Publikuota: 2012 lapkričio 28d. 06:39
15min.lt

Kaetana Leontjeva: Didesni mokesčiai apleistai žemei – dar didesnis mokesčių brūzgynas

Nors mokesčius kėlusi valdžia jau išėjo, mokesčių mokėtojams patartina išlikti atidiems: nuo kitų metų gali tekti mokėti didesnį žemės mokestį. 2011 m. pabaigoje pakeistas žemės mokesčio įstatymas taps aktualiu nuo 2013-ųjų.

Pagal jį mokestį mokėsime nuo aukštesnių žemės vidutinės rinkos verčių, o ligi šiol galiojęs 1,5 proc. tarifas dabar bus nustatomas savivaldybių tarybų, kurios galės mokesčio tarifą nustatyti tarp 0,01 ir 4 proc. Dauguma savivaldybių jau numatė, kad itin aukštas (3–4 proc.) tarifas bus taikomas apleistai žemei. O kas gi ta apleista žemė? Kokie jos nustatymo kriterijai? Ir apskritai, ar valdžia turėtų nustatinėti skirtingus žemės mokesčio tarifus priklausomai nuo žemės panaudojimo?

Pradėkime nuo klausimo apie tai, ar valdžia turėtų taikyti aukštesnį tarifą tik todėl, kad žemė „apleista“. Pirminiame įstatymo projekte, kurį buvo pateikusi Finansų ministerija buvo tiesiai šviesiai numatyta apleistai žemei taikyti 4 proc. tarifą. Tuomet Seimo Teisės departamentas pradėjo skambinti varpais, kad tokia nuostata galbūt pažeistų Konstituciją. Teisininkai Teisės departamento išvadoje teigė, kad „teikiamas siūlymas svarstytinas dėl jo atitikties Konstitucijos preambulėje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementams – proporcingumo ir teisingumo principams, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam dvigubo baudimo draudimo principui.“

Vėliau Seimui sušvelninus nuostatą ir numačius, kad savivaldybių tarybos galės nustatyti aukštesnį tarifą apleistai žemei, šios Teisės departamento pastabos išnyko. Tačiau kaip dėl Konstitucijos 23 straipsnio, kad „nuosavybė yra neliečiama“? O dėl 46 straipsnio, kad „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“? Juk būtent šios Konstitucijos nuostatos turi apsaugoti piliečius nuo valstybės ir savivaldybių perdėto reguliavimo numatant, kaip žmogus turi elgtis su savo nuosavybe, kuri turi būti neliečiama. Konkrečioms savivaldybių taryboms jau patvirtinus aukštesnius tarifus „apleistai“ žemei, mokesčių mokėtojams atsiranda galimybė kvestionuoti šiuos sprendimus ir bylinėtis, keliant klausimą dėl reguliavimo atitikimo Konstitucijai.

Aukštesnis tarifas „apleistai“ žemei grindžiamas tuo, kad žemė turi būti naudojama efektyviai. Kyla klausimas, kodėl tai nepalies paties neefektyviausio žemvaldžio ir turto savininko Lietuvoje – pačios valstybės kartu su savivaldybėmis?

Aukštesnis tarifas „apleistai“ žemei grindžiamas tuo, kad žemė turi būti naudojama efektyviai. Kyla klausimas, kodėl tai nepalies paties neefektyviausio žemvaldžio ir turto savininko Lietuvoje – pačios valstybės kartu su savivaldybėmis? Skirtingų miestų vadovai teigia, kad mokesčių mokėtojams reikia pabaksnoti, kad jie susitvarkytų savo valdas. O kodėl miestų vadovybės nepradeda nuo savęs?

Apie nacionalinio stadiono griaučius kalbėta jau ne kartą. Prisiminkime Vilniaus senamiestyje, Užupyje ir kituose rajonuose esančius įvairius apleistus sklypus ir pastatus, kurie priklauso savivaldybei. Neabejotina, kad kartu sudėjus jų vertė sudaro ne vieną dešimtį milijonų litų. Sakote, savivaldybė negali susitvarkyti, nes trūksta pinigų? O mokesčių mokėtojams jų netrūksta? Gal mokesčių mokėtojai kaip tas turtingas antinas Skrudžas maudosi piniguose ir tik ir ieško progos susimokėti papildomų mokesčių?

Prieš pradėjus baksnoti pirštais į svetimą turtą, valstybė ir savivaldybės turėtų pradėti nuo savęs. Kai Lietuvoje nebeliks nė vieno valstybei ar savivaldybėms priklausančio apleisto sklypo ar pastato (jį pardavus, o ne atnaujinus), galima bus pradėti kelti klausimą apie privačios apleistos žemės apmokestinimą.

Pats faktas, kad konkrečiam savininkui priklausanti žemė yra apleista dar nereiškia, kad savininkas nori, kad ji būtų apleista. Užsitęsusios teritorijų planavimo procedūros, bloga padėtis rinkoje, griežta bankų kreditavimo politika, laukimas kada bus galima parduoti žemę užsieniečiams – priežasčių, kodėl sklypas nenaudojamas, gali būti ne viena ir ne dvi. Aukštesnio mokesčio šalininkai teigia, kad tai privers savininkus „efektyviau“ naudoti savo turtą. Ar pakeltas mokestis reikš, kad užtrukęs derinimas pagaliau pasibaigs? Ar jis reikš, kad padėtis rinkoje staiga taps gera ir apsimokės vystyti naujus projektus? Ar didesnis mokestis privers bankus išduoti žemės savininkams kreditus? Akivaizdu, kad atsakymas vienareikšmiškai neigiamas. Vienintelis dalykas, kurį privers daryti pakeltas tarifas yra mokėti keliasdešimt, o gal net šimtą kartų didesnį mokestį. Tačiau kaip apmokėti apleistos žemės tvarkymą, jei reiks mokėti didesnį mokestį? Jeigu savininkas neturės tam pinigų, teks parduoti turtą. Gal čia ir slypi pagrindinis pakelto mokesčio motyvas – priversti savininkus pusvelčiui parduoti savo turtą?

Kas yra „apleista“ žemė, kai kam gali būti intuityviai aišku, tačiau kai reikia išguldyti konkrečią tokios žemės nustatymo tvarką ir kriterijus, kyla aibė klaustukų. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste vienas iš siūlomų apleistos žemės kriterijų yra tai, kad yra išduotas statybos leidimas, bet per trejus metus nebaigtas gyvenamasis arba per dvejus metus nebaigtas komercinės paskirties pastatas. Taigi žemė gali būti šienaujama ir prižiūrima, tad vizualia ji nebus apleista, tačiau pagal veiklos kriterijų (t. y. laikiną veiklos nebuvimą) ji jau skaitysis „apleista“. Vėlgi, tai galimai kertasi su Konstitucijos dvasia dėl ūkinės veiklos reguliavimo taip, kad tai tarnautų bendrai tautos gerovei.

Tampa akivaizdu, kad naujoji tvarka atvers dar platesnius vartus korupcijai. Jau dabar verslo atstovai savivaldybes įvardina kaip labiausiai korumpuotą instituciją (Specialiųjų tyrimų tarnybos „Korupcijos žemėlapio 2011“ duomenimis). Galimybė nustatyti, kuris konkretus žemės sklypas bus laikomas apleistu, o taip pat nuo mokesčio atleisti labiau apmokestintus žemės savininkus tik padidins korupcijos prielaidas.

Gal čia ir slypi pagrindinis pakelto mokesčio motyvas – priversti savininkus pusvelčiui parduoti savo turtą?

Nors šis mokestis gali skaudžiai užgulti individualių mokesčių mokėtojų pečius, bendra išraiška jo reikšmė biudžetui yra niekinė: šiemet iš žemės mokesčio planuojama surinkti 50 mln. pajamų, 2013 m. – 54 mln. Tai sudaro mažiau negu 0,3 proc. nacionalinio biudžeto mokestinių pajamų! Jeigu įvertintume dar ir „Sodros“, ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, žemės mokesčio reikšmė bendrame surenkamų mokesčių katile sparčiai artėja prie nulio. Panaikinus šį mokestį, biudžetas to beveik nepajustų, užtat mokesčių mokėtojai galėtų atlaisvinti painios naujos tvarkos administravimui skirtus pajėgumus ir nukreipti juos produktyviai, pajamas nešančiai veiklai.

Naujoji mokesčio tvarka buvo pristatyta kaip svarbus savivaldos įrankis savivaldybėms. Tačiau net ir Vilniaus miesto savivaldybėje pripažįstama, kad įstatymas nėra visiškai aiškus. Ką tuomet galima pasakyti apie mokesčio administravimą savivaldybėse, kuriose žemesni pajėgumai ir kompetencija? Savivaldybių tarybos stengiasi naujuosius tarifus nustatyti taip, kad mokesčio šuolis pereinant nuo senųjų prie naujųjų žemės verčių nebūtų didelis, tačiau joms gali paprasčiausiai trūkti gebėjimų šiam tikslui įgyvendinti. Deja, savivaldą bandoma įtvirtinti ne nuo to galo, tad šiuo atveju galima užjausti savivaldybių tarybas, kurioms senoji valdžia paliko užduotį, galbūt viršijančią jų kompetencijas.

Viešojoje erdvėje pastebimas specialistų sutarimas, kad perėjimas prie naujosios tvarkos yra pernelyg skubotas ir kad tam nepasiruošę nei mokesčių mokėtojai, nei savivaldybių tarybos. Tai yra puiki proga naujajai koalicijai ištesėti savo pažadą dėl ankstesnės valdžios mokestinių klaidų ištaisymo, sustabdant naujojo įstatymo įsigaliojimą. Taip pat tai yra puiki pamoka, kad nauji mokestiniai įstatymai turėtų būti priimami bent jau atlikus išsamesnę analizę, išsiaiškinus, kaip siūlomos nuostatos paveiks mokesčių mokėtojus ir patvirtinus esmines įstatymo sąvokas apibrėžiančius kriterijus. Ir apskritai, prieš ravint svetimus daržus, derėtų apsikuopti ir savuose (valstybės ir savivaldybių) sklypuose, ir apkarpyti mokesčių sistemos brūzgyną.

Kaetana Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė.

Skaityti visus komentarus 35
Komentuoti straipsnį
PRISIMINTI
ATSTATYTI
Pranešti klaidą
Pažymėkite klaidą tekste, pele paspaudę kairijį pelės klavišą
Užpildykite klaidos formą ir išsiųskite
Komentuoti
* - privalomi laukai

Komentaras įrašytas

Naujausi komentrai

Skaityti visus komentarus 35
Komentarų nėra

Komentarai

 
 

/ Skirmantas Malinauskas

Skirmantas Malinauskas: Vyriausybė paklydo studijų, darbo grupių ir taškomų milijonų labirinte

Liaudies išmintys byloja: „Devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk“. Šis principas itin artimas ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui ir jo komandai. Nuo kadencijos pradžios Vyriausybės vadovas buvo pašiepiamas už nepaliaujamai kuriamas darbo grupes. Jis pats atsikirsdavo, kad išgirsti ekspertų nuomonę ir tinkamai paruošti sprendimus nėra blogai. Tiesa, ilgai matuojant noras kirpti premjerui dažniausiai išgaruodavo. Skaitykite daugiau...

Žymės: Algirdas Butkevičius, Mokesčiai, Skirmantas Malinauskas

/ Alvydas Nikžentaitis  151

Alvydas Nikžentaitis: Apie artėjantį Lenkijos ir Lietuvos karą bei jo priežastis

Turbūt vėl kils Lietuvos ir Lenkijos karas. Kodėl? Todėl, kad, kaip rašo Lietuvos žurnalistas Eldoradas Butrimas, R.Sikorskis įžeidinėja lietuvius, nevaikšto į Lietuvos kultūros centro Varšuvoje organizuojamas parodas, kalbasi su Lietuva kaip vyresnysis brolis su jaunesniuoju. Savo ruožtu ponas Andrzejus Talaga ramina lenkus, kad Lietuva kariuomenei skiria mažiau nei 1 proc. BVP, lietuvių pilotai neturi kuo skraidyti, o Lietuva yra atsidūrusi itin prastoje geostrateginėje situacijoje. Skaitykite daugiau...

Žymės: Lenkija, Lietuva, Lietuvos lenkai, Alvydas Nikžentaitis

/ Vytautas Plečkaitis  17

Vytautas Plečkaitis: Rusiją valdo ne tik V.Putinas ir ne tik Valstybės Dūma

Kad būtų aiškiau bei paprasčiau suprasti, kas yra svarbiausias autoritarinėje valstybėje, kas joje yra atsakingas už pasiekimus, klaidas ar nusikaltimus, dažniausiai visa atsakomybė perkeliama vienam asmeniui. Mes sakome bei rašome: V.Putino Rusija, B.Mussolinio Italija, A.Hitlerio Vokietija, A.Lukašenkos Baltarusija, A.Smetonos Lietuva. Skaitykite daugiau...

Žymės: Rusija , Vladimiras Putinas

/ PALMIRA MARTINKIENĖ  91

Palmira Martinkienė: Kodėl lietuvis niekada netaps švedu?

Įsivaizduokite, kad jūs este švedas, gyvenantis nedideliame jaukiame kurortiniame miestelyje Baltijos jūros pakrantėje. Ir štai šeštadienio rytą jūs, kaip įprastai, dar su chalatu ir šlepetėmis išeinate į savo kiemą, iš pašto dėžutės išsitraukiate mylimiausią savo dienraštį „Dagens Nyheter“ ir jo pirmame puslapyje išvystate įspūdingą jūsų miestelio mero namą, o toliau matote spausdinamą išsamų interviu su juo. Skaitykite daugiau...

Žymės: Druskininkai, Ričardas Malinauskas, Socialdemokratų partija (Jungtinė Karalystė), Švedija

/ Rimvydas Valatka  120

Rimvydas Valatka: Įvairūs nušvitimai su karvėmis, geradariu Guoga, įtaria Juknevičiene ir STT

Tamsus metų baigmės laikas adventas visai žmonių padermei, o lietuviams ypač, neša ir tamsius nušvitimus. Net kai išgirsti gerąją naujieną, kad Lukšių žemės ūkio bendrovės karvės mėnuo kaip miega ant puikių „Erri – Comfort“ čiužinių ir tik pirmą naktį traukėsi nuo jų atatupstos, o dabar jau gaudo kaifą, kyla įvairių tamsių minčių. Piktdžiuga kužda, kad ES šalyje kas ketvirtas lietuvis vis dar neturi dušo, o prispyrus gamtiniam reikalui pagoniškai tebebėga už tvarto. Skaitykite daugiau...

Žymės: Rimvydas Valatka , Rasa Juknevičienė, Adventas, Karvė (jautis), STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba), CŽV, CŽV kalėjimas

/ MINDAUGAS SABUTIS  45

Mindaugas Sabutis: Sekmadienio homilija. Fokusai ir efektai ar meilė ir auka?

Jonas, išgirdęs kalėjime apie Kristaus darbus, nusiuntė savo mokinius Jo paklausti: „Ar Tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“ Jėzus atsakė: „Keliaukite ir apsakykite Jonui, ką čia girdite ir matote: aklieji praregi, raišieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargdieniams skelbiama geroji naujiena. Ir palaimintas, kas nepasipiktins manimi.“ Skaitykite daugiau...

Žymės: Dievas, Adventas, Jėzus Kristus, Krikščionybė, Mindaugas Sabutis

/ ANTANAS A.TERLECKAS  62

Antanas A. Terleckas: Žaidžiame švietimą

Stereotipinis filosofo vaizdinys visuomenėje, ko gero, yra maždaug toks: žmogus atsiverčia Nietszches rinktinius raštus, susimąsto apie gyvenimo prasmę ir nuo tos akimirkos išprotėja. Šis žmogus užsimoja labai plačiai ir skaito Nietszchę, o aš, kuklus mirtingasis, skaitau žemiškesnius išminties šaltinius, pavyzdžiui, vadovėlius. Ten pamatau užrašą: „Rekomenduoja Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija“ ir, kaip tikras filosofas, susimąstau, kam reikalingas švietimas apskritai? Skaitykite daugiau...

Žymės: Aukštasis mokslas, Gediminas (kunigaikštis), Karalius Mindaugas, Lietuvos švietimo istorija, Švietimas

/ VYTAUTAS PLEČKAITIS  58

Vytautas Plečkaitis: Kas gali norėti karo Europoje?

Lietuvos žiniasklaidoje retai tenka perskaityti Kremliaus propagandisto mintis, atviras, be žodžių vyniojimo į vatą, arogantiškas ir net ciniškas, dalį tiesos pasakant, dalį nutylint, galiausiai pagąsdinant Baltijos šalis karu. Skaitykite daugiau...

Žymės: Europos Sąjunga (ES), Europa, Karas, Rusija , Vytautas Plečkaitis, Ukraina

/ Dovydas Pancerovas  208

Dovydas Pancerovas: Ar turime teisę smerkti CŽV dėl teroristų kankinimo?

Kankinti žmones yra nusikaltimas, kurį normali visuomenė privalo pasmerkti. Iš esmės tai antradienį padarė JAV Senatas, paviešinęs tyrimą apie CŽV kalinius ir žiaurią „sustiprinto tardymo“ programą. Taip politikai ir žurnalistai dar kartą įrodė, kad JAV yra moderni, demokratinė valstybė, kurioje smurtas ir prievarta laikoma užribiu. Tačiau terorizmu įtariamų žmonių kalinimas ir kankinimas nėra susijęs su vertybėmis ir moralinėmis nuostatomis. Skaitykite daugiau...

Žymės: CŽV, CŽV kalėjimas, VSD (Valstybės saugumo departamentas), Žvalgyba

/ Tomas Viluckas  9

Tomas Viluckas: Kalėdinės dovanos ir šiukšlių krūvos

Kalendorius nenumaldomai skaičiuoja iki Kalėdų likusias dienas. Namų ruoša, stumdymasis eilėse, biudžeto skaičiavimas, dovanų ieškojimo manija tampa būtinais Kalėdų palydovais. Taip nepastebimai prieš pat Kalėdas pasijuntame pavargę tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Kalbos, kad „Kalėdos ramybės metas“, daug kam pradeda kelti ironišką šypseną... Skaitykite daugiau...

Žymės: Kalėdinė dovana , Kalėdų eglė, Kalėdos

/ RIMVYDAS VALATKA  251

Rimvydas Valatka: Ar nepervertiname V.Putino blefo ir Rusijos galios?

Labai blogai yra neįvertinti priešo. Taip dešimtmetį elgėsi Lietuva, gynybos finansavimą sumažinusi iki trijų savaičių pensijų ir socialinių išmokų dydžio. Taip elgėsi visas NATO, paskelbęs Rusiją strateginiu partneriu ir ėmęsis apginkluoti priešą „Mistral“ laivais. Bet dar blogiau yra pervertinti priešo galias, demonizuoti jį. Skaitykite daugiau...

Žymės: Kariuomenė, Kinija , Rusija , Vokietija, Rimvydas Valatka

/ MINDAUGAS SABUTIS  23

Mindaugas Sabutis: Sekmadienio homilija. Nušviesti gyvenimą

„Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos blaškysis, gąsdinamos baisaus audringos jūros šniokštimo. Žmonės džius iš baimės, laukdami to, kas turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sukrėstos. Tuomet žmonės išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su didžia galybe ir garbe. Kai visa tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti.“ Skaitykite daugiau...

Žymės: Adventas, Dievas, Jėzus Kristus, Krikščionybė, Mindaugas Sabutis

/ Dovydas Pancerovas  64

Dovydas Pancerovas: Kas iš tikrųjų yra hibridinis karas?

Reikia salės pagalbos. Gal suskaičiavote, kiek kultinių serialų rodė Lietuvos televizijos? Pamenu apie genialų, piktą daktarą. Dar apie kažkokias mergšes, kurios viską pirkdavo ir pykosi su kaimynėmis. Aišku, ir apie greitkeliuose sprogstančius vokiečius. Greičiausiai tikrojo skaičiaus neprisiminsite ir jūs, nes dar visai neseniai visi serialai buvo „kultiniai“. Lygiai tas pats dabar vyksta su Rusijos karu Ukrainoje. Skaitykite daugiau...

Žymės: Arvydas Anušauskas, Čečėnija, Gynyba, Krymas, Karo padėtis, Informacinis karas, Maskvos kremlius, Rusija , Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FST), Vladimiras Putinas, Ukraina

/ GUODA AZGURIDIENĖ  17

Guoda Azguridienė: Apie meilę gamtai ir tiesiog

Praėjusiame NŽ-A numeryje publikuotoje ateitininkų studijų savaitgalio Guronyse apžvalgoje Skirmantas Laurinaitis minėjo, kad temą apie meilę žmogui, gamtai ir Dievui atskleisti sekėsi sunkiausiai. Turiu sutikti. Ir dėl to, kad buvau viena tų atskleidinėtojų. Ir dėl to, kad manau, jog meilės tema bet kokiai analizei ar intelektualiai diskusijai pasiduoda sunkiai. Tam egzistuoja kitos, toliau nuo racionalumo ir arčiau širdies esančios priemonės, tokios kaip poezija ir kiti menai. Skaitykite daugiau...

Žymės: Dievas, Aplinkosauga, Įsimylėjimas, Meilė, Medžioklė

/ STANISLOVAS KAIRYS  25

Stanislovas Kairys: Augame greičiausiai, uždirbame mažiausiai. Nieko nuostabaus

Šiais metais Lietuvos ūkis augo sparčiausiai tarp trijų Baltijos šalių. Latviai nuo mūsų ne kažin kiek teatsilieka, o Estijos BVP šių metų prieaugis prognozuojamas beveik dvigubai menkesnis, nei Lietuvos. Visiškai suprantama būtų manyti, kad ir žmonių gerovės rodikliai kiekvienoje šių valstybių turėtų kilti atitinkamai proporcingai. Skaitykite daugiau...

Žymės: Estija, Latvija, Minimali alga

/ ANNE APPLEBAUM  23

Anne Applebaum: Ar rusai myli V.Putiną tik dėl to, kad tapo turtingesni? Tuoj pamatysime

Nuo vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, V.Putino taktika buvo įvardijama įvairiai – buvo vadinama „naujuoju Šaltuoju karu“, „antivakarietiška“ ir „antiamerikietiška“. Tačiau jo elgesį gerai apibūdintų ir kitas būdvardis: „eksperimentinis“. Be viso to, ką jis pasakė ir padarė, V.Putinas yra pradėjęs plataus masto eksperimentą – ar įmanoma ištraukti didelę ir pakankamai integruotą valstybę iš pasaulio arenos bei atmesti taisykles, kuriomis remiasi dauguma valstybių, „Spectator“ rašo Anne Applebaum. Skaitykite daugiau...

Žymės: Brent nafta, Nafta, Vladimiras Putinas, Ukraina, Rusija , Naftos kaina

/ VYTAUTAS PLEČKAITIS  42

Vytautas Plečkaitis: Europos naciai ir nacionalistai – didžiausi Maskvos draugai ES

Praėjusį savaitgalį Lione Nacionalinio fronto lydere perrinkta vis labiau populiarėjanti ir į Prancūzijos prezidentes besitaikanti Marie le Pen, pasisakanti prieš šalies narystę Europos Sąjungoje, prieš imigrantus, už tradicines vertybes ir už meilę Maskvai. Skaitykite daugiau...

Žymės: Angela Merkel, Rusija , Vladimiras Putinas, Vokietija, Vytautas Plečkaitis

/ VYTAUTAS ALIŠAUSKAS  26

Vytautas Ališauskas: Provincialumo atsikratyti galima tik natūraliai – nekultivuoti saviniekos

Lietuvoje mėgstama skųstis, jog esame provincija. Skundas nėra toks jau nepagrįstas – iki krikšto Europoje buvome net ne provincija, o išvis nežinia kas. Vėliau gausiai sėmėmės kultūros gėrybių (pradedant raidėmis) iš lenkų, kurie patys buvo Europos provincija. Caro laikais tapome Rusijos provincija, per nepriklausomybės dvidešimtmetį mėginome „pasukti Lietuvos laikrodį šimtą metų priekin“, tačiau sovietinė okupacija ne tik atbloškė atgal, įkalino už geležinės uždangos, bet dar ir sudarė progą virsti varganos, atsilikusios valstybės „auksine provincija“, valdoma vietinės, gyvenimu patenkintos komunistų klikos, kurios lozungas buvo „тише едешь, дальше будешь“ – „tykiai keliaudamas, toliau nukaksi“. Skaitykite daugiau...

Žymės: Užsienio politika, Vytautas Ališauskas, Politika

/ PALMIRA MARTINKIENĖ  95

Palmira Martinkienė: „Urodai“, „kiaunės“ ir žvaigždučių honoras

Gyveni, žmogau, ir mokaisi. Iki šiol maniau, kad kiaunės yra tokie kailiniai žvėreliai su į voverės panašia uodega ir aštriais dantukais. Tačiau Lietuvos „žvaigždūnų“ padangėje įsiplieskus naujam skandaliukui, sužinojau, kad kiaunės dar būna ir merginos. Tos, kurios postina per koncertą. Pasidarė, atvirai pasakysiu, truputėlį neramu: juk ir aš, nepaisant solidaus amžiaus (žiūr. nuotr.), kartais per koncertus postinu. Siaubas, netgi ir aš esu kiaunė. Skaitykite daugiau...

Žymės: KGB, Londonas, Stasys Povilaitis, Justė Arlauskaitė-Jazzu, Didžioji Britanija (Jungtinė Karalystė), Emigrantai

/ Andrejus Piontkovskis  47

Andrejus Piontkovskis: Pone Putinai, ar jūs pasirengęs mirti dėl Narvos?

Prieš pusmetį aš analitikų bendruomenei pasiūliau vieną Ketvirtojo pasaulinio karo scenarijų. Trumpai šis scenarijus būtų toks. Vladimiro Putino kovo 18 d. kalboje pagarsintos dvasią keliančios istorinių rusų žemių, išsiskiriančių unikaliu genetiniu kodu, „surinkimo“ koncepcijos įgyvendinimo pradžia galėtų tapti į neviltį puolę Narvos (Estija) gyventojai rusai, kurie surengtų referendumą dėl prisijungimo prie „Rusų pasaulio“. Skaitykite daugiau...

Žymės: Adolfas Hitleris, Antrasis pasaulinis karas, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), NATO , Rusija , Ukraina, Barackas Obama, Vladimiras Putinas

/ HENRIKAS VAITIEKŪNAS  29

Henrikas Vaitiekūnas: 85-eri – brandos amžius?

Kai garso režisieriui Henrikui sakau, jog mes su juo kasdien artėjam prie kapinių tvoros, jis ima prieštarauti: sako, kad jau vartelius praėjom, kad jau – toje teritorijoje. Bet geriausias būdas pragyventiems meteliams įvertinti – apžvelgti stalą, prie kurio tave pakvietė. Skaitykite daugiau...

Žymės: Amžius, Televìzija, Henrikas Vaitiekūnas

/ Rimvydas Valatka  183

Rimvydas Valatka: Kaip suprasti didžiąsias politines moteris ir kiek mažesnius politinius vyrus?

Paskutinė savaitė prieš adventą, kaip, matyt, ir dera Marijos žemėje, kurioje net pagonių kriviai krivaičiai nebeišsitenka ąžuolų giraitėse, o reikalauja krikščioniško mūro šventyklų, liks įsimintina metalo žvangesiu, ginklų žvanginimu ir kraujo keršto troškuliu. Vilniuje įvyko ne tik Holivudo trilerio lygio vilkiko avarija, kurioje fantastiškai sutraiškyti 24 automobiliai, bet ir Valstybės Gynimo Taryba, kurioje niekas nieko nesutraiškė, nes joje dar fantastiškiau išsiteko abi antagonistinės mūsų politinės moterys. Skaitykite daugiau...

Žymės: Rimvydas Valatka , Loreta Graužinienė, Dalia Grybauskaitė, Darbo partija, Algirdas Butkevičius, Lietuvos Respublikos prezidentas

/ MINDAUGAS SABUTIS  25

Mindaugas Sabutis: Sekmadienio homilija. Ko laukiame ir ką norėtume pasitikti?

Kai jie prisiartino prie Jeruzalės ir atėjo į Betfagę prie Alyvų kalno, Jėzus pasiuntė du mokinius, tardamas: „Eikite į priešais esantį kaimą ir tuojau rasite pririštą asilę su asilaičiu. Atriškite ir atveskite juos man. O jeigu kas imtų dėl to teirautis, atsakykite: ‘Jų reikia Viešpačiui’, ir iš karto juos paleis.“ Skaitykite daugiau...

Žymės: Adventas, Dievas, Jėzus Kristus, Krikščionybė, Mindaugas Sabutis

/ Raimonda Mikalčiūtė  80

Raimonda Mikalčiūtė: Kokios Kalėdų eglės reikia Kaunui: originalios ar natūralios?

Šeštadienį Kaunas įžiebė Kalėdų eglę. Kaip ir kelerius pastaruosius metus, apibūdinant pagrindinę miesto žaliaskarę ant liežuvio galo sukasi vienas vienintelis epitetas – „originali“. Niekas nesiginčys, kad kaunietės menininkės Jolantos Šmidtienės vaizduotės kūrinys – „Debesų eglė“ – yra nepakartojamas ir tikrai gali nustebinti Lietuvą bei pasaulį. Tačiau ar būtent tokios eglės reikia miestui? Skaitykite daugiau...

Žymės: Eglė, Kaunas

/ KAETANA LEONTJEVA  34

Kaetana Leontjeva: (A)socialiai atsakingi politikai

Politikai dažnai kalba apie verslo pareigą būti socialiai atsakingu – kurti darbo vietas, mokėti aukštus atlyginimus, pervesti mokesčius į biudžetą, laikytis įvairių reguliavimų, tausoti aplinką. O kaip sekasi patiems politikams laikytis socialinės atsakomybės reikalavimų – atstovauti rinkėjams, sudaryti sąlygas darbo vietoms kurti ir mokesčiams mokėti, leisti žmonėms prisitaikyti prie naujų įstatymų ir rūpintis šalies gyventojų gerove? Praėjusią savaitę vykęs Seimo biudžeto ir finansų komiteto posėdis yra iškalbingas pavyzdys. Skaitykite daugiau...

Žymės: Akcizas, Lietuvos socialdemokratų partija, Mokesčiai, Nekilnojamasis turtas, Seimas

/ TOMAS VILUCKAS  15

Tomas Viluckas: Tikras adventas

Nuo šio šeštadienio vakaro krikščionių bažnyčiose dega pirma Advento vainiko žvakė, kuri ženklina pasirengimo Kalėdų šventei laiko (advento) pradžią. Skaitykite daugiau...

Žymės: Adventas, Jėzus Kristus, Krikščionybė, Trys Karaliai

/ KĘSTUTIS KILINSKAS  28

Kęstutis Kilinskas: Aux armes, citoyens! Šauktinių ar profesionalų kariuomenė?

Pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje valstybės gynyba ir karo reikalai tapo itin aktualiomis temomis. Ši tendencija yra naujas ir džiuginantis reiškinys, nes valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno piliečio teisė ir pareiga, kurią atlieka visi karo tarnybai tinkami piliečiai. Tai reiškia, kad tarp karo tarnybos ir aktyvaus pilietiškumo egzistuoja tiesioginis ryšys, parodantis piliečio santykį su valstybe. Todėl išaugusį visuomenės susidomėjimą kariuomene, plintančias krašto gynybos iniciatyvas ir užsimezgantį visuomenės, politikų ir kariškių dialogą galime vertinti kaip pozityvias pilietiškumo apraiškas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Istorija, Kariuomenė

/ Dovydas Pancerovas  597

Dovydas Pancerovas: Kodėl Lietuva turėtų užsičiaupti ir neerzinti Rusijos?

Plaukai piestu stojasi, kai girdžiu mūsų politikų aštrius pasisakymus apie Rusiją. Niekada nesupratau ir nesuprasiu, kodėl maža, agrarinė valstybė taip šakojasi prieš Didžiąją Mešką, kuri varo pagarbią baimę net Amerikai. Užtektų palyginti skaičius, kad suvoktume – Rusija gali visiškai sunaikinti Lietuvą, nes yra didingiausia didybė pasaulyje. Skaitykite daugiau...

/ ROLANDAS MIKULSKAS  78

Rolandas Mikulskas: Operacija „y“ Lietuvių kalbos institute

Provincialioje Lietuvoje tradiciškai yra dvi neliečiamųjų kastos − kunigai ir lituanistai. Taip yra todėl, jog manoma, kad šios dvi grupės visuomenėje atlieka ypatingą misiją: vieni užtikrina tautos ryšį su Dievu, kiti kuria ir puoselėja tos tautos tapatumą. Skaitykite daugiau...

Žymės: Dainius Pavalkis, Dalia Grybauskaitė, Lietuvių kalba

/ PALMIRA MARTINKIENĖ  237

Palmira Martinkienė: Kodėl iš kiauro biudžeto maitiname privilegijuotus pensininkus?

Kol dauguma Lietuvos pensininkų negali atsidžiaugti Vyriausybės plačiai paskleista „gerąja naujiena“ apie nuo kitų metų pradedamas grąžinti per krizę nurėžtas senatvės pensijas, kita tūkstantinė Lietuvos senjorų armija nesuka galvos, klausydamasi tokio pobūdžio naujienų, nes gali sau leisti kur kas įdomesnių pramogų bei laisvalaikio praleidimo būdų, nei tik sėdėjimas prie televizoriaus ekrano. Mat šie senjorai į rankas gauna daugeliui mirtingųjų pensininkų kone kosminėmis atrodančias 2000 Lt ir dar didesnes pensijas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Biudžetas, Pensija, Valstybinis socialinis draudimas, „Sodra“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba)
Skaitomiausios naujienos
 

Saugukelyje.lt

Eurą pasitinkant

Iš pirmų lūpų Twitter