Publikuota: 2012 lapkričio 28d. 06:39
15min.lt

Kaetana Leontjeva: Didesni mokesčiai apleistai žemei – dar didesnis mokesčių brūzgynas

Nors mokesčius kėlusi valdžia jau išėjo, mokesčių mokėtojams patartina išlikti atidiems: nuo kitų metų gali tekti mokėti didesnį žemės mokestį. 2011 m. pabaigoje pakeistas žemės mokesčio įstatymas taps aktualiu nuo 2013-ųjų.

Pagal jį mokestį mokėsime nuo aukštesnių žemės vidutinės rinkos verčių, o ligi šiol galiojęs 1,5 proc. tarifas dabar bus nustatomas savivaldybių tarybų, kurios galės mokesčio tarifą nustatyti tarp 0,01 ir 4 proc. Dauguma savivaldybių jau numatė, kad itin aukštas (3–4 proc.) tarifas bus taikomas apleistai žemei. O kas gi ta apleista žemė? Kokie jos nustatymo kriterijai? Ir apskritai, ar valdžia turėtų nustatinėti skirtingus žemės mokesčio tarifus priklausomai nuo žemės panaudojimo?

Pradėkime nuo klausimo apie tai, ar valdžia turėtų taikyti aukštesnį tarifą tik todėl, kad žemė „apleista“. Pirminiame įstatymo projekte, kurį buvo pateikusi Finansų ministerija buvo tiesiai šviesiai numatyta apleistai žemei taikyti 4 proc. tarifą. Tuomet Seimo Teisės departamentas pradėjo skambinti varpais, kad tokia nuostata galbūt pažeistų Konstituciją. Teisininkai Teisės departamento išvadoje teigė, kad „teikiamas siūlymas svarstytinas dėl jo atitikties Konstitucijos preambulėje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementams – proporcingumo ir teisingumo principams, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam dvigubo baudimo draudimo principui.“

Vėliau Seimui sušvelninus nuostatą ir numačius, kad savivaldybių tarybos galės nustatyti aukštesnį tarifą apleistai žemei, šios Teisės departamento pastabos išnyko. Tačiau kaip dėl Konstitucijos 23 straipsnio, kad „nuosavybė yra neliečiama“? O dėl 46 straipsnio, kad „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“? Juk būtent šios Konstitucijos nuostatos turi apsaugoti piliečius nuo valstybės ir savivaldybių perdėto reguliavimo numatant, kaip žmogus turi elgtis su savo nuosavybe, kuri turi būti neliečiama. Konkrečioms savivaldybių taryboms jau patvirtinus aukštesnius tarifus „apleistai“ žemei, mokesčių mokėtojams atsiranda galimybė kvestionuoti šiuos sprendimus ir bylinėtis, keliant klausimą dėl reguliavimo atitikimo Konstitucijai.

Aukštesnis tarifas „apleistai“ žemei grindžiamas tuo, kad žemė turi būti naudojama efektyviai. Kyla klausimas, kodėl tai nepalies paties neefektyviausio žemvaldžio ir turto savininko Lietuvoje – pačios valstybės kartu su savivaldybėmis?

Aukštesnis tarifas „apleistai“ žemei grindžiamas tuo, kad žemė turi būti naudojama efektyviai. Kyla klausimas, kodėl tai nepalies paties neefektyviausio žemvaldžio ir turto savininko Lietuvoje – pačios valstybės kartu su savivaldybėmis? Skirtingų miestų vadovai teigia, kad mokesčių mokėtojams reikia pabaksnoti, kad jie susitvarkytų savo valdas. O kodėl miestų vadovybės nepradeda nuo savęs?

Apie nacionalinio stadiono griaučius kalbėta jau ne kartą. Prisiminkime Vilniaus senamiestyje, Užupyje ir kituose rajonuose esančius įvairius apleistus sklypus ir pastatus, kurie priklauso savivaldybei. Neabejotina, kad kartu sudėjus jų vertė sudaro ne vieną dešimtį milijonų litų. Sakote, savivaldybė negali susitvarkyti, nes trūksta pinigų? O mokesčių mokėtojams jų netrūksta? Gal mokesčių mokėtojai kaip tas turtingas antinas Skrudžas maudosi piniguose ir tik ir ieško progos susimokėti papildomų mokesčių?

Prieš pradėjus baksnoti pirštais į svetimą turtą, valstybė ir savivaldybės turėtų pradėti nuo savęs. Kai Lietuvoje nebeliks nė vieno valstybei ar savivaldybėms priklausančio apleisto sklypo ar pastato (jį pardavus, o ne atnaujinus), galima bus pradėti kelti klausimą apie privačios apleistos žemės apmokestinimą.

Pats faktas, kad konkrečiam savininkui priklausanti žemė yra apleista dar nereiškia, kad savininkas nori, kad ji būtų apleista. Užsitęsusios teritorijų planavimo procedūros, bloga padėtis rinkoje, griežta bankų kreditavimo politika, laukimas kada bus galima parduoti žemę užsieniečiams – priežasčių, kodėl sklypas nenaudojamas, gali būti ne viena ir ne dvi. Aukštesnio mokesčio šalininkai teigia, kad tai privers savininkus „efektyviau“ naudoti savo turtą. Ar pakeltas mokestis reikš, kad užtrukęs derinimas pagaliau pasibaigs? Ar jis reikš, kad padėtis rinkoje staiga taps gera ir apsimokės vystyti naujus projektus? Ar didesnis mokestis privers bankus išduoti žemės savininkams kreditus? Akivaizdu, kad atsakymas vienareikšmiškai neigiamas. Vienintelis dalykas, kurį privers daryti pakeltas tarifas yra mokėti keliasdešimt, o gal net šimtą kartų didesnį mokestį. Tačiau kaip apmokėti apleistos žemės tvarkymą, jei reiks mokėti didesnį mokestį? Jeigu savininkas neturės tam pinigų, teks parduoti turtą. Gal čia ir slypi pagrindinis pakelto mokesčio motyvas – priversti savininkus pusvelčiui parduoti savo turtą?

Kas yra „apleista“ žemė, kai kam gali būti intuityviai aišku, tačiau kai reikia išguldyti konkrečią tokios žemės nustatymo tvarką ir kriterijus, kyla aibė klaustukų. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste vienas iš siūlomų apleistos žemės kriterijų yra tai, kad yra išduotas statybos leidimas, bet per trejus metus nebaigtas gyvenamasis arba per dvejus metus nebaigtas komercinės paskirties pastatas. Taigi žemė gali būti šienaujama ir prižiūrima, tad vizualia ji nebus apleista, tačiau pagal veiklos kriterijų (t. y. laikiną veiklos nebuvimą) ji jau skaitysis „apleista“. Vėlgi, tai galimai kertasi su Konstitucijos dvasia dėl ūkinės veiklos reguliavimo taip, kad tai tarnautų bendrai tautos gerovei.

Tampa akivaizdu, kad naujoji tvarka atvers dar platesnius vartus korupcijai. Jau dabar verslo atstovai savivaldybes įvardina kaip labiausiai korumpuotą instituciją (Specialiųjų tyrimų tarnybos „Korupcijos žemėlapio 2011“ duomenimis). Galimybė nustatyti, kuris konkretus žemės sklypas bus laikomas apleistu, o taip pat nuo mokesčio atleisti labiau apmokestintus žemės savininkus tik padidins korupcijos prielaidas.

Gal čia ir slypi pagrindinis pakelto mokesčio motyvas – priversti savininkus pusvelčiui parduoti savo turtą?

Nors šis mokestis gali skaudžiai užgulti individualių mokesčių mokėtojų pečius, bendra išraiška jo reikšmė biudžetui yra niekinė: šiemet iš žemės mokesčio planuojama surinkti 50 mln. pajamų, 2013 m. – 54 mln. Tai sudaro mažiau negu 0,3 proc. nacionalinio biudžeto mokestinių pajamų! Jeigu įvertintume dar ir „Sodros“, ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, žemės mokesčio reikšmė bendrame surenkamų mokesčių katile sparčiai artėja prie nulio. Panaikinus šį mokestį, biudžetas to beveik nepajustų, užtat mokesčių mokėtojai galėtų atlaisvinti painios naujos tvarkos administravimui skirtus pajėgumus ir nukreipti juos produktyviai, pajamas nešančiai veiklai.

Naujoji mokesčio tvarka buvo pristatyta kaip svarbus savivaldos įrankis savivaldybėms. Tačiau net ir Vilniaus miesto savivaldybėje pripažįstama, kad įstatymas nėra visiškai aiškus. Ką tuomet galima pasakyti apie mokesčio administravimą savivaldybėse, kuriose žemesni pajėgumai ir kompetencija? Savivaldybių tarybos stengiasi naujuosius tarifus nustatyti taip, kad mokesčio šuolis pereinant nuo senųjų prie naujųjų žemės verčių nebūtų didelis, tačiau joms gali paprasčiausiai trūkti gebėjimų šiam tikslui įgyvendinti. Deja, savivaldą bandoma įtvirtinti ne nuo to galo, tad šiuo atveju galima užjausti savivaldybių tarybas, kurioms senoji valdžia paliko užduotį, galbūt viršijančią jų kompetencijas.

Viešojoje erdvėje pastebimas specialistų sutarimas, kad perėjimas prie naujosios tvarkos yra pernelyg skubotas ir kad tam nepasiruošę nei mokesčių mokėtojai, nei savivaldybių tarybos. Tai yra puiki proga naujajai koalicijai ištesėti savo pažadą dėl ankstesnės valdžios mokestinių klaidų ištaisymo, sustabdant naujojo įstatymo įsigaliojimą. Taip pat tai yra puiki pamoka, kad nauji mokestiniai įstatymai turėtų būti priimami bent jau atlikus išsamesnę analizę, išsiaiškinus, kaip siūlomos nuostatos paveiks mokesčių mokėtojus ir patvirtinus esmines įstatymo sąvokas apibrėžiančius kriterijus. Ir apskritai, prieš ravint svetimus daržus, derėtų apsikuopti ir savuose (valstybės ir savivaldybių) sklypuose, ir apkarpyti mokesčių sistemos brūzgyną.

Kaetana Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė.

Skaityti visus komentarus 35
Komentuoti straipsnį
PRISIMINTI
ATSTATYTI
Pranešti klaidą
Pažymėkite klaidą tekste, pele paspaudę kairijį pelės klavišą
Užpildykite klaidos formą ir išsiųskite
Komentuoti
* - privalomi laukai

Komentaras įrašytas

Naujausi komentrai

Skaityti visus komentarus 35
Komentarų nėra

Komentarai

 
 

/ TOMAS VILUCKAS  20

Tomas Viluckas: Visų Šventųjų iškilmė – pagerbti krikščionybės liudytojus

VII amžiaus pradžia, – tuo metu krikščionybė jau buvo įsigalėjusi visoje Romos imperijoje, o pagonių šventyklos buvo paverstos bažnyčiomis arba nunykusios. Bizantijos imperatorius Fokas, rodydamas savo palankumą Romai, padovanojo popiežiui Bonifacui IV Panteoną – didingą pagonišką šventovę, buvusios romėniškos didybės simbolį. Kaip teigė istorikas Cassius Dio „panteonas“ reiškia „skirtas visiems dievams“ ir pastatas taip pavadintas dėl to, kad jo skliautai primena dangų. Skaitykite daugiau...

Žymės: Dievas, Vėlinės

/ STANISLOVAS KAIRYS  4

Stanislovas Kairys: S.Dariaus ir S.Girėno sindromas įveiktas?

Sunku išsivaduoti nuo pagundos ką nors būtinai pasakyti apie etapinį Lietuvos istorijos įvykį – SGD terminalo veiklos pradžią. „Independence“ milžinas pagaliau įplaukė pro Klaipėdos jūrų uosto vartus ir sėkmingai prisišvartavo prie specialiai jam įrengtos krantinės. Tai, kad ne tik oficialūs asmenys, politikai, bet ir profesionalūs mūsų gyvenimo komentuotojai bei plačioji publika šį faktą ne kartą įvardijo kaip tikslingo veikimo nulemtą pergalę, vargu ar tiktų vadinti perdėtu entuziazmu ar hipnotizuojančios masinės euforijos apraiška. Skaitykite daugiau...

Žymės: Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, „Darius ir Girėnas. Istorija ir legenda“ (knyga)

/ VYTAUTAS PLEČKAITIS  23

Vytautas Plečkaitis: Ukrainos rinkimų rezultatai – iššūkis V.Putino režimui

Pasaulio ir Lietuvos žiniasklaida beveik vieningai pažymi, kad rinkimus į Ukrainos parlamentą laimėjo proeuropinės jėgos. Premjero A.Jaceniuko vadovaujamas Liaudies frontas ir prezidento P.Porošenkos rinkimų blokas surinko apytiksliai lygiai balsų ir jei ne vieni, tai su kuria nors trečia partija sudarys konstitucinę daugumą Aukščiausioje Radoje. Kokia bus ta trečioji jėga, paaiškės suskaičiavus visus balsus ir vienmandačių apygardų laimėtojus. Mat Ukrainos parlamento rinkimų sistema yra panaši į mūsų Seimo rinkimų sistemą. Skaitykite daugiau...

Žymės: Europos Sąjunga (ES), Maidanas, Rusija , Ukraina, Petro Porošenka, Vytautas Plečkaitis

/ MANTAS MARTIŠIUS  42

Mantas Martišius: Nori stabdyti Kremliaus melą – reikia drąsos

Prisimenate nesėkmingą Lietuvos įvaizdžio strategiją – Lietuva drąsi šalis. Lietuva drąsi šalis? Nieko panašaus. Drąsos mums trūksta, nors tu ką. Žinoma, to nepripažinsime ir bandysime rasti menamų argumentų savo bailumui pateisinti. Kad drąsos trūksta, dar kartą galėjome įsitikinti Seimui atmetus prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Dalia Grybauskaitė, Mantas Martišius, Propaganda, Rusija , Seimas

/ RIMVYDAS VALATKA  221

Rimvydas Valatka: Laisvės nuo „Gazprom“ dujų vamzdžio diena

Viso pasaulio liberalai švenčia laisvės nuo mokesčių dieną. Nuo šiol viso pasaulio lietuviai spalio 27-ąją drąsiai galės minėti kaip laisvės nuo Kremliaus koncerno „Gazprom“ dieną. Suskystintų dujų terminalo laivo „Independence” prisišvartavimas Klaipėdoje tampa vienu svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių po 1990-ųjų Kovo 11-osios ir 2004-ųjų gegužės 1-osios, kai Lietuva tapo NATO ir ES nare. Skaitykite daugiau...

Žymės: Rimvydas Valatka , Gamtinės dujos, Klaipėda, Rusija , „Gazprom“

/ TOMAS DAUGIRDAS  18

Tomas Daugirdas: Gerovės totalitarizmas

Nieko naujo, kad iš pirmo žvilgsnio nuostabiausiuose žmogaus sukurtuose dalykuose gali slypėti didžiausi pavojai ir pragaištis. Turbūt neatsirastų nesutinkančių, kad didžiausias dabartinis pažangiausiųjų visuomenių pasiekimas yra socialinė gerovė ar vadinamoji socialinės gerovės valstybė. Tokia valstybė neabejotinai yra pavyzdys skurdesnių šalių žmonėms. Tačiau pažvelgus įdėmiau, visas pastangas gerovei sutelkusi visuomenė stato naują Babilono bokštą, atsisakydama dalykų, kurie laiko jos pamatus. Skaitykite daugiau...

Žymės: Aukštasis mokslas, Lietuvos žiniasklaida, Seimas , Politika

/ GINTA GAIVENYTĖ  89

Ginta Gaivenytė: Ką geriau rinkti meru – lyderį ar „lūzerį“?

Artūro oponentai narplioja Vilniaus skolos detektyvą. Artūro palaikytojai keisčiausiais argumentais įrodinėja, kodėl reikia už jį balsuoti. „Protingas žmogus. Kilęs iš degradavusios šeimos ir tiek pasiekė“. „Su polėkiu, meniškos sielos“. „Nepridarė jis jokių skolų, čia specialiai kompromituoja“. „Man jis nieko blogo asmeniškai nepadarė“. „Galima rinkt, jis jau prisivogė, kiek jam reikėjo, dabar gali dirbti“. Skaitykite daugiau...

Žymės: Ginta Gaivenytė, Artūras Zuokas, Rolandas Paksas, Viktoras Uspaskichas, Vilnius

/ BERNARDAS GAILIUS  9

Bernardas Gailius: Ką reiškia užsidirbti ir kam reikia sumokėti?

Neslėpsiu, kad mane labai pradžiugino Dovydo Pancerovo komentaras apie Lietuvos saugumą. Iš dalies, aišku, pradžiugino tuo, kad D.Pancerovas cituoja mane. Todėl dabar atsidėkodamas cituoju jį ir taip mes vienas kitą išstumsime į tikrą šlovę. Skaitykite daugiau...

Žymės: Bernardas Gailius, VSD (Valstybės saugumo departamentas)

/ PALMIRA MARTINKIENĖ  40

Palmira Martinkienė: Atskirties mažinimas pagal A.Pabedinskienę – 12 tūkst. būsimų benamių

Žinau, kad nėra nieko nuobodžiau, kaip skaityti komentarus apie Seimo priimtus įstatymus. Matyt, dėl šios priežasties apie tai ne taip dažnai diskutuojama viešojoje erdvėje, o visuomenė dažniausiai apie jų laukiančias permainas informuojama, pasitelkus oficialių institucijų išplatintus pranešimus spaudai. Tačiau praktika rodo, kad tokių pranešimų turinys neretu atveju būna skirtas ne tiksliai informacijai pateikti, o tos institucijos, kuri aiškina visuomenei apie priimtas naujoves, vadovo gražiam pristatymui, jo veiksmų ir poelgių pagyrimui bei jo protingų minčių pacitavimui. Skaitykite daugiau...

Žymės: Algimanta Pabedinskienė, Privatizacija, Seimas

/ TOMAS VILUCKAS  22

Tomas Viluckas: Popiežiaus Pranciškaus pergalė

Dvi savaites pasaulis buvo nukreipęs savo žvilgsnį į Vatikaną, kur į neeilinį sinodą buvo susirinkę Katalikų Bažnyčios vyskupai, svarstę su šeimos gyvenimu susijusių klausimų. Kaip ir prognozavo kai kurie bažnytinio gyvenimo analitikai, sinodas nepriėmė jokių ypatingų sprendimų, juos atidėdamas kitiems metams, kai vyks jau eilinė Vyskupų sinodo asamblėja. Skaitykite daugiau...

Žymės: Katalikybė, Popiežius Pranciškus, Šeima, Skyrybos, Vatikanas

/ VYTAUTAS PLEČKAITIS  10

Vytautas Plečkaitis: Sankcijos Rusijai ir didžiausia kapitalizmo vertybė pelnas

Lietuvoje stebimės, tiksliau, stebisi mūsų žiniasklaida, kad tiek Europos vakaruose, tiek tarp naujų ES šalių yra tokių, kurios nenori taikyti sankcijų Rusijai. Tai, kad Vakarų šalims yra svarbiau, jog jų pramonininkai ir verslininkai neprarastų pelnų, nesumažėtų darbo vietų, kad žmonės kuo daugiau uždirbtų ir geriau gyventų. Neretai manome, kad ES mažiau reikli Rusijai nei JAV. Skaitykite daugiau...

Žymės: Rusija , Grynasis pelnas, Vytautas Plečkaitis

/ RIMVYDAS VALATKA  154

Rimvydas Valatka: Serbija – dar vienas būsimas V.Putino Trojos arklys Europoje

V.Putinas dar sykį apžavėjo Europos lyderius. Po Milano susitikimo ne tik M.Renzi ar F.Hollande‘as, bet ir D.Cameronas džiūgavo, kad V.Putinas „nenori įšaldyto konflikto ir padalytos Ukrainos“. Bet esmė ne tai, ko V.Putinas nenori. Esmė – ko jis nori. V.Putinas nori visos Ukrainos kontrolės. Ar jis šio tikslo atsisakė? Rusijos ir jos kolaborantų veiksmai Ukrainoje rodo, kad ne. V.Putinui tiesiog reikia pauzės. Milane ją gavo. Bet prieš Milaną dar buvo Belgradas. Kodėl V.Putinui reikėjo to pusdienio Serbijoje? Skaitykite daugiau...

Žymės: Rimvydas Valatka , Davidas Cameronas, Europa, Europos Sąjunga (ES), Francois Hollande'as, Krymas, Maskva, Michailas Chodorkovskis, Serbija, Rusija , Ukraina

/ MINDAUGAS SABUTIS  27

Mindaugas Sabutis: Giesmės svarba

Tikėti Kristumi ir priklausyti Jam nėra tik teorija. Tai nėra tik gražus įsivaizdavimas, kurio dėka galėtume šiek tiek ramiau, patogiau gyventi. Tiesa, tikėjimas krikščioniui susijęs su nekintančiais dalykais – tai Dievo meilė Kristuje ir dėl jos gaunamas nuodėmių atleidimas bei amžinasis gyvenimas, kaip ir paties Dievo dalyvavimas žmogaus bei žmonijos gyvenime. Skaitykite daugiau...

Žymės: Mindaugas Sabutis, Dievas, Jėzus Kristus, Krikščionybė, Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia

/ GUODA AZGURIDIENĖ  20

Guoda Azguridienė: Eutanazija ir kiti sprendimai kirvuku

Žmonės įvairiai sprendžia klausimus, kai jie susipina į neišpainiojamą mazgą. Vieni kantriai painioja, neburnodami, kiti painioja nekantriai, skųsdamiesi ir keiksnodami, treti paima kirvį (kalaviją) ir mazgą perkerta. Nesvarbu, kas tas mazgas būtų – išorinė darbinė ar buitinė problema, santykiai su kolektyvu ar asmeniu, kito žmogaus ar net savo paties gyvybė. Skaitykite daugiau...

Žymės: Dievas, Draudimas, Eutanazija, Gimimas, Sterilizacija, Prievarta, Mirtis, „Sodra“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba)

/ Alvydas Januševičius  70

Alvydas Januševičius: Kaip gydysimės nuo patriotizmo, kai iš tiesų pamilsime Lietuvą?

Lietuvai liko visai nedaug iki to, kad laisvoje šalyje gyventų tik laisvi žmonės. Viena sovietų okupacijos sugadinta karta per 24-erius visiškos laisvės metus jau išmirė. Dabar belieka pribaigti likusius netikėlius. Laikas paklausti – kurie iš mūsų tėvynės labui turime išnykti ir kokią laisvą Lietuvą norime dovanoti emigravusiems vaikams? Skaitykite daugiau...

Žymės: Lietuva, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Mažumos Vyriausybė, Antrasis pasaulinis karas, Tėvynė, Arvydas Pocius (Kariuomenės vadas), Kariuomenė, Rukla, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos (SP), Jonas Kronkaitis

/ ANTANAS A.TERLECKAS  42

Antanas A.Terleckas: Už ką balsuoti konservatoriui?

Šito klausiu vis dažniau. Atsakymo į jį nebežinau. Ir panašu, kad kuo toliau, tuo labiau nežinosiu. Kai man suėjo 18 metų (2012 m.), pirmojo savo balsavimo laukiau kaip šventės. Kadangi buvau dar jaunesnis ir žalesnis negu dabar, tikėjau žmonių racionalumu ir kažkodėl buvau įsitikinęs, kad mano remiama partija (Tėvynės Sąjuga – Lietuvos krikščionys demokratai) laimės rinkimus, žmonės nepatikės populistiniais pažadais, kuriuos skleidė kairiojo flango figūros ir kuriais, net ir žmogui mėgstančiam svajoti ir tikėti pasakomis, turėtų būti labai sunku patikėti. Skaitykite daugiau...

Žymės: Artūras Zuokas, Darbo partija, Gabrielius Landsbergis, Gintaras Steponavičius, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Loreta Graužinienė, Mantas Adomėnas, Rasa Juknevičienė, Vytautas Landsbergis, Andrius Kubilius

/ VYTAUTAS PLEČKAITIS  8

Vytautas Plečkaitis: Ar tikrai Ukraina negrįžtamai pasuko į Vakarus?

Ukraina daugiau kaip pusmetis kariauja su Rusija ir jos remiamais vietos kolaborantais. Per tą laiką Rusija atplėšė Krymą, sufabrikavo referendumą ir prijungė pusiasalį prie Rusijos. Dvi pramonines, nors ir atsilikusias Ukrainos sritis su Luhansku ir Donecku ji pavertė mūšio lauku, kurio iki šiol nekontroliuoja Ukrainos valdžia. Skaitykite daugiau...

Žymės: Doneckas, Brent nafta, Europa, Europos Sąjunga (ES), Krymas, Luhanskas, Maidanas, Nafta, Petro Porošenka, Rusija , Ukraina, Vladimiras Putinas, Vokietija, Vytautas Plečkaitis

/ Paulius Sviklas  69

Paulius Sviklas: Milijonas potencialių žudikų keliuose

Automobilio paskirtis yra būti transporto priemone, kuri gali nugabenti žmones iš vieno taško į kitą. Jis kainuoja daug, jį išlaikyti nėra paprasta, tačiau automobilis suteikia nemažai komforto. Jis taip pat turi funkciją, apie kurią dažnai pamirštama: tai yra mirtinas ginklas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Automobilis, Avarija, Pėsčiųjų perėja, Saugukelyje.lt

/ ANDREJUS KOLESNIKOVAS  29

Andrejus Kolesnikovas: Pas jus rublis nukrito

Rusas pradėjo stotis ant kojų, o pas jį nukrito rublis. Jeigu jis būtų nukritęs prieš 15–16 metų, rusas būtų prakeikęs „vagių režimą“, o šalies vyriausybė būtų užsiėmusi procesu, kurį baltarusių „batka“ kažkada pavadino „valdžios dulkinimu“, rašo naujienų svetainės gazeta.ru žurnalistas Andrejus Kolesnikovas. Jis teigia, kad nepaisant į prarają smengančio rublio kursų ir sankcijų, rusai vis tiek neis protestuoti prieš savo valdžią. Skaitykite daugiau...

Žymės: Rusija , Rusai, Maskvos kremlius, Vladimiras Putinas, Rusijos rublis

/ Dovydas Pancerovas  109

Dovydas Pancerovas: Lietuvai reikia raumeningos slaptosios tarnybos ir sočių pareigūnų

Turiu prisipažinti vieną siaubingą dalyką. Esu didelis kompiuterinių žaidimų mėgėjas. Kiekvieną mėnesį išleidžiu šimtus litų, kad mano „Xbox“ būtų laimingas lyg į Europą ištrūkęs rusas. Kodėl apie tai kalbu, paklausite jūs. Nes noriu papasakoti apie mūsų valstybės problemą, kuri kiekvieną dieną tvenkiasi virš kiekvieno galvos, tačiau apie tai kalbame mažiau negu apie lietų. Skaitykite daugiau...

Žymės: Bendroji Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politika (BUSP), Gediminas Grina, Dalia Grybauskaitė, Karo padėtis, Karas, Informacinis karas, Maskvos kremlius, Politika, Rusija , Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FST), VSD (Valstybės saugumo departamentas), Žvalgyba, Seimas

/ Julija Latynina  98

Julija Latynina: Jeigu Rusija ne Vakarai, tai kas ji?

Bloga žinia Rusijos pareigūnams, TV vedėjams ir fašistiniams ideologams. Rusijos kultūra tapo didžia, kuomet Rusija tapo Europos dalimi. Taip rašo garsi Rusijos rašytoja ir žurnalistė Julija Latynina. Tačiau straipsnis su tokiomis mintimis neįtiko Kremliaus cenzūrai. Laikraščio „Novaja Gazeta“, kuriame straipsnis buvo publikuotas, pareikalauta išimti straipsnį dėl „ekstremizmo“. Pateikiame šio J.Latyninos straipsnio santrauką. Skaitykite daugiau...

Žymės: Maskva, Maidanas, Rusija , Ukraina

/ RIMVYDAS VALATKA  247

Rimvydas Valatka: V.Putinas paėmė minutės pertraukėlę, o kas toliau?

V.Putinas pažaidė kruviną karą. Bet pamatęs, kad Ukraina nesiklaupia, o amžinai klūpanti Rusija, nors ir keliama neapykantos Ukrainai, Europai ir JAV, kažkodėl vadinamos patriotizmu, nebeatlaiko Vakarų sankcijų ir smunkančių naftos kainų naštos, paėmė minutės pertraukėlę. Po 62-ojo savo gimtadienio, praleisto taigoje (kokia simbolika!), Kremliaus vadas įsakė armijai atsitraukti nuo Ukrainos sienų. Kas toliau? Skaitykite daugiau...

Žymės: Rimvydas Valatka , Rusija , SSRS (Sovietų Socialistinių respublikų sąjunga), Vladimiras Putinas, Vladimiras Leninas, Ukraina, Borisas Jelcinas, Doneckas, Iranas , Josifas Stalinas, Krymas, Luhanskas

/ MINDAUGAS SABUTIS  43

Mindaugas Sabutis: Sekmadienio homilija. Pašaukimas.

Taigi aš, kalinys Viešpatyje, raginu jus elgtis, kaip dera jūsų pašaukimui, į kurį esate pašaukti. Su visu nuolankumu bei meilumu, su didžia kantrybe palaikykite tarpusavio meilę, uoliai sergėkite Dvasios vienybę taikos ryšiu. Vienas kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį. Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas. Vienas Dievas ir Tėvas visiems, virš visų, per visus ir visuose. (Ef 4,1-6) Skaitykite daugiau...

Žymės: Dievas, Jėzus Kristus, Krikščionybė, Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia, Mindaugas Sabutis

/ VIRGINIJUS SAVUKYNAS  55

Virginijus Savukynas: K.Ostrogiškis – Lietuvos rusų jaunimo didvyris

Kai 15min.lt žurnalistas Dovydas Pancerovas parašė, jog kai kurie rusai jaunuoliai važiuoja į sukarintas stovyklas Rusijoje, sujudo Lietuvos politinis elitas. Juk ten jie indoktrinuojami, o kai kurie pasirenka Rusijos kareivio kelią. Kareivio, kuris dabartinio Kremliaus režimo sąlygomis bet kuriuo momentu gali tapti agresoriumi, okupantu, skausmo, žudynių įrankiu. Skaitykite daugiau...

Žymės: Kijevas, Rusija , Ukraina

/ ANDREJUS SANNIKAU  8

Andrejus Sannikau: Europos gręžimasis į diktatorius stiprina Vladimirą Putiną

Ukrainos galimybės atlaikyti Rusijos karinę agresiją šiandien yra mažos ir nieko gero nežada, mano buvęs kandidatas į Baltarusijos prezidentus Andrejus Sannikau. Taip yra dėl vieno pagrindinių veikėjų kare Ukrainoje, tačiau ne dėl jį pradėjusios Rusijos, o dėl Europos, rašo jis „The Interpreter“. Skaitykite daugiau...

Žymės: Aliaksandras Lukašenka, Baltarusija, Europos Sąjunga (ES), Krymas, Rusija , Ukraina, Azerbaidžanas

/ GINTA GAIVENYTĖ  66

Ginta Gaivenytė: Padėvėto mąstymo tautos ambicija – nematyti, kad karalius nuogas

Kai Ukrainoje vyksta karas, atrodo, jog diskusijos apie dėvėtus rūbus neturi jokios reikšmės. Lengva apsigauti ir nepermatyti, jog už kasdienių dalykų slepiasi fundamentali gyvenimo logika. Štai Goda Juocevičiūtė apsiperkančius „antrų rankų“ parduotuvėse vadina padėvėto mąstymo žmonėmis. O man atrodo, jog esame padėvėto mąstymo tauta, jei neįžvelgiame gėrio, slypinčio už padėvėtų rūbų. Skaitykite daugiau...

/ TOMAS VILUCKAS  18

Tomas Viluckas: Iššūkiai šeimai veda link kitokios katalikybės

Praėjusį sekmadienį Vatikane prasidėjo neeilinė Vyskupų sinodo asamblėja skirta šeimai. Ši asamblėja yra neeilinė todėl, kad po metų vyks popiežiaus Pranciškaus sušaukta eilinė asamblėja vėl skirta šeimos temai, o dabartinės asamblėjos išvados bus tarsi parengiamosios po metų vyksiančiai. Skaitykite daugiau...

Žymės: Katalikybė, Popiežius, Popiežius Pranciškus, Šeima, Skyrybos, Teologija, Jėzus Kristus, Dievas

/ BERNARDAS GAILIUS  14

Bernardas Gailius: Lietuvos okupacija. Antra dalis

Kai 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos užsienio reikalų komisaro pavaduotojas (o prieš tai – vienas iš NKVD vadų) Vladimiras Dekanozovas leidosi Kaune, jis tiksliai žinojo, ką turi padaryti. Lietuva turėjo greitai ir neskausmingai prisijungti prie Sovietų Sąjungos. Skaitykite daugiau...

Žymės: Bernardas Gailius, Istorija, SSRS (Sovietų Socialistinių respublikų sąjunga), Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS), Josifas Stalinas, VSD (Valstybės saugumo departamentas)

/ VYTAUTAS PLEČKAITIS  27

Vytautas Plečkaitis: Ar nauja Lenkijos valdžia labiau mylės Lietuvą?

Likus metams iki Seimo rinkimų, Lenkijoje pasikeitė ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas ir keltas ministrų, nors valdančioji koalicija išliko ta pati. Taip atsitiko dėl buvusio premjero Donaldo Tusko išrinkimo ES valstybių Tarybos pirmininku. Skaitykite daugiau...

Žymės: Europa, Prancūzija, Rusija , Sibiras, Vokietija, Ukraina, Vytautas Plečkaitis

/ Rimvydas Valatka  126

Rimvydas Valatka: Ar tikrai dangus griūva Latvijoje?

Apgink mane nuo draugų, o nuo priešų – aš jau kaip nors pats. Nuo Kremliuje svaigstančio Piterio chuligano kaip nors apsiginsime. Kaip apsiginti nuo objektyvizmo, politinio korektiškumo ir kitų vakarietiško informavimo štampų, tiksliau, civilizacinio išglebimo? Štai ir šio sekmadienio rytą BNS agentūra pranešė, o visi Lietuvos, ir ne tik jos, portalai bei TV kaip avys iš paskos užbliovė, kad Latvijos Saeimos rinkimus laimėjo prorusiška „santarvė“. Skaitykite daugiau...

Žymės: BBC, Maskva, Rimvydas Valatka , Rinkimai, Suomija , Ryga, Rusija , Vladimiras Putinas
Skaitomiausios naujienos
 

LITEXPO parodos

Saugukelyje.lt

Iš pirmų lūpų Twitter