Publikuota: 2012 lapkričio 28d. 06:39
15min.lt

Kaetana Leontjeva: Didesni mokesčiai apleistai žemei – dar didesnis mokesčių brūzgynas

Nors mokesčius kėlusi valdžia jau išėjo, mokesčių mokėtojams patartina išlikti atidiems: nuo kitų metų gali tekti mokėti didesnį žemės mokestį. 2011 m. pabaigoje pakeistas žemės mokesčio įstatymas taps aktualiu nuo 2013-ųjų.

Pagal jį mokestį mokėsime nuo aukštesnių žemės vidutinės rinkos verčių, o ligi šiol galiojęs 1,5 proc. tarifas dabar bus nustatomas savivaldybių tarybų, kurios galės mokesčio tarifą nustatyti tarp 0,01 ir 4 proc. Dauguma savivaldybių jau numatė, kad itin aukštas (3–4 proc.) tarifas bus taikomas apleistai žemei. O kas gi ta apleista žemė? Kokie jos nustatymo kriterijai? Ir apskritai, ar valdžia turėtų nustatinėti skirtingus žemės mokesčio tarifus priklausomai nuo žemės panaudojimo?

Pradėkime nuo klausimo apie tai, ar valdžia turėtų taikyti aukštesnį tarifą tik todėl, kad žemė „apleista“. Pirminiame įstatymo projekte, kurį buvo pateikusi Finansų ministerija buvo tiesiai šviesiai numatyta apleistai žemei taikyti 4 proc. tarifą. Tuomet Seimo Teisės departamentas pradėjo skambinti varpais, kad tokia nuostata galbūt pažeistų Konstituciją. Teisininkai Teisės departamento išvadoje teigė, kad „teikiamas siūlymas svarstytinas dėl jo atitikties Konstitucijos preambulėje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementams – proporcingumo ir teisingumo principams, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam dvigubo baudimo draudimo principui.“

Vėliau Seimui sušvelninus nuostatą ir numačius, kad savivaldybių tarybos galės nustatyti aukštesnį tarifą apleistai žemei, šios Teisės departamento pastabos išnyko. Tačiau kaip dėl Konstitucijos 23 straipsnio, kad „nuosavybė yra neliečiama“? O dėl 46 straipsnio, kad „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“? Juk būtent šios Konstitucijos nuostatos turi apsaugoti piliečius nuo valstybės ir savivaldybių perdėto reguliavimo numatant, kaip žmogus turi elgtis su savo nuosavybe, kuri turi būti neliečiama. Konkrečioms savivaldybių taryboms jau patvirtinus aukštesnius tarifus „apleistai“ žemei, mokesčių mokėtojams atsiranda galimybė kvestionuoti šiuos sprendimus ir bylinėtis, keliant klausimą dėl reguliavimo atitikimo Konstitucijai.

Aukštesnis tarifas „apleistai“ žemei grindžiamas tuo, kad žemė turi būti naudojama efektyviai. Kyla klausimas, kodėl tai nepalies paties neefektyviausio žemvaldžio ir turto savininko Lietuvoje – pačios valstybės kartu su savivaldybėmis?

Aukštesnis tarifas „apleistai“ žemei grindžiamas tuo, kad žemė turi būti naudojama efektyviai. Kyla klausimas, kodėl tai nepalies paties neefektyviausio žemvaldžio ir turto savininko Lietuvoje – pačios valstybės kartu su savivaldybėmis? Skirtingų miestų vadovai teigia, kad mokesčių mokėtojams reikia pabaksnoti, kad jie susitvarkytų savo valdas. O kodėl miestų vadovybės nepradeda nuo savęs?

Apie nacionalinio stadiono griaučius kalbėta jau ne kartą. Prisiminkime Vilniaus senamiestyje, Užupyje ir kituose rajonuose esančius įvairius apleistus sklypus ir pastatus, kurie priklauso savivaldybei. Neabejotina, kad kartu sudėjus jų vertė sudaro ne vieną dešimtį milijonų litų. Sakote, savivaldybė negali susitvarkyti, nes trūksta pinigų? O mokesčių mokėtojams jų netrūksta? Gal mokesčių mokėtojai kaip tas turtingas antinas Skrudžas maudosi piniguose ir tik ir ieško progos susimokėti papildomų mokesčių?

Prieš pradėjus baksnoti pirštais į svetimą turtą, valstybė ir savivaldybės turėtų pradėti nuo savęs. Kai Lietuvoje nebeliks nė vieno valstybei ar savivaldybėms priklausančio apleisto sklypo ar pastato (jį pardavus, o ne atnaujinus), galima bus pradėti kelti klausimą apie privačios apleistos žemės apmokestinimą.

Pats faktas, kad konkrečiam savininkui priklausanti žemė yra apleista dar nereiškia, kad savininkas nori, kad ji būtų apleista. Užsitęsusios teritorijų planavimo procedūros, bloga padėtis rinkoje, griežta bankų kreditavimo politika, laukimas kada bus galima parduoti žemę užsieniečiams – priežasčių, kodėl sklypas nenaudojamas, gali būti ne viena ir ne dvi. Aukštesnio mokesčio šalininkai teigia, kad tai privers savininkus „efektyviau“ naudoti savo turtą. Ar pakeltas mokestis reikš, kad užtrukęs derinimas pagaliau pasibaigs? Ar jis reikš, kad padėtis rinkoje staiga taps gera ir apsimokės vystyti naujus projektus? Ar didesnis mokestis privers bankus išduoti žemės savininkams kreditus? Akivaizdu, kad atsakymas vienareikšmiškai neigiamas. Vienintelis dalykas, kurį privers daryti pakeltas tarifas yra mokėti keliasdešimt, o gal net šimtą kartų didesnį mokestį. Tačiau kaip apmokėti apleistos žemės tvarkymą, jei reiks mokėti didesnį mokestį? Jeigu savininkas neturės tam pinigų, teks parduoti turtą. Gal čia ir slypi pagrindinis pakelto mokesčio motyvas – priversti savininkus pusvelčiui parduoti savo turtą?

Kas yra „apleista“ žemė, kai kam gali būti intuityviai aišku, tačiau kai reikia išguldyti konkrečią tokios žemės nustatymo tvarką ir kriterijus, kyla aibė klaustukų. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste vienas iš siūlomų apleistos žemės kriterijų yra tai, kad yra išduotas statybos leidimas, bet per trejus metus nebaigtas gyvenamasis arba per dvejus metus nebaigtas komercinės paskirties pastatas. Taigi žemė gali būti šienaujama ir prižiūrima, tad vizualia ji nebus apleista, tačiau pagal veiklos kriterijų (t. y. laikiną veiklos nebuvimą) ji jau skaitysis „apleista“. Vėlgi, tai galimai kertasi su Konstitucijos dvasia dėl ūkinės veiklos reguliavimo taip, kad tai tarnautų bendrai tautos gerovei.

Tampa akivaizdu, kad naujoji tvarka atvers dar platesnius vartus korupcijai. Jau dabar verslo atstovai savivaldybes įvardina kaip labiausiai korumpuotą instituciją (Specialiųjų tyrimų tarnybos „Korupcijos žemėlapio 2011“ duomenimis). Galimybė nustatyti, kuris konkretus žemės sklypas bus laikomas apleistu, o taip pat nuo mokesčio atleisti labiau apmokestintus žemės savininkus tik padidins korupcijos prielaidas.

Gal čia ir slypi pagrindinis pakelto mokesčio motyvas – priversti savininkus pusvelčiui parduoti savo turtą?

Nors šis mokestis gali skaudžiai užgulti individualių mokesčių mokėtojų pečius, bendra išraiška jo reikšmė biudžetui yra niekinė: šiemet iš žemės mokesčio planuojama surinkti 50 mln. pajamų, 2013 m. – 54 mln. Tai sudaro mažiau negu 0,3 proc. nacionalinio biudžeto mokestinių pajamų! Jeigu įvertintume dar ir „Sodros“, ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, žemės mokesčio reikšmė bendrame surenkamų mokesčių katile sparčiai artėja prie nulio. Panaikinus šį mokestį, biudžetas to beveik nepajustų, užtat mokesčių mokėtojai galėtų atlaisvinti painios naujos tvarkos administravimui skirtus pajėgumus ir nukreipti juos produktyviai, pajamas nešančiai veiklai.

Naujoji mokesčio tvarka buvo pristatyta kaip svarbus savivaldos įrankis savivaldybėms. Tačiau net ir Vilniaus miesto savivaldybėje pripažįstama, kad įstatymas nėra visiškai aiškus. Ką tuomet galima pasakyti apie mokesčio administravimą savivaldybėse, kuriose žemesni pajėgumai ir kompetencija? Savivaldybių tarybos stengiasi naujuosius tarifus nustatyti taip, kad mokesčio šuolis pereinant nuo senųjų prie naujųjų žemės verčių nebūtų didelis, tačiau joms gali paprasčiausiai trūkti gebėjimų šiam tikslui įgyvendinti. Deja, savivaldą bandoma įtvirtinti ne nuo to galo, tad šiuo atveju galima užjausti savivaldybių tarybas, kurioms senoji valdžia paliko užduotį, galbūt viršijančią jų kompetencijas.

Viešojoje erdvėje pastebimas specialistų sutarimas, kad perėjimas prie naujosios tvarkos yra pernelyg skubotas ir kad tam nepasiruošę nei mokesčių mokėtojai, nei savivaldybių tarybos. Tai yra puiki proga naujajai koalicijai ištesėti savo pažadą dėl ankstesnės valdžios mokestinių klaidų ištaisymo, sustabdant naujojo įstatymo įsigaliojimą. Taip pat tai yra puiki pamoka, kad nauji mokestiniai įstatymai turėtų būti priimami bent jau atlikus išsamesnę analizę, išsiaiškinus, kaip siūlomos nuostatos paveiks mokesčių mokėtojus ir patvirtinus esmines įstatymo sąvokas apibrėžiančius kriterijus. Ir apskritai, prieš ravint svetimus daržus, derėtų apsikuopti ir savuose (valstybės ir savivaldybių) sklypuose, ir apkarpyti mokesčių sistemos brūzgyną.

Kaetana Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė.

Skaityti visus komentarus 35
Komentuoti straipsnį
PRISIMINTI
ATSTATYTI
Pranešti klaidą
Pažymėkite klaidą tekste, pele paspaudę kairijį pelės klavišą
Užpildykite klaidos formą ir išsiųskite
Komentuoti
* - privalomi laukai

Komentaras įrašytas

Naujausi komentrai

Skaityti visus komentarus 35
Komentarų nėra

Komentarai

 
 

/ RIMVYDAS VALATKA  224

Rimvydas Valatka: Šėtoniška Putlerio saga su pasiklydusiais desantininkais – paklydusiai Europai

Iškart po Krymo anšliuso, o tai buvo vos prieš pusmetį, klausimas, kur nesustos XXI a. Hitleris vardu Putinas, daug kam ne tik Berlyne ar Romoje, bet ir Vilniuje prilygo paranojai. Putino lyginimas su Hitleriu vyniojimo į vatą kultūristams tada dar išrodė baisiau už garsų bezdėjimą ar riaugėjimą prie balta staltiese užtiesto Briuselio stalo su austrėmis. Kažkuria prasme mieli Europos putinofilai buvo teisūs. Skaitykite daugiau...

Žymės: Naciai, Krymas, Rusija , Ukraina, Vokietija, Adolfas Hitleris, Angela Merkel, Vladimiras Putinas, Rimvydas Valatka , Italija

 134

Garry Kasparovas: Tai jau yra karas, kvailiai!

Bailumo retorika, sklindanti iš Berlyno ir Vašingtono, yra tokia pat gėdinga kaip ir Putino režimo gaminama juoda–yra–balta propaganda – ir net pavojingesnė. Rusų karių ir šarvuočių kolonai stumiantis vis pirmyn Rytų Ukrainoje, Ukrainos vyriausybė maldauja pagalbos iš laisvojo pasaulio, tikėdamasi, kad jis priims ją ir saugos kaip vieną iš savų. Tuo metu laisvojo pasaulio lyderiai iš paskutiniųjų kamuojasi ieškodami tinkamų žodžių, išlaisvinančių juos nuo moralinės atsakomybės suteikti tą saugumą. Skaitykite daugiau...

Žymės: Petro Porošenka, Maidanas, Krymas, Protestai Ukrainoje, Kijeve, Maskvos kremlius, Ukraina, Rusija , Vladimiras Putinas

/ MINDAUGAS SABUTIS  16

Mindaugas Sabutis: Sekmadienio homilija. Į niekur vedantys laiptai

Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui. (2Tim 3,16-17) Skaitykite daugiau...

Žymės: Mindaugas Sabutis

/ GELA VASADZĖ  47

Gela Vasadzė: Putino tikslas maksimum – padalyti Ukrainą į tris dalis

Tai, kad Rusija kariauja prieš Ukrainą, yra faktas ir šį faktą reikia pripažinti. Tai turi padaryti ne tiek valdžia ir prezidentas, jiems tą liepė padaryti pats Dievas, o, visų pirma, visa Ukrainos visuomenė, žiniasklaida ir paprasti piliečiai. Skaitykite daugiau...

Žymės: Doneckas, Vladimiras Putinas, Rusija , Ukraina, Terorizmas, Karas

/ STANISLOVAS KAIRYS  18

Stanislovas Kairys: Euras, krepšinis ir kiti niekai

Jeigu manęs kas paklaustų, kas šiomis dienomis lietuviui svarbiau, euras po Naujųjų metų, ar tuoj prasidėsianti didžioji krepšinio fiesta, atsakyčiau nedvejodamas – kulinarijos tradicijos ir naujovės. Skaitykite daugiau...

Žymės: Virtuvė, Mada, Televìzija, Televizorius

/ VYTAUTAS PLEČKAITIS  18

Vytautas Plečkaitis: Karai vėl tampa mūsų pasaulio kasdienybe

Istorija moko, kad karai yra neišvengiami. Nors man asmemiškai jie atrodo prieštaraujantys civilizuotų žmonių prigimčiai. Tačiau ar dėl to, kad ne visi žmonės yra pakankamai civilizuoti, ar dėl kitų priežasčių karai nuolat vyksta. Todėl visada reikia ruoštis karui taip, kaip tai daro turkai, žydai ar šveicarai. Skaitykite daugiau...

Žymės: Krymas, Karas, Antrasis pasaulinis karas, Partizanų karas, Varšuva, Lenkija, Izraelis, Šveicarija, Vokietija, Afganistanas, Vytautas Plečkaitis

/ BERNARDAS GAILIUS  69

Bernardas Gailius: Ar Lietuva gali pasipriešinti Rusijai?

1940 m. okupacija ir po jos sekę sovietų žiaurumai yra toks skaudus momentas Lietuvos politinės bendruomenės atmintyje, kad jis trukdo mums savo istorijoje matyti ką nors kita. Todėl dabartinės Ukrainos krizės akivaizdoje nepajėgiame tikrai blaiviai vertinti padėties ir remtis savo stiprybėmis. Skaitykite daugiau...

Žymės: Bernardas Gailius, VSD (Valstybės saugumo departamentas), Gediminas Grina, Rusija , Vokietija, Vladimiras Putinas

/ RIMVYDAS VALATKA  176

Rimvydas Valatka: Baltijos kelias šiandien mus veda per Rytų Ukrainą

Buvusių sąjūdininkų noras atsistoti į Baltijos kelią tose pat vietose, kur stovėta prieš 25 metus, yra ne tiek naivus, kiek rodantis įgimtą mums, lietuviams, fantazijos stoką. Antrą kartą į tą pačią upę? Jei ir būtų įmanoma, ar reikia? Molotovo-Ribbentropo paktas, prieš kurį estai, latviai ir lietuviai simboliškai stojo į Baltijos kelią, de facto denonsuotas jau kadaise. Lietuva laisva. Pavojai jai dabar iškilę tokie, kuriems įveikti reikia ne simbolinių žingsnių, o realių sprendimų. Skaitykite daugiau...

Žymės: Rimvydas Valatka , Baltijos kelias, Vytautas Landsbergis, Ukraina, Vladimiras Putinas, Dalia Grybauskaitė, Algirdas Mykolas Brazauskas, Krymas

/ Mindaugas Sabutis  19

Mindaugas Sabutis: Sekmadienio homilija. Pašaukti budėti

Pasaulyje nesiliaujant, o veikiau įsibėgėjant baisiems krikščionių persekiojimams, kviečiu paskaityti kun. Matthew C. Harrisono (Misūrio Sinodo Liuteronų Bažnyčios vadovo, JAV) mintis, kurios imtos iš jo 2014 m. rugpjūčio 8 d. paskelbto pareiškimo. Skaitykite daugiau...

Žymės: Mindaugas Sabutis

/ Ginta Gaivenytė  122

Ginta Gaivenytė: Nereikia Baltijos kelio – nereikia ir Lietuvos

Kol A.Užkalnis gurkšnoja sūdytą karamelizuotą latte ir rimtai planuoja, kaip apginkluoti Lietuvą, aš nuleidžiu rankas. Nebežinau, dėl ko turėtume kovoti. Argi ne seilėtai sentimentalu kalbėti lietuviškai? Išmokim angliškai (ar rusiškai) ir dumkim kuo greičiau iš Lietuvos. Tegu užsieniečiai mūsų protėvių žemėj augina karves ir mąsto, kur čia eksportuot jų pieną. Skaitykite daugiau...

Žymės: Ginta Gaivenytė, Baltijos kelias, Andrius Užkalnis

/ Stanislovas Kairys  19

Stanislovas Kairys: Eutanazijos vežimas prieš pasibaidžiusį arklį

Eutanazija ir abortų draudimas – dvi patogios eskaluoti temos, kai kokiems nors politiniams ir nelabai veikėjams reikia pranešti apie save į žaidimus ir į riebesnio sviesto duonai už pusę kainos paieškas įsitraukusiai tautai. Įsitraukusiai ir pamiršusiai, kad rinkimai visada artėja. Anksčiau ar vėliau ir vėl reiks už ką nors balsuoti. Skaitykite daugiau...

Žymės: Algirdas Stanislovas Kairys, Eutanazija

/ Vytautas Plečkaitis  21

Vytautas Plečkaitis: Diplomatai nepajėgūs sustabdyti karo, jei nėra politinės valios

Tuo metu, kai pietryčių Ukrainoje vyksta įnirtingos kovos tarp Ukrainos ir Rusijos remiamų separatistų ir kiekvieną dieną žūsta civiliai žmonės, Berlyne Vokietijos užsienio reikalų ministro W.Steinmeierio iniciatyva savaitgalį keturių valstybių užsienio reikalų ministrai buvo pakviesti aptarti galimybes nutraukti karą. Be vokiečių, dalyvavo Ukrainos, Prancūzijos, Rusijos užsienio reikalų ministrai. Skaitykite daugiau...

Žymės: Petro Porošenka, Ukraina, Maskvos kremlius, „Vieningoji Rusija“, Vladimiras Putinas

/ RIMVYDAS VALATKA  249

Rimvydas Valatka: Išalkę rusai su maišais Jurbarke ir kitur?

Kol V.Putinas lyg Indijos kobra hipnotizavo Europą stumdydamas kelis šimtus tuščių baltų sunkvežimių, kurie kritinį mąstymą praradusių europiečių buvo vadinami taip, kaip liepė rusai, – humanitarine pagalba, nugaravę per atostogas mūsų valdžios alchemikai traukė senas mantras apie intervencinius pirkimus už visų mūsų pinigus ir kitus socialistinius niekada neskurdusių pieno bendrovių gelbėjimo planus. Skaitykite daugiau...

Žymės: Rusai

/ MINDAUGAS SABUTIS  20

Mindaugas Sabutis: Sekmadienio homilija. Gyvenimas, kuriame yra negražių dalykų

Kiekvienas mūsų tesirūpina būti artimui malonus jo labui ir pažangai. (Rom 15,2) Skaitykite daugiau...

Žymės: Mindaugas Sabutis, Dievas, Jėzus Kristus, Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia, Krikščionybė

/ TOMAS DAUGIRDAS  29

Tomas Daugirdas: Matrioškinis Vilnius – apie grožį ir vamzdį

Vasaros pradžioje naujai įsižiebusioje diskusijoje apie Vlado Urbanavičiaus skulptūrą Vilniuje „Krantinės arka“ dažniausiai pabrėžiama, kad ji „negraži“. Kaip įvardijo Seimo narė Agnė Bilotaitė, „vamzdžio“ buvimas neturįs estetinio pagrindo. Diskusija paskatino pamatyti, jog „grožio“ Vilniuje vis daugiau, tačiau jis ima griauti miesto gyvenimą ir naikina jo gyvybę. Skaitykite daugiau...

Žymės: Grožis, Vytautas Landsbergis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmai

/ GODA JUOCEVIČIŪTĖ  28

Goda Juocevičiūtė: Klimato kaita smegeninėje – pati pavojingiausia

Jei ši vasara Lietuvoje būtų pirmoji, kai žmonėms kaitra pridarė netikėtų rūpesčių, tai manytume, jog pastarasis karštis visiems ištirpdė protelį. Pavyzdžiui, per patį karštymetį keli lengvai asocialūs Maironio gatvės gyventojai vidury dienos prie savo fazendų upėje pliuškenosi visiškai nuogi – arti tos vietos, kur sustoja autobusai su užsienio turistais. Pastarieji, žinoma, pasinaudojo proga įamžinti Užupio aborigenus Adomo kostiumais. Skaitykite daugiau...

Žymės: Orai Vilniuje, Orų prognozė

/ GUODA AZGURIDIENĖ  27

Guoda Azguridienė: Apie taisyklių visuomenę ir netaisyklingą individą

Kas verčia žmogų veikti vienaip ar kitaip? Klausimas, dėl kurio galvas laužo politikai, ekonomistai, pedagogai, psichologai, vadovai, tėvai. Ir, žinoma, visi turi savo nuomonę, kaip tie jų vertinami bei valdomi žmonės turėtų elgtis. Skaitykite daugiau...

Žymės: Valstybės veikėjas, Valstybės vadovas, Policinė valstybė, Korupcija, Valstybės kontrolė , Socializmas, Seimas , Lietuva

 210

Jurijus Felštinskis: Karas prasidės rugpjūtį arba rugsėjį

Visiems aišku, kad artėja karas, tačiau nieko negalima padaryti, nes Federalinė saugumo tarnyba (FST) Rusijoje užgrobė valdžią. Tai vienintelis dalykas, kuris mane iš tiesų sukrečia: visi supranta – tiek Rusijoje, tiek ir už jos ribų, kad karas neišvengiamas, kad Rusijos kariai jau susitelkė prie Ukrainos sienos, kad įsiveržimas greičiausiai prasidės iš „rytų“ (iš Rusijos) ir „pietų“ (iš Krymo). Skaitykite daugiau...

Žymės: Krymas, Karas, Pirmasis Pasaulinis karas, Maskvos kremlius, Antrasis pasaulinis karas, Terorizmas, Ukraina, Rusija , Vladimiras Putinas

/ STANISLOVAS KAIRYS  16

Stanislovas Kairys: Skenduolių vasara

Kam yra tekę, o tokių Lietuvoje jau daug, svilinti nuosavus šonus Egipto, Tuniso, Turkijos, Graikijos ar dar kokių visai mums nebe egzotiškų šalių paplūdimiuose, tie, galvą dedu, sunkiai prisimintų nors vieną tragiškai pasibaigusių tenykščių maudynių atvejį. Na, jei ir pasitaikė, tai gal tas skenduolis buvo lietuvis, latvis ar lenkas su rumunu. Tik ne koks ispanas ar vokietis. Skaitykite daugiau...

Žymės: Mirtis, Savižudybė, Italija, Rusija

/ HENRIKAS VAITIEKŪNAS  12

Henrikas Vaitiekūnas: Vasara su Larus argentatis

Kiek čia beliko tos vasarėlės? Tiek pat, kiek tų, dėl visokių keistų priežąsčių kažkodėl vis dar neatostogavusių LT gyventojų. Bet ne tai svarbiausia. Laikraščiuose (dar išlikusiuose) ir naujienų portaluose per pastaruosius tris mėnesius perskaičiau apie 60 publikacijų. Apie pajūrio gelbėtojus, sisiojimą į jūrą, neišpasakytai karštą smėlį, širšes prie vandens. Skaitykite daugiau...

Žymės: Henrikas Vaitiekūnas, Kirai , Klaipėda

/ Rimvydas Valatka  352  

Rimvydas Valatka: Kalėjimo viršininkas V.Putinas paskelbė bado streiką zekams

Kremliaus agresija prieš Ukrainą stumia V.Putiną prie pamatinių J.Stalino vertybių. Štai ir dabar, sužinojęs, kad Ukraina vis dėlto valstybė, bet, negalėdamas pakartoti nei Perekopo šturmo, nei Holodomoro, kurio metu 7 mln. Ukrainos valstiečių mirė iš bado, visos Rusijos kalėjimo viršininkas 15-ųjų atėjimo į valdžią metinių proga paskelbė bado streiką zekams – visiems 140 mln. rusų. Skaitykite daugiau...

Žymės: Evaldas Gustas, Užsienio prekyba, Rimvydas Valatka , Importas, KGB, Ukraina, Rusija , Vladimiras Putinas

/ MINDAUGAS SABUTIS  28

Mindaugas Sabutis: Sekmadienio homilija. Privilegija keistis ir keisti

„Jūs – žemės druska. Jei druska netektų sūrumo, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti. Jūs – pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. Ir niekas nevožia indu degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje.“ (Mt 5,13-16) Skaitykite daugiau...

Žymės: Mindaugas Sabutis, Dievas, Jėzus Kristus, Krikščionybė, Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia

/ VYTAUTAS PLEČKAITIS  38

Vytautas Plečkaitis: Sankcijos nubaus Rusiją, bet ar sustabdys V.Putiną?

Pagaliau įvestos tikrai rimtos ES ir JAV sankcijos Rusijai. Jos įvestos trims mėnesiams, žinant, kad sankcijos turės ir grįžtamąjį poveikį ES šalims. Skaudžiausiosos jos, matyt, bus Vokietijai. Numatomas nuostolis vokiečių ekonomikai, anot “Die Welt”, sudarys 1,3 proc. šalies BVP. Rimtų nuostolių patirs Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir kitų ES šalių ekonomikos. Skaitykite daugiau...

Žymės: Vytautas Plečkaitis, Ekonomika, Didžioji Britanija (Jungtinė Karalystė), Vokietija, Ukraina, Londonas, Dalia Grybauskaitė, Euras, Europos Sąjunga (ES)

/ BERNARDAS GAILIUS  17

Bernardas Gailius: Kaunas. Tautos namas

Dar XIX a. viduryje italų politinis aktyvistas Giuseppe Mazzini parašė, kad valstybė yra Dievo duotas tautos namas. Šiandien ši metafora skamba primityviai, labiausiai dėl to, kad pati tauta yra mums tapusi problema. Skaitykite daugiau...

Žymės: Architektūra, Antanas Smetona, Bernardas Gailius, Istorija, Laisvės alėja, Kaunas, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV)

/ STANISLOVAS KAIRYS  21

Stanislovas Kairys: Tuoj birželis

Dar prieš pusmetį mūsų mažoje ramioje Šv. Nikodemo gatvelėje šalia Aušros Vartų visi gyveno kaimyniškai. Tarsi kokiame ikikarinės Lietuvos kaime. Reikia kam ką pasiskolinti – prašom! Reikia surinkti parašus dėl eismą ribojančio kelio ženklo įrengimo – jokių problemų. Neši gatvėje iškrautas malkas arčiau krosnies – šimtametė Antrojo Pasaulinio karo medikė Varvara Stepanovna nepraleidžia progos pasidžiaugti, kad kaimynui žiemą nebus šalta. Skaitykite daugiau...

Žymės: Karas, Ukraina

/ RIMVYDAS VALATKA  209

Rimvydas Valatka: Ir kiaulių maras, ir politinis – iš ten pat, iš Rusijos

Sovietų propaganda itin mėgo lietuvių liaudies dainą „Iš Rytų šalelės saulelė tekėjo, o iš Vakarų debesėliai ėjo“. Nors mūsų protėviai rimavo apie gamtos reiškinius, sovietų propagandistai viską perversdavo į politiką – iš Vakarų tik visokie kryžiuočiai ir hitleriai, o jau iš Rytų – tik tyri kaip krištolai, nesavanaudiški išvaduotojai. A la Vilniaus katedroje arklius laikę ar Kražių žmones kapoję kazokai, Rainių miškelio ir Pravieniškių „didvyriai“. Skaitykite daugiau...

Žymės: Rimvydas Valatka , Malaizijos lėktuvas „Boeing 777“, Krymas, Justinas Sartauskas, Martynas Tyla, Šiauliai, Ukraina, Rusija , Vladimiras Putinas

/ MINDAUGAS SABUTIS  33

Mindaugas Sabutis: Sekmadienio homilija. Vergo davinys

Dykumoje visa izraelitų bendrija murmėjo prieš Mozę ir Aaroną. Izraelitai sakė jiems: „Verčiau būtume mirę nuo VIEŠPATIES rankos Egipto žemėje, sėdėdami prie mėsos puodų ir prisivalgę duonos iki soties! Juk išvedėte į šią dykumą mus, visą bendriją, badu numarinti!“ VIEŠPATS kalbėjo Mozei: „Aš išgirdau izraelitų murmėjimą. Sakyk jiems: ‘Temstant valgysite mėsos, o rytoj rytą turėsite duonos iki soties. Tada jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.’“ Skaitykite daugiau...

Žymės: Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia, Mindaugas Sabutis, Dievas, Jėzus Kristus, Krikščionybė

/ BERNARDAS GAILIUS  28

Bernardas Gailius: Kaunas. Imperijos užvaldymas

Lietuvoje mes kartais mėgstame įsivaizduoti, kad geriau nei kiti europiečiai suprantame Rusiją ir apskritai slavų kraštus. Šis mentaliteto artumas tradiciškai pagrindžiamas „multikultūrinės“ LDK argumentu ir tariamais prisiminimais apie laikus, kai visus aplink valdėme. Bet iš tikrųjų Lietuva tapo Rusijai artima tik XIX a., kai buvo Rusijos imperijos dalimi. Istoriškai tai daug svarbesnis laikas, kuris turėjo daugiau reikšmės šiuolaikinės Lietuvos susiformavimui. Skaitykite daugiau...

Žymės: Istorija, Bernardas Gailius, Žemaičiai, Rusija , Kaunas

/ VYTAUTAS PLEČKAITIS  26

Vytautas Plečkaitis: Lenkija – artima ar tolima, svetima ar draugiška?

Pažįstu keletą savo kolegų Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatarų, kurie niekada nebuvo Lenkijoje, bet turi išankstinę neigiamą nuomonę apie ją. Tos nuomonės, daugiausia paveldėtos iš tėvų ar senelių, suformuotos gandų ir sąmokslo teorijų jie, matyt, jau niekada nepakeis. Lenkija jiems liks tolima, nepažįstama ir svetima šalis, kurioje nesusikalbėsi nei lietuviškai, nei rusiškai. Skaitykite daugiau...

Žymės: Varšuva, Suvalkai, Lenkija, Zlotas, NATO

/ STANISLOVAS KAIRYS  35

Stanislovas Kairys: Skambino iš Akademijos – smerkė valdžią

Jau daugybę kartų – kai tik įsijungiu radiją klausytis laidos apie padėtį Ukrainoje – neišvengiamai koks nors piktas dėdžius ar ryžtingai nusiteikusi tetulė, žiūrėk, jau ir skambina į eterį: ko jūs apie tą Ukrainą kasdien kalbat, geriau apie pensijas arba apie emigraciją paaiškintumėte, kada pensijos didės, o emigracija mažės, apie rusus tai išvis geriau patylėtumėt, ką mes maži prieš tokią galybę tra-ta-ta... valdžią Lietuvoj saujelė politikų užgrobė, vot! Skaitykite daugiau...

Žymės: Antiamerikanizmas, Propaganda, Maskva, Rusija , Ukraina, Izraelis, Palestina, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV)
Skaitomiausios naujienos
 

Saugukelyje.lt

Eurą pasitinkant

Iš pirmų lūpų Twitter