Aplankykite specialią Kovo 11-ajai skirtą rubriką.

Kalbėdamas apie Lietuvos valstybės raidą pastaruosius 20 metų, Vilniaus universiteto docentas A.Jakubčionis svarstė, kad Nepriklausomybė pirmiausia užtikrino galimybę pasirinkti gyvenimo būdą.

„Man atrodo, pasisekė visiems ir gana paprastai. Vieni lengvai įsiliejo į naują visuomenę, kiti gal sunkiau, bet tai neišvengiama. Absurdas yra nesuvokti, kad ir pensininkai naudojasi Nepriklausomybe. Nepriklausomybė davė teisę išvažiuoti, gyventi žmoniškomis sąlygomis. Ar kas gali pasakyti, kad sovietmečiu buvo geriau – trūko ir butų, ir automobilių. Iš Nepriklausomybės mes tik laimėjom. Būti laisvam savoje valstybėje yra normalu. Mes esame protingi, galime pasirinkti, nebūtina žiūrėti „siaubiaką“ vietoj gero filmo“, – BNS sakė istorikas.

Pasak istoriko A.Jakubčionio, Nepriklausomybės Akto signatarai turėjo tikslą atkurti Lietuvą. Tačiau, anot jo, skandinaviškos gerovės valstybės sukūrimas užtrunka ilgai.Jis tvirtino netikintis apklausomis, rodančiomis, kad tik trečdalis šalies gyventojų laiko save patriotais, o kalbėdamas apie didelę emigraciją pabrėžė, kad lietuviai visais laikais išvažiuodavo ieškodami geresnio gyvenimo.

„Dauguma dabar burbančių tiesiog yra nepatenkinti, bet negalima sakyti, kad jie nėra patriotai. Žmonės visada norėjo kažkur važiuoti – priimkime tai kaip natūralų dalyką, bet, aišku, vis tiek gaila. Aš nesuabsoliutinu išvažiavusiųjų, bet dauguma jų ten ne bankus valdo – dirba kaip žemesnės kvalifikacijos specialistai. Jei žmogus nenori geresnio darbo, tai jo pasirinkimas. Niekas tau darbo neatkiš, pats save turi siūlyti, įrodyti kad tai gali dirbti“, – samprotavo A.Jakubčionis.

Pasak istoriko, Nepriklausomybės Akto signatarai turėjo tikslą atkurti Lietuvą. Tačiau, anot jo, skandinaviškos gerovės valstybės sukūrimas užtrunka ilgai.

„Signatarai turėjo tikslą atkurti Lietuvą. Tai jie ir padarė, tobulų institucijų tuo metu nebuvo įmanoma sukurti. Jie padarė viską, ką žadėjo, atmeskime kaltinimą, kad kūrėjai ne tą sukūrė“, – sakė A.Jakubčionis.

„Atgimimo pradžioje buvo suformuota mintis – po penkerių metų gyvensime kaip Švedijoje. Kiek ji ėjo į savo gerovę – daugybę metų. Mums visko reikia greitai ir geriausiai. Taip nebūna. Iš to kyla nusivylimas – kai žmonės tiki, kad labai labai gerai gyvensime“, – kalbėjo istorikas.

Jo teigimu galima išskirti kelis Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos raidos etapus, tačiau vardindamas juos jis pabrėžė, kad greitai bus užmirštas vadinamasis Baltijos tigro etapas.

„Pirmiausia, apie dvejus metus truko valstybės kuriamasis darbas – iš esmės sukuriamos institucijos, priimama Konstitucija, pasiekiamas diplomatinis pripažinimas. Antras etapas, kuris truko apie aštuonerius metus, tai laipsniškas ekonomikos pertvarkymas, trumpiau tariant, privatizavimas. Kitas Lietuvos raidos etapo bruožas – Lietuvos įsitvirtinimas tarptautinėje arenoje, įstojimas į Europos Sąjungą ir NATO. Na, ir turbūt nepasiteisinęs tikėjimas, kad Lietuva taps Baltijos tigru. 2005–2008 metais buvo aiškinama, kad Lietuva pagal ekonominį vystymąsi taps Baltijos tigru. Manau, šitas etapas bus greitai užmirštas“, – kalbėjo A.Jakubčionis.

Jis prognozavo, kad politinė šalies sistema, nors turinti 1918–1940 metus primenančio politinio nepakantumo, plėtosis kaip ir kitose šalyse.

„Politinė įtampa buvo visą laiką, ir aš čia nematau nieko naujo. Politinė raida turbūt formuosis kaip ir kitose valstybėse – viena pagrindinė jėga laimi vienus rinkimus ir prie jų prisijungia tie, kurie visada gali prisijungti, per kitus rinkimus kitos pakraipos pagrindinė jėga ir tie, kurie visada gali prisijungti“, – sakė istorikas.

Gretindamas Lietuvos valstybės išlikimo perspektyvas 1940 ir 2010 metais, jis pabrėžė, kad Europa tapo civilizuotesnė ir nelinkusi visko spręsti jėga.

Vis dėlto faktą, kad Lietuva XX amžiuje dukart sugebėjo sukurti nepriklausomą valstybę, istorikas vadino ne sėkme, o dėsningumu.„Kitas dalykas, jei kalbame apie Rusiją. Rusijos istorinė tradicija – jei jau buvo, tai ir turi priklausyti. Aš žiūriu gana paprastai – jei Rusija atkūrinės savo imperiją, pirmiausia ji sieks, kad į imperiją įeitų slavų valstybės, Rusija be Kaukazo – ne Rusijos imperija. Vadinasi tol, kol Rusija neabsorbavo Baltarusijos, Ukrainos, Užkaukazės, tol aš dėl Lietuvos ateities ramus“, – teigė A.Jakubčionis.

Vis dėlto faktą, kad Lietuva XX amžiuje dukart sugebėjo sukurti nepriklausomą valstybę, istorikas vadino ne sėkme, o dėsningumu. Pasak jo, stiprus valstybingumo siekis Lietuvoje susiformavo iki XX amžiaus, o vėliau liko ir esant nepriklausomai valstybei.

„Sovietinė okupacija įrodė, kad šitas jausmas stiprus, nes kildavo masiniai protestai – tarkime, 1956 metų demonstracijos Vėlinių metu ar demonstracijos Kaune po Romo Kalantos susideginimo 1972 metais. Iš esmės jų potekstė buvo viena – mes norime būti nepriklausomi. Vadinasi, Lietuvoje buvo labai stiprus Nepriklausomybės jausmas, išaugo žmonių karta, kuri neužmiršo Nepriklausomybės, išsaugojo šitą jausmą ir, atsiradus progai, ja pasinaudojo – atkūrė Lietuvos valstybę“, – sakė A.Jakubčionis.

Lietuva ketvirtadienį švenčia Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį.

1990 metų kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė.