Publikuota: 2012 lapkričio 28d. 06:39
15min.lt

Kaetana Leontjeva: Didesni mokesčiai apleistai žemei – dar didesnis mokesčių brūzgynas

Nors mokesčius kėlusi valdžia jau išėjo, mokesčių mokėtojams patartina išlikti atidiems: nuo kitų metų gali tekti mokėti didesnį žemės mokestį. 2011 m. pabaigoje pakeistas žemės mokesčio įstatymas taps aktualiu nuo 2013-ųjų.

Pagal jį mokestį mokėsime nuo aukštesnių žemės vidutinės rinkos verčių, o ligi šiol galiojęs 1,5 proc. tarifas dabar bus nustatomas savivaldybių tarybų, kurios galės mokesčio tarifą nustatyti tarp 0,01 ir 4 proc. Dauguma savivaldybių jau numatė, kad itin aukštas (3–4 proc.) tarifas bus taikomas apleistai žemei. O kas gi ta apleista žemė? Kokie jos nustatymo kriterijai? Ir apskritai, ar valdžia turėtų nustatinėti skirtingus žemės mokesčio tarifus priklausomai nuo žemės panaudojimo?

Pradėkime nuo klausimo apie tai, ar valdžia turėtų taikyti aukštesnį tarifą tik todėl, kad žemė „apleista“. Pirminiame įstatymo projekte, kurį buvo pateikusi Finansų ministerija buvo tiesiai šviesiai numatyta apleistai žemei taikyti 4 proc. tarifą. Tuomet Seimo Teisės departamentas pradėjo skambinti varpais, kad tokia nuostata galbūt pažeistų Konstituciją. Teisininkai Teisės departamento išvadoje teigė, kad „teikiamas siūlymas svarstytinas dėl jo atitikties Konstitucijos preambulėje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementams – proporcingumo ir teisingumo principams, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam dvigubo baudimo draudimo principui.“

Vėliau Seimui sušvelninus nuostatą ir numačius, kad savivaldybių tarybos galės nustatyti aukštesnį tarifą apleistai žemei, šios Teisės departamento pastabos išnyko. Tačiau kaip dėl Konstitucijos 23 straipsnio, kad „nuosavybė yra neliečiama“? O dėl 46 straipsnio, kad „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“? Juk būtent šios Konstitucijos nuostatos turi apsaugoti piliečius nuo valstybės ir savivaldybių perdėto reguliavimo numatant, kaip žmogus turi elgtis su savo nuosavybe, kuri turi būti neliečiama. Konkrečioms savivaldybių taryboms jau patvirtinus aukštesnius tarifus „apleistai“ žemei, mokesčių mokėtojams atsiranda galimybė kvestionuoti šiuos sprendimus ir bylinėtis, keliant klausimą dėl reguliavimo atitikimo Konstitucijai.

Aukštesnis tarifas „apleistai“ žemei grindžiamas tuo, kad žemė turi būti naudojama efektyviai. Kyla klausimas, kodėl tai nepalies paties neefektyviausio žemvaldžio ir turto savininko Lietuvoje – pačios valstybės kartu su savivaldybėmis?

Aukštesnis tarifas „apleistai“ žemei grindžiamas tuo, kad žemė turi būti naudojama efektyviai. Kyla klausimas, kodėl tai nepalies paties neefektyviausio žemvaldžio ir turto savininko Lietuvoje – pačios valstybės kartu su savivaldybėmis? Skirtingų miestų vadovai teigia, kad mokesčių mokėtojams reikia pabaksnoti, kad jie susitvarkytų savo valdas. O kodėl miestų vadovybės nepradeda nuo savęs?

Apie nacionalinio stadiono griaučius kalbėta jau ne kartą. Prisiminkime Vilniaus senamiestyje, Užupyje ir kituose rajonuose esančius įvairius apleistus sklypus ir pastatus, kurie priklauso savivaldybei. Neabejotina, kad kartu sudėjus jų vertė sudaro ne vieną dešimtį milijonų litų. Sakote, savivaldybė negali susitvarkyti, nes trūksta pinigų? O mokesčių mokėtojams jų netrūksta? Gal mokesčių mokėtojai kaip tas turtingas antinas Skrudžas maudosi piniguose ir tik ir ieško progos susimokėti papildomų mokesčių?

Prieš pradėjus baksnoti pirštais į svetimą turtą, valstybė ir savivaldybės turėtų pradėti nuo savęs. Kai Lietuvoje nebeliks nė vieno valstybei ar savivaldybėms priklausančio apleisto sklypo ar pastato (jį pardavus, o ne atnaujinus), galima bus pradėti kelti klausimą apie privačios apleistos žemės apmokestinimą.

Pats faktas, kad konkrečiam savininkui priklausanti žemė yra apleista dar nereiškia, kad savininkas nori, kad ji būtų apleista. Užsitęsusios teritorijų planavimo procedūros, bloga padėtis rinkoje, griežta bankų kreditavimo politika, laukimas kada bus galima parduoti žemę užsieniečiams – priežasčių, kodėl sklypas nenaudojamas, gali būti ne viena ir ne dvi. Aukštesnio mokesčio šalininkai teigia, kad tai privers savininkus „efektyviau“ naudoti savo turtą. Ar pakeltas mokestis reikš, kad užtrukęs derinimas pagaliau pasibaigs? Ar jis reikš, kad padėtis rinkoje staiga taps gera ir apsimokės vystyti naujus projektus? Ar didesnis mokestis privers bankus išduoti žemės savininkams kreditus? Akivaizdu, kad atsakymas vienareikšmiškai neigiamas. Vienintelis dalykas, kurį privers daryti pakeltas tarifas yra mokėti keliasdešimt, o gal net šimtą kartų didesnį mokestį. Tačiau kaip apmokėti apleistos žemės tvarkymą, jei reiks mokėti didesnį mokestį? Jeigu savininkas neturės tam pinigų, teks parduoti turtą. Gal čia ir slypi pagrindinis pakelto mokesčio motyvas – priversti savininkus pusvelčiui parduoti savo turtą?

Kas yra „apleista“ žemė, kai kam gali būti intuityviai aišku, tačiau kai reikia išguldyti konkrečią tokios žemės nustatymo tvarką ir kriterijus, kyla aibė klaustukų. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste vienas iš siūlomų apleistos žemės kriterijų yra tai, kad yra išduotas statybos leidimas, bet per trejus metus nebaigtas gyvenamasis arba per dvejus metus nebaigtas komercinės paskirties pastatas. Taigi žemė gali būti šienaujama ir prižiūrima, tad vizualia ji nebus apleista, tačiau pagal veiklos kriterijų (t. y. laikiną veiklos nebuvimą) ji jau skaitysis „apleista“. Vėlgi, tai galimai kertasi su Konstitucijos dvasia dėl ūkinės veiklos reguliavimo taip, kad tai tarnautų bendrai tautos gerovei.

Tampa akivaizdu, kad naujoji tvarka atvers dar platesnius vartus korupcijai. Jau dabar verslo atstovai savivaldybes įvardina kaip labiausiai korumpuotą instituciją (Specialiųjų tyrimų tarnybos „Korupcijos žemėlapio 2011“ duomenimis). Galimybė nustatyti, kuris konkretus žemės sklypas bus laikomas apleistu, o taip pat nuo mokesčio atleisti labiau apmokestintus žemės savininkus tik padidins korupcijos prielaidas.

Gal čia ir slypi pagrindinis pakelto mokesčio motyvas – priversti savininkus pusvelčiui parduoti savo turtą?

Nors šis mokestis gali skaudžiai užgulti individualių mokesčių mokėtojų pečius, bendra išraiška jo reikšmė biudžetui yra niekinė: šiemet iš žemės mokesčio planuojama surinkti 50 mln. pajamų, 2013 m. – 54 mln. Tai sudaro mažiau negu 0,3 proc. nacionalinio biudžeto mokestinių pajamų! Jeigu įvertintume dar ir „Sodros“, ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, žemės mokesčio reikšmė bendrame surenkamų mokesčių katile sparčiai artėja prie nulio. Panaikinus šį mokestį, biudžetas to beveik nepajustų, užtat mokesčių mokėtojai galėtų atlaisvinti painios naujos tvarkos administravimui skirtus pajėgumus ir nukreipti juos produktyviai, pajamas nešančiai veiklai.

Naujoji mokesčio tvarka buvo pristatyta kaip svarbus savivaldos įrankis savivaldybėms. Tačiau net ir Vilniaus miesto savivaldybėje pripažįstama, kad įstatymas nėra visiškai aiškus. Ką tuomet galima pasakyti apie mokesčio administravimą savivaldybėse, kuriose žemesni pajėgumai ir kompetencija? Savivaldybių tarybos stengiasi naujuosius tarifus nustatyti taip, kad mokesčio šuolis pereinant nuo senųjų prie naujųjų žemės verčių nebūtų didelis, tačiau joms gali paprasčiausiai trūkti gebėjimų šiam tikslui įgyvendinti. Deja, savivaldą bandoma įtvirtinti ne nuo to galo, tad šiuo atveju galima užjausti savivaldybių tarybas, kurioms senoji valdžia paliko užduotį, galbūt viršijančią jų kompetencijas.

Viešojoje erdvėje pastebimas specialistų sutarimas, kad perėjimas prie naujosios tvarkos yra pernelyg skubotas ir kad tam nepasiruošę nei mokesčių mokėtojai, nei savivaldybių tarybos. Tai yra puiki proga naujajai koalicijai ištesėti savo pažadą dėl ankstesnės valdžios mokestinių klaidų ištaisymo, sustabdant naujojo įstatymo įsigaliojimą. Taip pat tai yra puiki pamoka, kad nauji mokestiniai įstatymai turėtų būti priimami bent jau atlikus išsamesnę analizę, išsiaiškinus, kaip siūlomos nuostatos paveiks mokesčių mokėtojus ir patvirtinus esmines įstatymo sąvokas apibrėžiančius kriterijus. Ir apskritai, prieš ravint svetimus daržus, derėtų apsikuopti ir savuose (valstybės ir savivaldybių) sklypuose, ir apkarpyti mokesčių sistemos brūzgyną.

Kaetana Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė.

Skaityti visus komentarus 35
Komentuoti straipsnį
PRISIMINTI
ATSTATYTI
Pranešti klaidą
Pažymėkite klaidą tekste, pele paspaudę kairijį pelės klavišą
Užpildykite klaidos formą ir išsiųskite
Komentuoti
* - privalomi laukai

Komentaras įrašytas

Naujausi komentrai

Skaityti visus komentarus 35
Komentarų nėra

Komentarai

 
 

/ RIMVYDAS VALATKA  69

Rimvydas Valatka: Nelaimės nuojauta-2, o gal tik sutapimai ar Pilnatis?

Atsigręžę į prabėgusią savaitę, o gal net ir pirmąjį 2015-ųjų mėnesį, turbūt pasakytume, kad nieko neįvyko. Kiek pagalvoję gal pridurtume: nieko svarbaus. Turbūt nieko? Dauguma žmonių, kaip ir prieš mėnesį, metus, dvejus, balsuotų už socialdemokratus. Jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį. Dauguma žmonių eurais perka taip pat drąsiai kaip ir litais. Arba neperka, nes neturi už ką. Dauguma myli prezidentę kaip mylėję. Beveik tiek pat pagal tas pačias apklausas myli premjerą. Kuris taip pat lengvai keičia nuomonę: vakare apie Andriukaitį – blogai, iš ryto – gerai. Skaitykite daugiau...

Žymės: Rimvydas Valatka , Rusija , Ukraina, Vladimiras Putinas, Charlie Hebdo, „Islamo valstybė“

/ MINDAUGAS SABUTIS  20

Mindaugas Sabutis: Sekmadienio homilija. Atlygis ar malonė?

Į ką panaši dangaus karalystė? Skaitykite daugiau...

Žymės: Mindaugas Sabutis, Jėzus Kristus, Dievas, Krikščionybė

/ TOMAS VILUCKAS  46

Tomas Viluckas: Kunigas – taip pat tik žmogus

Šakių klebono, kunigo Sigito Matusevičiaus pasitraukimas iš gyvenimo tapo dar vienu skaudžiu įvykiu šalies katalikų bendrijai. Bet kuri savižudybė yra netektis visuomenei, tačiau kai savo noru šį pasaulį palieka kunigas, daug kas nevalingai suglumsta. Skaitykite daugiau...

Žymės: Bažnyčia, Depresija, Kunigas, Savižudybė

/ Viktoras Daukšas  259

Viktoras Daukšas: S.Brundzos mokestį mokės ir mažai teršiančių automobilių vairuotojai

Jau matėme daug bandymų apmokestinti automobilius. Vieni buvo nelogiški ir neįgyvendinami, kiti tiesiog komiški. Anksčiau išbandytas akcizų degalams Lietuvoje didinimas nepadėjo: nei pavyko surinkti daugiau mokesčių, nei paskatino įsigyti ekonomiškesnius automobilius bei tokiu būdu atnaujinti parką. Parkas ne atjaunėjo, o atvirkščiai, paseno. Taip pat išaugo ir nelegali prekyba degalais. Ar pasiteisins naujas S.Brundzos pasiūlytas apmokestinimo planas? Ir kam jis naudingas? Skaitykite daugiau...

Žymės: Automobilis, Automobilio mokestis, Stasys Brundza

/ LAIMANTAS JONUŠYS  30

Laimantas Jonušys: Šiuolaikinė barbarybė – islamo šešėlis

Islamas – taiki religija, o dauguma musulmonų nepritaria terorizmui Alacho vardu. Šitaip Europa buvo įtikinėjama po „Charlie Hebdo“ redakcijos išžudymo Paryžiuje. Ar šis teiginys teisingas? Be abejo, teisingas, bet problemų su šiandiene musulmonų gyvensena ir mąstysena yra kur kas daugiau, negu pasauliui norėtųsi, negu kartais siekiama pavaizduoti. Skaitykite daugiau...

Žymės: Charlie Hebdo, Islamas, Laimantas Jonušys, Saudo Arabija , Terorizmas, Teroro aktai Prancūzijoje, „Islamo valstybė“

/ VYTAUTAS PLEČKAITIS  24

Vytautas Plečkaitis: Graikija Briuseliui rūpi labiau nei karas Ukrainoje

Dar prieš rinkimus beveik visa Europos žiniasklaida gąsdino savo gyventojus kairiųjų populistų pergale Graikijos parlamento rinkimuose, kalbėjo apie galimą jos pasitraukimą iš euro zonos ir pražūtingą pavyzdį kitoms silpnesnėms ES šalims, turinčioms eurą... Skaitykite daugiau...

Žymės: Vytautas Plečkaitis, Vokietija, Angela Merkel, Briuselis, Euras, Euro zona, Europos Sąjunga (ES), Graikija

/ Andrejus Piontkovskis  46

Andrejus Piontkovskis: Vladimirą Putiną stabdo baimė atsidurti Hagos tribunole

Vladimirą Putiną išgąsdino reakcija į įvykius Mariupolyje: pakvipo Hagos tribunolu, todėl teroristai gavo įsakymą neigti savo dalyvavimą apšaudymuose. Skaitykite daugiau...

Žymės: Doneckas, Donecko oro uostas, Ukraina, Vladimiras Putinas, Mariupolis

/ PALMIRA MARTINKIENĖ  50

Palmira Martinkienė: Konstitucijos supratimas pagal Konstitucinį Teismą

Ne vienas iš mūsų esame ne kartą skaniai kikenę, žiūrėdami populiarią TV laidą „Klausimėlis“ ir girdėdami pačius fantastiškiausius atsakymus į laidos vedėjo praeiviams pateiktus elementarius klausimus. Tačiau jei šiomis dienomis minimos laidos vedėjas, apsilankęs kokioje Ariogaloje, Lietuvos piliečio paklaustų, kokios yra Konstitucinio Teismo funkcijos, ir išgirstų atsakymą, jog Konstitucinis Teismas yra aukščiausia ir vienintelė neklystanti mūsų šalies valdžia, jis dėl to neturėtų nė kiek nustebti. Skaitykite daugiau...

Žymės: Konstitucija, Lietuvos Konstitucinis Teismas, Pensija, Referendumas

/ Rimvydas Valatka  166

Rimvydas Valatka: Eurai spausdinami trilijonais – sveiki atvykę į euro zoną!

Kol skurde skęstantys lietuviai su pilnais litų maišeliais voromis traukė į paštą, kur alpo po tris keturis kartus stodami į tą pačią eilę, kad 9 mlrd. Lt skubiai išsikeistų į 3,5 karto skystesnius maišelius su eurais, kuriuos vėl tradiciškai iškaišiojo po kampus juodai dienai, o tiksliau, tai vagims ir telefoniniams sukčiams, Europos centrinio banko vadas M.Draghi nutarė kiek palengvinti sunkią lietuvių naštą ir paspaudė pinigų spausdinimo mašinos mygtuką. Skaitykite daugiau...

Žymės: Rimvydas Valatka , Mario Draghi, „Eurą pasitinkant“, Euro zona, Europos Sąjunga (ES), Euro įvedimas, Euras

/ MINDAUGAS SABUTIS  21

Mindaugas Sabutis: Sekmadienio homilija. Artimo meilė vietoj kraujo troškimo

Tuo tarpu Saulius, tebealsuodamas grasinimais ir žudynėmis prieš Viešpaties mokinius, nuėjo pas vyriausiąjį kunigą ir išgavo raštus Damasko sinagogoms, kad, užtikęs to kelio sekėjus vyrus ir moteris, galėtų juos suiminėti ir gabenti į Jeruzalę. Kai atjojo netoli Damasko, staiga jį apšvietė iš dangaus šviesa. Nukritęs žemėn, jis išgirdo balsą: „Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?“ Jis klausė: „Kas tu esi, Viešpatie?“ Šis atsakė: „Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji. Kelkis, eik į miestą; tenai tau bus pasakyta, ką turi daryti.“ (Apd 9,1-6) Skaitykite daugiau...

Žymės: Mindaugas Sabutis, Dievas, Jėzus Kristus, Krikščionybė

/ TOMAS DAUGIRDAS  16

Tomas Daugirdas: Velniui patinka demokratija

Gerovė ir ramybė Lietuvos valstybėje tampa vis labiau savaime suprantamu dalyku, tarsi natūralia visų žmonių teise. Jau beveik pripratome, kad blogis egzistuoja kažkur kitur, tačiau ne Lietuvoje. Kažkur žudomi žmonės, taip pat ir vaikai, vien todėl, kad yra krikščionys, vyksta kitos sunkiai suvokiamos blogybės. Lietuvoje sukrečia vienas kitas pavienis brutalus įvykis, dėl kurių netrunkame kaltinti ir pačias aukas, kad tinkamai nepasirūpinusios savo saugumu. Vis dėlto gerovės demokratinėje visuomenėje blogis ne mažiau pavojingas, net jei nesireiškia masiniais žiaurumais. Čia žmonėms nereikia imti ginklo į rankas, kad pasiduotų blogiui. Skaitykite daugiau...

Žymės: Krikščionybė

/ Aldona Juozaitytė  34

Aldona Juozaitytė: Būti motociklininke

Pasirinkti tokia būti reiškia atsakomybę. Sau ir savo šeimai. Kitiems eismo dalyviams. Tačiau kas sakė (kodėl gajus stereotipas), kad atsakomybė yra nemaloni pareiga? Anaiptol. Kai vairuoji motociklą, negalvoji, kokia yra ši pareiga. Ir nors ji yra būtinybė, pavyksta savaime, natūraliai. Skaitykite daugiau...

Žymės: Motociklas, „JAWA“

/ VYTAUTAS PLEČKAITIS  102

Vytautas Plečkaitis: Kaip ir kada gali žlugti Rusijos imperija?

Imperijos kuriasi ir žlunga ne per vieną dieną. Dešimtmečiais ir šimtmečiais jos stiprina savo galybę, o po to silpnėja. Kai kada jų griūtį lemia vidinės ir ekonominės, o kai kada išorinės ir karinės priežastys. Arba karinės ir ekonominės priežastys kartu. Skaitykite daugiau...

Žymės: Krymas, Maidanas, Petro Porošenka, Ukraina, Vytautas Plečkaitis

/ DOVYDAS PANCEROVAS  170

Dovydas Pancerovas: Ukraina, laukiame naujų tavo didvyriškumo istorijų

Donecko oro uosto kiborgų istorija baigėsi. Dalis šitų vaikinų tapo didvyriais, kai buvo palaidoti griuvėsiuose, kiti išgyveno ir didvyriais taps vėliau. Liūdna, tik nesuprantu: kodėl yra manančių, kad kiborgai patyrė pralaimėjimą? Skaitykite daugiau...

Žymės: Informacinis karas, Karas, Karo padėtis, Krymas, Maidanas, Rusija , Ukraina, Vladimiras Putinas, Donecko oro uostas, Kiborgai

/ BERNARDAS GAILIUS  7

Bernardas Gailius: Džeimsas Bondas. Martiniosofija

Bondą atpažįsta net tie, kurie neskaitė Iano Flemingo romanų ir nežiūrėjo „Bondiados“ filmų. Tiesą sakant, atpažįsta net tie, kurie viso to neskaitė ir nežiūrėjo tyčia, pabrėžtinai. Šiandien nuo Bondo jau niekaip nepabėgsi. Skaitykite daugiau...

Žymės: Bernardas Gailius, Džeimsas Bondas

/ GUODA AZGURIDIENĖ  24

Guoda Azguridienė: Vėl euras ir vėl kainos

Ne taip seniai dar diskutavome, ar euro mums reikia. Dar gerokai prieš oficialų pareiškimą, kad euras bus, šios diskusijos išsikvėpė. Ir ne todėl, kad susitarėme, jog euras mums yra reikalingas. Veikiau išsikristalizavo supratimas, kad euro įvedimas nėra tiesiog ekonominis klausimas, kur galima būtų apskaičiuoti naudas ir sąnaudas ir tuo remiantis pasirinkti geresnį variantą (nors Lietuvos centrinis bankas apskaičiavo, kad apsimoka). Skaitykite daugiau...

Žymės: Euras, Euro įvedimas, Euro zona, Europos Sąjunga (ES), Infliacija, Maisto produktų kainos

/ MANTAS ADOMĖNAS  20

Mantas Adomėnas: Gūdžios ir guodžiančios 2014-ųjų pamokos

Netikiu istorijos pasikartojimais ar skaičių magija, tačiau kuo toliau atsitraukiame nuo pasibaigusių 2014 metų, tuo labiau auga tikrumas, kad tai buvo epochinio lūžio metai, tam tikra prasme panašūs į 1914-uosius. Skaitykite daugiau...

Žymės: Ukraina, Europa, Europos Sąjunga (ES), Mantas Adomėnas, Rusija

/ Rimvydas Valatka  468

Rimvydas Valatka: Vargšė Rusija – aplink vieni fašistai ir iškrypėliai

Rusiją netrukus ištiks dar neregėta krizė. Ir tai nebus finansų defoltas kaip 1998-aisiais, apie kurį patys rusai kalba vis dažniau. Ir nafta po 45 dolerius ar dar mažiau už statinę nė prie ko. Niekuo dėtos ir Europos sankcijos, kurias vergiškai siūlo panaikinti ES užsienio reikalų ministrė F.Mogherini, kuriai Rusija jau dabar yra Ukrainoje sprogdinamų gerumo ženklų įsikūnijimas. Rusijai baigiasi šalys, su kuriomis ji dar galėjo susipykti ir amžiams sugadinti santykius. Skaitykite daugiau...

Žymės: Rimvydas Valatka , Malaizijos lėktuvas „Boeing 777“, Rusija , Armėnija, Vladimiras Putinas

/ TOMAS VILUCKAS  25

Tomas Viluckas: Broliu gali tapti ir priešininkas

Viešoje mūsų šalies erdvėje krikščionių reakcija į įvykius Prancūzijoje, kai islamistai išžudė satyrinio leidinio „Charlie Hebdo“ redakcija, buvo pakankamai santūri. Kiekvienam sveiko proto tikinčiajam suprantama, kad skerdynės Paryžiuje yra antižmoniškas veiksmas, bet akcija „būti Šarliu“ tarp Lietuvos krikščionių didelio entuziazmo nesulaukė. Skaitykite daugiau...

Žymės: Charlie Hebdo, Dievas, Islamas, Katalikybė, Krikščionybė, Prancūzija

/ PALMIRA MARTINKIENĖ  60

Palmira Martinkienė: Tikros ir tariamos mūsų laisvės bei teisės

154, 155, 170. Tai ne matematinis rebusas, kurį siūlome jums išspręsti, ir ne koks nors magiškų skaičių derinys, kuriuo nustatomi jūsų gebėjimai. Tai Baudžiamojo kodekso straipsniai, pagal kuriuos baudžiamojon, o ne civilinėn atsakomybėn bet kada galite būti patrauktas kiekvienas iš mūsų. Skaitykite daugiau...

Žymės: Baudžiamasis kodeksas, Charlie Hebdo

/ ADAMAS MICHNIKAS  32

Adamas Michnikas: Esu lenkas, lenkų inteligentas, todėl jaučiuosi atsakingas už lenkų trūkumus

Sausio 13-ąją Seimas kasmet įteikiamą Laisvės premiją skyrė Lenkijos kovotojui su komunizmu, vienam „Solidarumo“ veikėjų, garsiam visame pasaulyje žurnalistui, didžiausio Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyr. redaktoriui ir įsitikinusiam Lietuvos bičiuliui Adamui Michnikui. Po apdovanojimo A.Michnikas pasakė kalbą, kurią pateikiame ir 15min.lt skaitytojams. Skaitykite daugiau...

Žymės: Lenkija

/ TOMAS ŠERNAS  212

Tomas Šernas: Ką pasakysi mums, pasaulio sostine Paryžiau?

Jau nuskambėjo „Je suis Charlie“ – pirmasis pasipiktinimo, solidarumo, empatijos žuvusiems, pasipriešinimo terorizmui šūkis, kuris subūrė išgąsdintas patriotines minias Prancūzijoje ir mobilizavo politinį užsienio palaikymą. Užsienio svečiai ėjo susikabinę rankomis, išreiškė solidarumą, didelių bažnyčių vadovai pasakė po politinę kalbą, minios jau išsivaikščiojo po kavines ir namus. Kas bus po to, kai jau išreikštas apgailestavimas, solidarumas, kai jau dar kartą vėl pasmerktas terorizmas? Skaitykite daugiau...

Žymės: Tomas Šernas, Religija, Krikščionybė, Jėzus Kristus, Islamas, Charlie Hebdo, Al Qaeda

/ BERNARDAS GAILIUS  16

Bernardas Gailius: Kas mes iš tikrųjų esame? Paryžiaus eitynių apmąstymai

Po teroro aktų Paryžiuje visi jaučiame, kad įvyko kažkas labai svarbaus, kažkas esmingo, kad gyvenimas nuo šiol jau bus visiškai kitoks. Bet kodėl? Skaitykite daugiau...

Žymės: Bernardas Gailius, Charlie Hebdo, Džeimsas Bondas, Paryžius, Prancūzija

/ VYTAUTAS PLEČKAITIS  22

Vytautas Plečkaitis: Nenuvertinkime Latvijos gebėjimų apginti savo ir ES interesus

Latvijai stojus pusmečiui vadovauti Europos Sąjungos Tarybai, Lietuvoje jau pasigirdo balsų, kad tie latviai gali kažką padaryti ne taip. Tiksliau, ne taip gerai, kaip mes, lietuviai. Tarsi mes darytume viską teisingai ir visa Europos Sąjunga turėtų sekti Lietuvos pavyzdžiu. Skaitykite daugiau...

Žymės: Vytautas Plečkaitis, Latvija, Lenkija, Rusija , Varšuva

/ Alvydas Januševičius  59

Alvydas Januševičius: Ar Dievas pasiilgo viduramžių, o gal jie dar nepraėjo?

Kas yra karikatūra? Tai apnuogintas faktas, pabrėžtas objektyvumas. Padidiname kreivą nosį, suktą šypseną ištempiame nuo ausies iki ausies. Jei pašiepiame nuostatas arba vertybes, kuriomis neabejojame, piešiniuose netikėtai atpažįstame save. Tuomet Dievas skaudžiai ir ironiškai patikrina, kaip veikia mūsų intelektas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Karikatūra, Charlie Hebdo, Dievas, Jėzus Kristus, Katalikybė, Paryžius, Teroro aktai Prancūzijoje, Susišaudymas Dawson koledže, Religija, Prancūzija

/ RIMVYDAS VALATKA  238

Rimvydas Valatka: Žudynės Paryžiuje, didelės nelaimės nuojauta

Prancūzija, o kartu su ja ir visa Europos civilizacija išgyveno klaikią savaitę. Iššaudyta satyrinio dienraščio redakcija, teroristų gaudynės nusinešė dar kelias gyvybes. Dingęs saugumo jausmas šiaušia nuomonių spyglius. Vieni beatodairiškai kaltina musulmonus, islamą ir imigracinę Vakarų politiką (jų skaičius auga akyse). Antri tyliai stovi su užrašu „Je suis Charlie“ ar deklaruoja tai socialiniuose tinkluose (tikėtina, vis dar dauguma). Treti „Charlie“ žurnalistus kaltina nedorybėmis, kurios ir išprovokavusios islamistus smurtui, sako, kad jie nėra Charlie (jų irgi daug). Skaitykite daugiau...

Žymės: Rimvydas Valatka , Terorizmas, „Islamo valstybė“, Al Qaeda , Charlie Hebdo, Islamas, Musulmonai, Paryžius, Prancūzija

/ STANISLOVAS KAIRYS  15

Stanislovas Kairys: Išgraužkit, saracėnai!

Paskutinę praėjusių metų dieną viena radijo stotis, pasižyminti pastangomis garbingai veikti šalies informaciniame lauke, transliavo tiesioginį pokalbį su Seimo Pirmininke L.Graužiniene. Kaip tokiais atvejais ir pridera, buvo paminėti Seimo per metus nuveikti kai kurie darbai, pakalbėta apie artimiausius planus ir, žinoma, neapsieita be visa ko gera palinkėjimų radijo klausytojams. Normalus proginis pokalbis normaliame, nešvankių banalybių vengiančiame eteryje. Skaitykite daugiau...

Žymės: Kritika, Loreta Graužinienė

/ EGLĖ DIGRYTĖ  63

Eglė Digrytė: Žodžio laisvė prieš demokratiją

Po trečiadienio tragedijos Prancūzijoje, kai įsiveržę į satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją užpuolikai nušovė 12 žmonių, ne taip lengva atsitokėti ir suprasti, kodėl tai atsitiko. Panašu, kad kaltinti reikėtų radikalųjį islamą, bet ar neturėtume žvelgti plačiau? Skaitykite daugiau...

Žymės: Charlie Hebdo, Religija, Teroro aktai Prancūzijoje, Jėzus Kristus

/ VIRGIS VALENTINAVIČIUS  100

Virgis Valentinavičius: Prezidentė: valios triumfas prieš manieras?

Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos konferencija buvo palyginti rami: apsieita (šįkart) lipšniai pakartota užuomina, jog vyriausybė – neįgali, ir jai geriau nesiimti jokių reformų; kad iš koalicijos nieko gero nesitiki, nes jai terūpi rinkimų sezono pasišpilkavimas. Rusijos atžvilgiu patvirtinta kieta pozicija, bet kiek minkštesniu tonu. Prezidentės balsas šiek tiek suledėjo tik atsakant į klausimą, ar padarė klaidų. Skaitykite daugiau...

Žymės: Algirdas Butkevičius, Angela Merkel, Barackas Obama, Dalia Grybauskaitė, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Virgis Valentinavičius

/ Skirmantas Malinauskas  113

Skirmantas Malinauskas: Apie ką tyli vakariečiai? (Kodėl neteisus Dovydas Pancerovas?)

Ne visi lietuviai yra žagintojai ir žmogžudžiai, kartoja nemaža dalis europiečių. Žinoma, jie visiškai teisūs. Jeigu pasakytumėte, kad dauguma lietuvių nėra vagys ir plėšikai, tai irgi patikėčiau. Tik problema: kiek kartų per metus turime tai kartoti? Skaitykite daugiau...

Žymės: Airija , Emigrantai, Norvegija
Skaitomiausios naujienos
 
Iš pirmų lūpų Twitter

Teniso naujienos