„Akropolio“ apgulties kodas

Taigi vieni šeštadienio vakarą aukojo ir filosofavo apie lemtį ir išgijimą. Kiti patys „aukojosi“, grūmėsi, pasidavė kainų viliotiniui: skubėjo prieš aštuonias valandas iki išpardavimo prisikrauti buitinių prekių ir tokiu būdu iškuopė per ilgą laiką pridulkėjusias lentynas. „Juodo apsipirkimo naktis“ savaitgalį buvo jautriausias žiniasklaidos nervas. Tiesa, visai nesiruošiu šių žmonių nei peikti, nei girti. Tiesiog „Akropolio“ šturmas sukėlė daug minčių.

1. Jei įmanoma taikyti 40 proc. nuolaidas buitinėms prekėms, tai realus jų antkainis – gerokai didesnis. Štai kodėl Austrijoje, Vokietijoje ir, be abejo, Lenkijoje skalbimo milteliai ir netgi tualetinis popierius pigesnis (maisto produktai ir energetiniai ištekliai – kita tema). Tačiau nei valdžia, nei tauta garsiai neprotestuoja (tiesa, jau bando reguliuoti ankainius), nes Lietuvą valdo „trys X-ai“ ir jie čia nustato svarbiausių žaidimų taisykles.

Ir didelis klausimas, ar ne „iksai“ Lietuvą valdytų geriau recesijos sąlygomis nei teisėtai išrinkta valdžia. Nebūtų jokių maištų, nes į parduotuvę, pažymėtą „X“, paklusniai lekiame it burtų lazdele pamojus. Tiesa, būtina salyga „trys X-ams“ – procentai nuo pelno. Įsivaizduojate, kaip klestėtų Lietuva ir kaip klusniai vykdytų valdžios nurodymus: skelbiamas pavasarinis stipendijų studentams išpardavimas lojalumo kortelių turėtojams  arba „Juodų lipdukų naktis“ prieš rinkimus. Subėgtų ir policininkai, ir ugniagesiai, ir mokytojai į „Akropolį“ dar prieš vidurnaktį. Pakaktų vieno rinkimų turo, būtų daug pinigėlių sutaupyta.

2. Prisimenu, dar visai neseniai kai kurie piliečiai, pasipiktinę LEO LT atsiradimu, apsiklijavo lipdukais „Neperku „Maximoje“. Tai buvo pilietiškumo gestas, pozicija, taip sakant.

Tačiau nemaža dalis, net ir pasipiktinusių LEO LT flirtu su Lietuvos valdžia, vis tiek pirko „Maximoje“. Puikus fantasmagoriškas pavyzdys – šių metų sausio 16-oji. Kuriame prekybos tinkle riaušininkai ir atsitiktiniai protestuotojai pirko alkoholį, kokosus ir kiaušinius? Kas iš mitinguotojų daugiausia pasipelnė? „Trys X-ai“. Ir toliau pelnysis, nes išpardavimų dar bus, o atsispirti jiems nesugebėsime. Ir nereikia net bandyti.

Nė viena valdžia žmogumi nepasirūpins, jei pats žmogelis nežiūrės, kaip galą su galu sudurti. Valdžios darbas – suversti visą kaltę buvusiems vadovams, kurti komisijas ir atsakomybę permesti ant kitų pečių...

4. Ar reikia smerkti suplukusius „Juodo apsipirkimo nakties“ dalyvius, nešinus sauskelnėmis, arba traukti per dantį patriotus, važiuojančius į Lenkiją mėsos ir alaus? Juk gėda, nepalaikome griūvančios lietuviškos ekonomikos? Nereikia nieko smerkti. Nes nemaža dalis tautiečių jau suprato paprastą tiesą: nė viena valdžia žmogumi nepasirūpins, jei pats žmogelis nežiūrės, kaip galą su galu sudurti. Valdžios darbas – suversti visą kaltę buvusiems vadovams, kurti komisijas ir atsakomybę permesti ant kitų pečių. Dažniausia – ant mokesčių mokėtojų pečių. Ne veltui vienas moksleivis LTV laidoje „Tūkstantmečio vaikai“, paklaustas, kada baigsis krizė, atsakė: tada, kai valdžia nustos žaisti.

5. Žaisti reikia mokėti. O „trys X-ai“ yra puikus žaidėjas. Būtent jis mums sukuria geresnio gyvenimo iliuziją. Tegul ir netikrą „Akropolį“ pastatė (juk ir Valdovų rūmai netikri), bet daugeliui vis dar gera ten pasivaikščioti ar kavos išgerti. Štai kur tikroji sostinė (kaip teigia reklama – verslo ir pramogų)! Ką dažniau aplankome: prezidentūrą, Seimą, Gedimino pilį ar „Akropolį“ (nors čia pat kieme yra parduotuvėlė). Šiuolaikinio tautiečio gyvenimo pagrindas yra sotus skrandis ir komfortas. Ir tariamas verslumas, kurio esmė – sukurti iliuziją, kad perki pigiau (tegul ir ne tai, ko tau labiausiai reikia). „Trys X-ai“ tai žino, todėl „Maximoje“ apie viską pagalvota. Štai kur šiandienos kodas! Juokinga, kai imi gilintis, bet…

6. O dabar pasakykite, kuri valdančioji arba opozicinė Lietuvos politinė partija galėtų išsikelti reklaminį šūkį: „Lietuva. Čia apie viską pagalvota“? Aš atsakymo neturiu. Tačiau visi galėtų pasimokyti iš „trijų X-ų“ manipuliuoti žmonėmis taip, kad jie jaustųsi laimingi. Tai kas, kad suprakaitavę ir pažeminti, bet vieną kitą šimtuką sutaupę ir todėl nepaprastai turtingi bei saugūs!