybų dėl didesnio žurnalistų atlyginimo sėkmė. Skaitykite daugiau...

Žymės: Informacinis karas, Manevrinis karas, Karas, Televìzija, Televizorius, Ukraina, Čečėnija, Vladimiras Putinas

/ MANTAS ADOMĖNAS  34

Mantas Adomėnas: Seimo narių pagundos

Prasidėjo Seimo sesija. Į neypatingai dailius Seimo rūmus tolimajame Gedimino prospekto gale iš apygardų ir atostogų sugužėjo kolegos, ir vėl užvirs įprastinis politinis gyvenimas. O Seimo nariams prasideda gundymų laikotarpis. Skaitykite daugiau...

Žymės: Seimo rinkimai (2012 m.), Atstovaujamoji demokratija, Mantas Adomėnas, Seimas

/ LAIMANTAS JONUŠYS  66

Laimantas Jonušys: Kas mums yra Amerika?

Kadaise, kai universiteto studijų pabaigoje teko atplušėti tris mėnesius sovietinėje karinėje stovykloje prie Pabradės, rusas karininkas papasakojo baisų nutikimą. Stovykloje uždarytuosius sekmadieniais buvo leidžiama lankyti artimiesiems ir draugams, ir štai vieną tokį aplankė tuo metu Lietuvoje viešėję jo giminės iš Amerikos. Skaitykite daugiau...

Žymės: Laimantas Jonušys, Partizanas, Partizanų karas, Maskvos kremlius, Rusija , SSRS (Sovietų Socialistinių respublikų sąjunga), Josifas Stalinas

/ KAETANA LEONTJEVA  39

Kaetana Leontjeva: Didžiausias kainos suapvalinimas prisidengus euru

Artėjant euro įvedimui Lietuvoje, atsakingos institucijos tikrina, ar verslas teisingai perskaičiuoja kainas į eurus. Nesilaikantiems griežto matematinio apvalinimo taisyklių gresia ne tik įspėjimai, bet ir baudos iki dešimties tūkstančių litų (2 896,20€). Skaitykite daugiau...

Žymės: Euras, Euro įvedimas, Rimantas Šadžius, Euro zona, Algirdas Butkevičius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 34

Ahto Lobjakas: Estija buvo pasirinkta Rusijos taikiniu, nes yra stipri valstybė

Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) įvykdytas Estono Kohvero pagrobimas ir įkalinimas, be jokios abejonės, yra politiškai motyvuotas veiksmas. Jis simbolizuoja tos Rusijos ir Estijos santykių įtampos, kuri yra beprecedentė nuo 1991 m., eskalaciją. Tiesą sakant, egzistuoja tam tikri 1939 m. įvykių elementų pasikartojimai. Skaitykite daugiau...

Žymės: Talinas, Žvalgyba, Estija, Rusija

/ RIMVYDAS VALATKA  232

Rimvydas Valatka: Karo anatomija: NATO kosmetika + Minsko paliaubos = Novorusija de facto

Kai kurie politikai pas mus krykštauja dėl NATO viršūnių susitikimo Velse. Bet, jei taip rimtai, kas tokio puikaus, atmetus NATO naikintuvų paradą, ten įvyko? NATO išstenėjo tai, ką reikėjo įvardyti dar kovo pradžioje, kai V.Putinas okupavo Krymą. Suteiksim Ukrainai karinę pagalbą? Tai pagalbos skaičiai sako, kad bus maždaug kaip atpirkti viso gyvenimo nuodėmes numetus elgetai prie Aušros vartų 5 litus ir dar dairantis, kad A.Zuokas nenutvertų. Ukraina vis tiek palikta viena prieš jokių taisyklių nesilaikančios Rusijos agresiją. Skaitykite daugiau...

Žymės: Mariupolis, Luhanskas, Doneckas, Petro Porošenka, Krymas, Rimvydas Valatka , Ukraina, Vladimiras Putinas, NATO , Viktoras Janukovyčius, Odesa, Didžioji Britanija (Jungtinė Karalystė), Rusija

/ MINDAUGAS SABUTIS  18

Mindaugas Sabutis: Sekmadienio homilija. Mūsų gyvenimas yra tarsi statyba

Apie pastatus visi kažkiek žino. Netgi tie, kurie tiesiogiai niekuomet nedalyvavo statybų reikaluose. Žinome, kad svarbu pamatas, žinome, kad svarbu medžiagos bei statytojų pasirengimas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia, Mindaugas Sabutis, Dievas, Jėzus Kristus, Krikščionybė

/ VYTAUTAS PLEČKAITIS  12

Vytautas Plečkaitis: Lenko išrinkimas ES vadovų tarybos pirmininku – gera žinia ir Lietuvai

Pirmą kartą per visą Europos Sąjungos istoriją politikas iš Vidurio ir Rytų Europos išrinktas į tokį aukštą ES vadovybės postą. Tai, žinoma, pirmiausia paties lenkų premjero 57-erių Donaldo Tusko, o taip pat sparčiai besikeičiančios bei modernėjančios Lenkijos visuomenės nuopelnas. 70 procentų lenkų remia lenkų politikų pasirinktą europėjimo kelią. Skaitykite daugiau...

Žymės: Kašubai , Vytautas Plečkaitis, Maskva, Lenkija, Varšuva, Angela Merkel

/ Bernardas Gailius  36

Bernardas Gailius: Vilnius. Kodėl jis priklauso Lietuvai?

Didžiausia XX a. pergalė Lietuvos ir Lenkijos santykiuose neabejotinai buvo 1994 m. bendradarbiavimo sutartis. Pergale ši sutartis tapo dėl to, kad padėjo tašką dešimtmečius trukusiame ginče dėl Vilniaus. Skaitykite daugiau...

Žymės: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK), Bernardas Gailius, Varšuva, Lietuva

/ Stanislovas Kairys  7

Stanislovas Kairys: Anūkas, staliukas ir konformizmo vėžys

Įsivaizduokime paprastą buitinę situaciją: yra namuose judrus ikimokyklinukas ir yra prie staliuko laiba koja susėdusių suaugėlių. Sėdi, šnekučiuojasi, o vaikis vis su reikalais prie mamos. Tai tas staliukas pats arba nuo to staliuko visa kas vis taikosi virsti, sudužti, išterlioti, išsilieti ir t.t. Skaitykite daugiau...

Žymės: Karas

/ RIMVYDAS VALATKA  260

Rimvydas Valatka: Šėtoniška Putlerio saga su pasiklydusiais desantininkais – paklydusiai Europai

Iškart po Krymo anšliuso, o tai buvo vos prieš pusmetį, klausimas, kur nesustos XXI a. Hitleris vardu Putinas, daug kam ne tik Berlyne ar Romoje, bet ir Vilniuje prilygo paranojai. Putino lyginimas su Hitleriu vyniojimo į vatą kultūristams tada dar išrodė baisiau už garsų bezdėjimą ar riaugėjimą prie balta staltiese užtiesto Briuselio stalo su austrėmis. Kažkuria prasme mieli Europos putinofilai buvo teisūs. Skaitykite daugiau...

Žymės: Naciai, Krymas, Rusija , Ukraina, Vokietija, Adolfas Hitleris, Angela Merkel, Vladimiras Putinas, Rimvydas Valatka , Italija
Skaitomiausios naujienos
 

Saugukelyje.lt

Eurą pasitinkant

Iš pirmų lūpų Twitter