Monika Bončkutė: Į Seimą – krūtimis ar pinigais?

Gali būti, kad Lietuvos žmonėms ir vėl teks rinktis blogiausius iš blogiausių. 2008 metų košmaras, kai į Seimą pakliuvo pramogų verslo elitas ir trečiarūšės scenos žvaigždutės, tikriausiai vėl pasikartos 2012-aisiais.

Kas būtų išdrįsęs tokį scenarijų prognozuoti iškart po pastarųjų rinkimų, kai visi prisiekinėjo, kad daugiau tokių juokų Lietuvos žmonės neiškrės? Tik šįkart kandidatai (ir ypač kandidatės) gali būti dar egzotiškesni: leisti įstatymus pasišovė ir nuogų krūtų demonstruotoja, ir operos solistas, ir sekso ekspertė.

Visuomet šiek tiek skeptiškai žiūrėjau į JAV rinkimų sistemą, kur paprastai senatoriaus, kongresmeno ar net prezidento postas atitenka daugiausia pinigų kampanijai surinkusiam kandidatui. Pavyzdžiui, per rinkimus tais pačiais 2008-aisiais devyniais atvejais iš dešimties į Atstovų rūmus ir Senatą pakliuvo kandidatas su storiausia pinigine. Kandidatams vieta Kongrese vidutiniškai kainavo kiek daugiau nei milijoną JAV dolerių. Į Senatą pakliuvę politikai vidutiniškai paklojo po 6 mln. JAV dolerių.

Vyniok į vatą kaip nori, vieta JAV politikoje perkama.

Nenuostabu, kad amerikiečiai neretai kritikuoja savo sistemą, kuri, jų manymu, politikus susaisto nederamais ryšiais su turtingomis korporacijomis. Tačiau matant, kas vyksta Lietuvoje, atrodo, kad mūsų tiesiogiai nuo didelių pinigų nepriklausantis rinkimų mechanizmas – ne ką geresnis.
Amerikos politiką valdo JAV doleris, o Lietuvoje – pats primityviausias populizmas. Užtenka pavieniam klounui ar jų grupei švystelėti rinkėjams kokteilį, sumaišytą iš trupučio charizmos ir sugebėjimo įtikinti varguolius, kad jie – savi, tokie pat paprasti žmonės, ir vieta Seime – garantuota.

Amerikos politiką valdo JAV doleris, o Lietuvoje – pats primityviausias populizmas.

Kaip neseniai pabrėžė į Seimą kandidatuoti pasiryžusi sekso ekspertė – diplomo būsimam Seimo nariui nereikia, tik jo padėjėjams. Pinigų turėti, kad patektum į Seimą, – irgi nereikia. O štai patekus, šiltas gyvenimas garantuotas. Taigi pinigai čia irgi faktorius, tik pasirodantis visai kitu kampu.

JAV milijonus rinkimams surinkę kandidatai bent jau neįsideda jų sau į kišenę, o išleidžia vienas kitą juodinančioms reklamoms, kurios sukuria pakankamai smagų rinkimų šou. Tuo metu Lietuvoje šou tęsiasi po rinkimų, kai įstatymus leisti pradeda tautos linksmintojai. Tautai, žinoma, tada pasidaro visai nelinksma.

Jeigu, sakykime, kad ir tai pačiai E.Vaitkevičei, reikėtų surinkti milijoną litų, ji neturėtų jokių šansų patekti į Seimą. Jokia rimta korporacija ar verslininkų grupė jai pinigų neaukotų. O tokiems potencialiems kandidatams, kaip burleskos šokėja, simpatizuojantis elektoratas pinigų (laimei) neturi. Taigi šokėja liktų daryti to, ką moka geriausiai, – šokti, o į Seimą patektų bent jau žmogus, sugebantis sutelkti galingas korporacijas ir verslininkus, kurie pakankamai juo pasitiki, kad paaukotų rinkimams solidžias pinigų sumas.