Mažvydas Karalius: Muziejų metai pasmerkti žlugti?

Ar buvo autorius kokiame muziejuje 2005-2012 metais? Atsakykite prasom, dekoju

Gerbiamas autoriau, jei nemokate naudotis internetu, gauti informaciją jums išties keblu - siūlau nueiti į artimiausią viešąją biblioteką:), bet bent TV žiūrėkite, nepatingėkite - LRT yra muziejų metų partneris ir tikrai rodo nemažai apie muziejus.

Tai gal mes imkim ir visi kartu patriukšmaukim, pažadinkim miegančią Tautos atstovybę – tegul imasi gelbėti viešą interesą, tegul sustabdo laukinį libertarizmą, kuris spartėjančiai griauna paveldą ir muziejininkystę. Sukilkime prieš pelno-ekonomikos diktatūrą ir sugražinkime liberalių ministrų išbrauktas europinės muziejininkystės nuostatas į įstatymus, paprašykime konfesijų, kad įjungtų nuotolines gaisro signalizacijas, o jei bažnyčios neturi pinigų tokioms signalizacijoms, pasiskolinkime iš VEKS-ų, kultūrinių industrijų, kultūros fabrikų ir kitų valdiškų kultūrinių pinigų vagyklų.

Taigi, jungtinėmis liberalų pajėgomis muziejininkystė tapo mirštanti kultūros rūšis, visos konfesijos galų gale išsivadavo nuo kibios muziejinės-paveldinės kontrolės. Irma Grigaitienė – aktyvi paveldo naikinimo verslo pelno vardan palaikytoja ir vykdytoja, todėl visų liberalių kultūros ministrų mėgstama ir remiama. Kai tik kuri konfesija ką nors paveldiško griauna, o KPD gina, tai Grigaitienė uoliai gina ne paveldą, o konfesijų vykdomą griovimą , pvz. Aušros vartų niokojimo istorijoje ir pan. Seimas tyli jau 15 metų. Tą tylą grigaitienės supranta kaip pritarimą paveldo mainymui į pinigus, ypač į ES pinigų išplovimą per autorines sutartis industrijose ir per statybas-rekonstrukcijas. Seimas vėl džiugiai tyli. Kaip ir kitais svarbiais visuomenės ir viešo gyvenimo klausimais. Todėl greito pelno pelnagaudžiai siautėja: Tytuvėnų vienuolyną administruojančioje viešoje įstaigoje dviračių nuoma ir nelegali kavinė buvo svarbiau (pajamos, BVP didinimas, ekonomikos skatinimas), nei nedeganti ekspozicijų patalpa, nedegantys seifai, gaisro gesinimo sistemos (išlaidos kultūros paveldui griauna ekonomiką). Todėl unikalios viduramžių monstrancijos, suneštos neva apsaugai, o iš tikrųjų tik lankytojų pritraukimui, degė gerai, nes niekas nepasirūpino nuotoliniais signalizacijos pultais. Paminklosaugos komisija visais aukščiau išvardintais atvejais bandė ginti paveldą nuo libertarizavimo, priešinosi europinių normų braukymui iš įstatymų, tačiau TYLINTIS Seimas apsimetė, kad negirdi ir nemato rašytinių protestų. Paminklosaugos komisija, kaip vienintelė dar kažkiek nepriklausoma nuo politikų paveldo ir viešo intereso gynėja ir toliau priešinosi laukinio liberatrizmo siautėjimui kultūros paveldo sferoje, todėl visų partijų liberalai nepasikentė. Pernai ji nusprendė šią komisiją panaikinti ir visus įgaliojimus atiduoti grigaitienėms. Šias titaniškas pastangas matome tame pačiame TYLINČIAME Seime, kuris džiugiai pritaria Laisvos rinkos instituto propagandai, kad pelnas yra viskas (pajamos), paveldas – niekas (išlaidos), kurio reikia kuo greičiau atsikratyti. Kai prisimenu sovietinių paminklosaugininkų vadą Misiulį, tai nors verk – jis tada atrodė toks didelis paveldo naikintojas ir TSKP valios ir kitų paveldo griovėjų uolus vykdytojas. O kai palyginu jį su dabartinėmis grigaitienėmis, tai norisi kaukti ir bėgti pas Misiulį jo atsiprašyti, nes grigaitienių, tylinčių Seimo narių, greito pelno ir libertarizmo kultūroje kokteilis pasirodė didesnis paveldo griovėjas, nei komunistų partija SSRS laikais. Jei panaikinsime Paminklosaugos komisiją, grigaitienių rankomis paveldas bus naikinamas Kultūros ministerijos rankomis žymiai greičiau, nei dabar. Ką dabar ir matome Kaune – Laisvės alėjos 70 rekonstrukciją į „stiklaininį" viešbutį uoliai gina nuo KPD būtent Kultūros ministerija. Seimas kaip visada tyli. Tai gal mes imkim ir visi kartu patriukšmaukim, pažadinkim miegančią Tautos atstovybę – tegul imasi gelbėti viešą interesą, tegul sustabdo laukinį

Gaisras Tytuvėnuose per vėlai gesintas, nes nebuvo įjungtas nuotolinis signalas apie gaisrą. Sirena ant išorinės sienos, kuri cypsėjo, dar nė vieno žmogaus niekur niekada neprivertė paskambinti gaisrininkams ar policininkams, nes nėra jokio užrašo ant tos sirenos ką reiškia tas jos kniaukimas. Pagal gaisrininkų taisykles nuotolinis signalas apie gaisrą PRIVALO būti įdiegtas į tas patalpas, kur turi VISĄ PARĄ BUDĖTI budėtojai, t.y. pas gaisrininkus, policininkus ar privačią saugos tarnybą. Ir jokių vietinių signalizacijų. Bet juk Lietuvoje jau 15 metų formuojasi praktika, kad pseudoelitas (įskaitant ir valdininkus-gaisrininkus) teisės aktų nesilaiko, ypač tų, kuriuos patys išleidžia (neva specai geriau žino). Tytuvėnų atveju Kelmės gaisrininkas savo profesionaliu žvilgsniu matė, kad GRUBIAI PAŽEISTOS JŲ PAČIŲ - PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS DEPARATMENTO patvirtintos taisyklės. T.y. nuotolinis gaisro signalas nepajungtas jokiems budėtojams. Beje, toks signalas pajungtas senose tos viešosios įstaigos patalpose už 200 metrų nuo vienuolyno. Taigi, Kelmės gaisrininkų atstovas, tęsdamas visose Lietuvos srityse tvirtėjančią tradiciją nesilaikyti teisės aktų, Tytuvėnų vienuolyno Statybos užbaigimo akte pasirašė, kad viskas tvarkoje. KPD nėra gaisrininkai ir tų dalykų nekontroliuoja. Dabar gaisrininkų generolai išsukinėja tą savo pavaldinį – ne Kultūros paveldo departamentas (KPD), o Vidaus reikalų ministerija išsukinėja pavėluoto gaisro gesinimo kaltininkus (prokurorai, kaip įprasta, padės išsisukti kaltininkams). Visi politikai tyli – viešai to išsukinėjimo nevertina. Todėl išsukinėtojai drąsūs – ne pirmas kartas (pirmas buvo Labanore). Iš muziejų įstatymo ne KPD, o ministrė Žakaitienė inicijavo reikalavimų privatiems ir bažnytiniams muziejams panaikinimą (kokiose patalpose, kas turi vadovauti, kokie vyr. fondų saugotojui keliami reikalavimai ir pan.). Seimas džiugiai tam pritarė. Spėju, kad tikrasis šių pataisų autorius – Laisvos rinkos institutas kartu su kai kuriomis eminencijomis. Po to KPD dar bandė kontroliuoti tuos privačius ir bažnytinius muziejus. Tai neliko nenubausta: kitas , dar liberalesnis ministras J.Jučas inicijavo ir šios KPD teisės išbraukimą iš įstatymų. Seimas vėl džiugiai tam pritarė: „tegyvuoja privati iniciatyva, šalin biurokratus – laisvo kapitalo kaupimo trukdytojus". Dar liberalesni ministrai , vėl spėju ne be laisvarinkininkų ir eminencijų tęsė savo „darbą": kadangi menkutė teisė tikrinti bažnytinius muziejus dar buvo likusi Kultūros ministerijos muziejų skyriui, tai visų partijų liberalai bendru sutarimu panaikino ir tą skyrių . Tapome vien iš tų retų ES šalių, kurių Kultūros ministerijos neturi muziejų skyriaus. Užtat radosi Kultrūrinių industrijų skyrius, kurio misija: kaip greitai ir efektyviai nepagautam pavogti kuo daugiau kultūrai skirtų pinigų VEKS-o praktikos pavyzdžiu. Taigi, jungtinėmis liberalų pajėgomis muziejininkystė tapo mirštanti kultūros rūšis, visos konfesijos galų gale išsivadavo