Greta Plokštytė: Gimtinė ir vėliava yra įkvėpimas

Pavadinimas

Trumpai apie autorę. Greta Plokštytė (16 m.) savanoriauja Naujojo Džersio lituanistikos mokykloje „Lietuvėlė“. Šis rašinys skirtas vasario 16-ajai.

Mūsų gimtinė ir vėliava yra įkvėpimas visiems mokytojams ir mentoriams. Mes visi tikime, jog Lietuva nebus pamiršta visame pasaulyje. Aš galiu mokyti vaikus, galiu dainuoti lietuviškas dainas ir leisti laiką su mielais, jaunais lietuviais. Žvelgiant į šiuos vaikus gali pamatyti, kad jie didžiuojasi galėdami išmokti savo tėvų gimtąją kalbą. Vaikams sudarytos galimybės pažinti Lietuvos kultūrą,papročius bei istoriją geografiją. Išmokus lietuvių kalbos jie galės bendrauti lietuviškai su savo senoliais bei giminaičiais, kurie gyvena Lietuvoje.

Kiekviena šeštadienį pamokas pradedame giedodami Lietuvos himną, o pačiam geriausiam mokiniui tenka laikyti vėliavą. Sugrįžus į klases mokome vaikus ne tik lietuvių kalbos, bet ir supažindiname su Lietuvos kultūra, istorija ir kuo mūsų šalis garsi visame pasaulyje. Vaikai išreiškia meilę tėvų gimtinei tuščiame popieriaus lape akvarele bei kitomis piešimo priemonėmis. Šie unikalūs piešiniai atspindi vaikų mintis. Mes žiūrime knygas su Lietuvos vaizdais ir diskutuojame apie tai. Diskusijų metu pajunti kokie intelektualūs, ryškūs jauni protai. Nors kai kurie iš jų nebuvo nuvykę į Lietuvą, bet jie jaučia ryšį su šia šalimi. Mes niekada nepamiršime mūsų renginių, kurie atspindi Lietuvos etnokultūrą.

Nors aš ką tik pradėjau savanoriauti, tačiau turėjau galimybę padėti ruošti bei taip pat dalyvauti dvejuose nuostabiuose renginiuose. Pirmas renginys buvo duonelės šventė. Žmonėms, kurie nėra girdėję apie tokią šventę, gali atrodyti, jog tai nereikšminga ir neįdomu, bet iš tiesų yra daug įdomių pasakojimų apie duoną ir jos svarbą lietuvio gyvenime.

Senovėje duona buvo šventa ir svarbi. Ji vienijo šeimą ir saugojo ją nuo bado, nes duona buvo pagrindinis patiekalas ant lietuviško stalo. Mūsų kultūroje rugiai buvo pagrindinė pasėlių rūšis iš kurių buvo kepama duona. Senoliai ir protėviai įdėdavo daug meilės ir darbo į kiekvieną duonos kepalėlį. Norėdami pagerbti protėvius ir duonelę mes ir paruošėme šį renginį. Mokiniai deklamavo eilėraščius apie duonos kelią nuo grūdo iki skaniai kvepiančios duonos kepalėlio ant mūsų stalo. Mokytojai įteikė vaikams dovanėlę – maža maišelį su rugių grūdais, ir pasiūlė pabandyt iškepti duonelę, kaip kepdavo mūsų protėviai Lietuvoje. Mes visi didžiuojamės pasiektu rezultatu ir įdėtomis pastangomis ruošiant šį renginį.

 Antrasis renginys – Kalėdų šventė. Giedant Kalėdines dainas vaikai tartum spindėjo. Visi matė šiltas šypsenas ant veidų, kai jie dainavo dainas, kurias ir mes dainavome būdami vaikai. Kai atvyko Kalėdų senelis  su pilnais maišais dovanų, vaikai džiaugėsi ir spindėjo kaip žvaigždutės. Po dovanų įteikimo visi žaidėme žaidimus su Kalėdų seneliu.

Labai laukiu artėjančiu šeštadienių bei renginių, kuriuose noriai praleisiu „Lietuvėlės“ mokykloje. Dėkingi mokytojams už jų kantrybę bei jų įdedamas pastangas mokant vaikus lietuvių kalbos. Mes labai didžiuojamės, kad esame lietuviai ir niekada nesijaučiame vieniši svetimoje šalyje turėdami lietuvišką mokyklėlę. Nors esame toli, mus lietuvius, Lietuva vienija į didelę šeimą turinčią viena kilnų tikslą – meilę Tėvynei.