Publikuota: 2014 sausio 6d. 13:45
15min.lt

Povilas Gylys: Euras, Lietuva ir Jungtinės Europos Valstijos

„Braliukai“ latviai tapo 18-ąja euro zonos nare. Tai reiškia, kad Lietuva liko vienintelė Baltijos šalis, kuri tebeturi savo nacionalinę valiutą. Tiesa, A.Šleževičiaus dėka – mes su šviesios atminties J.Veselka tam nesėkmingai priešinomės – mūsų šalis jau seniai, t.y. nuo 1994 metų neturi tikros, visavertės nacionalinės valiutos ir atitinkamai savarankiškos monetarinės politikos, nes mūsų centrinis bankas veikia pagal valiutų valdybos modelį.

Veikiant pagal šį modelį, Lietuvos bankas (LB) negali daryti įtakos litų kiekiui pinigų cirkuliacijoje, palūkanų normai šalyje. Kitaip sakant, jis negali prisidėti prie valstybės vykdomos skatinančios ar ribojančios makroekonominės politikos. Lito kursas šiame modelyje yra fiksuotas, nelankstus. Pradžioje litą „prikalėm“ prie JAV dolerio, o vėliau „pririšom“ prie euro. Taigi, LB ir ramaus ekonomikos skrydžio, ir ekonominių audrų bei perkūnijų metu veikia autopiloto principu. Todėl prie jo šturvalo gali sėdėti bet kas – teisininkas, sociologas, politologas. Nes jam belieka stebėti, kas vyksta. Šturvalas, kurį turi ir gali valdyti pagal klasikinį modelį veikiantys centriniai bankai, yra fiksuotoje padėtyje ir nepajudinamas. Tiesa, Lietuvos bankas gali prižiūrėti komercinius bankus. Jei moka tai daryti...

Pirmasis instinktas stebint, kaip estai ir latviai įsijungia į Europos pinigų sąjungą, yra: būtina paspartinti euro įvedimą mūsų šalyje. Daug kas impulsyviai klausia, kaip mes galėjom taip atsilikti. Arba kodėl mes paskutiniai.

Lietuvos bankas ir ramaus ekonomikos skrydžio, ir ekonominių audrų bei perkūnijų metu veikia autopiloto principu. Todėl prie jo šturvalo gali sėdėti bet kas – teisininkas, sociologas, politologas.

Tačiau triskart įkvėpę ir iškvėpę, iki dešimt suskaičiavę, turėtume blaivia galva apsvarstyti situaciją. Pavyzdžiui, ką gavo ir ką prarado estai ir latviai. Arba kodėl neskuba kiti kaimynai – lenkai, čekai, vengrai? Negi jie kvailesni nei Baltijos šalys? O ką prarado ar išlaikė britai, švedai, turintys suverenias, nacionalines pinigų sistemas su pagal klasikinį modelį veikiančiais centriniais bankais priešakyje?

Deja, mūsų naujoji nomenklatūra mums laisvai tokių klausimų svarstyti neleidžia. Ji bruka mums mintį, kad stojimas į euro zoną yra neišvengiamas gėris, reiškia vien tik naudą. Tokią mintį mums nuolat perša premjeras, finansų ministras, Lietuvos banko vadovas ir nemaža politologų bei žurnalistų dalis. Jie, kaip velnias kryžiaus, vengia kalbėti apie neigiamas proceso puses ir taip, manau, sąmoningai supaprastina, susmulkina, sumažina problemą taip klaidindami tautą.

Juk visi žinom: nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą, ir nėra to gero, kuris neišeitų į bloga. Kitaip tariant, nėra absoliučiai gerų ir absoliučiai blogų sprendimų. Tie, kurie tikrovę mato rožinėmis spalvomis, nėra realistai. Pastarieji stengiasi pamatyti abi – teigiamą ir neigiamą – kiekvieno reiškinio puses.

Taip, įsitraukimas į euro zoną neabejotinai atneša keliagubą naudą. Pirmiausia, įvedus eurą dingsta vadinamoji valiutinė rizika, t. y. rizika, kad lito kursas gali pasikeisti ir daliai žmonių, firmų atnešti žalos. Įsivaizduokime situaciją, kai dėl priežasčių, kurių šiame mažame straipsnelyje negalime aptarti, lito kursas, kitaip sakant – jo kaina valiutų rinkose, krinta ir dėl to už vieną eurą tenka mokėti ne dabartinę kainą ~3,5 lito, o 5 litus. Atitinkamai pabrangtų doleris, JK svaras ir kitos lietuvių už litus perkamos užsienio valiutos. Pajamas gaunant litais ir negalint išsiversti be eurų, nes, tarkim, reikia grąžinti eurais paimtą paskolą būsto statybai, lito nuvertinimo atveju, nemaža dalis – šimtai tūkstančių – individų ir firmų patirtų nemažus nuostolius.

Pateiksiu supaprastintą pavyzdį. Sakykim, šeima yra paėmusi kreditą, kurio suma yra 100 000 eurų. Dabartinėmis sąlygomis, paprastumo dėlei atsiribokime nuo palūkanų, turėtų grąžinti skolą, kurios suma litais ~350 000 litų. Bet litui nuvertėjus ir santykiui tarp euro ir lito tapus 1:5, skola be palūkanų litais, vien dėl lito kurso kritimo, padidėtų iki 500 000 Lt, t.y. maždaug 150 000 litų.

Visuomenėje yra nemaža grupė žmonių, kurie supranta valiutinę riziką, t.y. grėsmę, kad litas gali nuvertėti ir vien todėl yra už euro įvedimą. Suprantamas privatus interesas. Įvedus eurą visos skolos ir visos pajamos būtų išreikštos eurais, todėl valiutinė rizika išnyksta. Iš eurais paimtų kreditų būstą pasistatę euro įvedimo atveju lengviau atsidustų. Jaučiu, tokių nemažai tarp žurnalistų, politologų, politikų, verslininkų ir kitų įtakingų žmonių.

Kitas laimėjimas gyventojams bei verslui, tiesa, šiuo atveju pralaimi bankai, yra vadinamųjų konvertavimo arba lietuviškai – valiutos keitimo – kaštų išnykimas. Tie kaštai aktualūs žmonėms, kurie veikia tarptautiniu mastu, pradedant verslu, baigiant turistais. Pastariesiems vykstant į euro zonos šalis nereikėtų keisti litų į eurus ir už tai mokėti bankams komisinių už valiutos keitimą. Bankai netektų kelių šimtų milijonų litų pajamų, bet tiek pat laimėtų firmos ir fiziniai asmenys.

Trečias laimėjimas – tai didesnis kainų skaidrumas tarptautiniu mastu. Būdami euro zonoje galėtume tiesiogiai palyginti, pavyzdžiui, sviesto kainas Vokietijoje ir Lietuvoje. Tiesiogiai palyginami būtų ir darbo užmokesčiai, ir kiti ekonominio gyvenimo parametrai. Pamatytume, kad kai kas pas mus tikrai ne taip, kaip turi būti. Pavyzdžiui, kad proporcijos tarp pagrindinių prekių kainų ir darbo užmokesčio sunkiai paaiškinamos. Toks skaidrumas padėtų geresniam mūsų padėties suvokimui, konkurencijai, labiau subalansuotam kainų išsilyginimui vidutiniu ir ypač ilguoju laikotarpiu.

Būdami euro zonoje galėtume tiesiogiai palyginti, pavyzdžiui, sviesto kainas Vokietijoje ir Lietuvoje. Tiesiogiai palyginami būtų ir darbo užmokesčiai, ir kiti ekonominio gyvenimo parametrai.

Kiti pranašumai nėra tokie akivaizdūs, kaip juos bando pateikti mūsų naujoji nomenklatūra, sakanti, kad, tarkim, dėl euro įvedimo labai (net 50 mlrd. Lt) padidės užsienio prekybos su ES šalimis apimtys, sumažės palūkanos ir t.t. Kartais mūsų valdytojai persistengia ir kalba apie naudas, kurios įstojus į euro zoną gali tapti žalomis. Arba bando nutylėti tai, kas nėra patrauklu. Pavyzdžiui, kad teks mokėti įnašą į bendrą stabilumo fondą. Beje, įnašo sumos gana įspūdingos. Vadinasi, bus juntamas papildomas krūvis mūsų viešiesiems finansams.

Pabandykime plačiau aptarti galimas su stojimu į euro zoną susijusias grėsmes. Apie jas mūsų vadai – nė mur mur. Bet veik kiekviename reiškinyje ar veiksme, kaip sakyta, glūdi ir naudos, ir grėsmės. Duotu atveju, kai kurios iš jų yra strateginės.

Viena iš esminių neigiamų pasekmių yra galutinai prarasta galimybė vykdyti nacionalinius interesus atitinkančią monetarinę politiką, t.y. galimybė naudoti pinigų masės kiekio valdymą, diskonto normą arba kitaip – bazinę palūkanų normą, o taip pat valiutos kursą makroekonominės politikos tikslams. Vienais atvejais ekonomikos skatinimui, o pastarajai perkaistant – ūkio plėtros pristabdymui. Krizė Europos Pietuose rodo, kaip šių svertų pristinga šalims, patekusioms į bėdą.

Čia galima pateikti ir Jungtinės Karalystės pavyzdį. Neįstojusi į euro zoną paskutinės krizės metu JK turėjo galimybę išnaudoti visąmonetarinės ir fiskalinės politikos arsenalą. Šios šalies centrinis bankas padidino cirkuliacijoje esančių pinigų kiekį maždaug 200 mlrd. svarų, bazinę palūkanų normą sumažino nuo maždaug 5 proc. iki 0,5 proc. (tai atpigino kreditus), svaro kursui leido kristi maždaug penktadaliu. Be to, norėdama išlaikyti visuminę paklausą ir nesužlugdyti viešojo sektoriaus, ji drastiškai nemažino valstybės išlaidų, dėl ko biudžeto deficitas gerokai išaugo – iki 11 proc. nuo BVP. Tačiau dėl visų šių priemonių, jos mūsų politinės klasės nėra suprastos, tos šalies nacionalinis produktas sumažėjo keletu, o ne keliolika procentų kaip Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Jeigu JK nebūtų taikiusi šių priemonių, jos rezultatai būtų panašūs į mūsiškius.

Čia galima pateikti ir Jungtinės Karalystės pavyzdį. Neįstojusi į euro zoną paskutinės krizės metu JK turėjo galimybę išnaudoti visąmonetarinės ir fiskalinės politikos arsenalą.

Pasakyta rodo, kokia svarbi yra visavertė makroekonominė politika ekonominės plėtros apskritai ir krizių suvaldymo požiūriu konkrečiai. Tai taip pat paaiškina, kodėl ne tik JK, bet ir, kad ir mažesnė, savus pinigus išlaikiusi Švedija, ilgam atideda euro įvedimą. Beje, tik 10 proc. švedų palaiko euro įvedimo idėją. Kadangi tai demokratiška šalis, jokia vyriausybė ten nedarys to, kam visuomenė nepritaria. Latvijoje ar Lietuvoje visuomenės nuomonė nėra reikšminga. Be to, ja galima manipuliuoti... Tai nacionaliniai šių šalių politinės sistemos ypatumai.

Graudu stebėti, kaip menkai makroekonominės politikos dalykus išmano mūsų šalį, taip pat ir viešąją nuomonę, valdantieji. Pavyzdžiui, viešojoje erdvėje pavojinga sakyti, kad lito kurso kritimas gali turėti ir teigiamų pasekmių, nes stiprina eksporto šakų padėtį. Tiesa, pabrangina importą. Bet užsienio prekybos balansas, t.y. balansas tarp eksporto ir importo, tokiu atveju gerėja. Pabandykit kokioj nors populiarioj laidoj pasakyti, kad aukštas lito kursas gali būti blogis (nes menkina eksporto galimybes), o žemas kursas gali atnešti naudos, nes skatina užsienio investicijas. Kiltų reali grėsmė, kad laidos vedėjo bei kitų studijos dalyvių būsi „užkapotas“. Nors ekonominiuose vadovėliuose ir rašoma taip, kaip aukščiau išdėstyta. Bet ko norėti, kai pas mus LB vadovas – teisininkas, o net ekonomines laidas veda ekonominio išsilavinimo neturintys žmonės.

Kita rimtų abejonių kelianti aplinkybė – įsitraukimas į sistemą, kuri pagal savo politekonominę logiką turi tapti Jungtinėmis Europos Valstijomis. Apie tai kalba ne tik keinsistinės krypties ekonomistai Josephas Stiglitzas ar Paulas Krugmanas, bet ir neoliberalios mąstysenos atstovai, tokie kaip, pavyzdžiui, buvęs JAV centrinio banko vadovas Allanas Greenspanas.

Jų nuomone, euro zona su savo bendra bankų sistema, vieninga monetarine politika yra netvari. Tik tuo atveju, jeigu ji būtų papildyta vieninga, iš vieno europinio centro vykdoma fiskaline politika, ekonominiai procesai būtų tvaresni. Holistas čia pridėtų: ir bendro europinio gėrio būtų sukurta daugiau. Vykdant koordinuotą monetarinę ir fiskalinę politiką, krizių prevencija būtų nepalyginamai efektyvesnė. Bet bėda – tikra, visavertė, vieninga europinė fiskalinė politika galima tik tuo atveju, jei politinė integracija yra pasiekusi aukštą brandumo lygį. Kitaip sakant, tai turi būti Europos šalių federacija, kuri iš anksto vadinama Jungtinėmis Europos Valstijomis (JEV).

JEV turėtų būti labai panaši į JAV arba Šveicariją. Ji turi turėti pakankamai stiprią centrinę valdžią, kuri renka federalinius mokesčius ir per federalinį biudžetą finansuoja federalinio lygio viešųjų gėrybių kūrimą – bendros kariuomenės, policijos ir pan. išlaikymą. Be to, ji reaguoja į makroekonominę situaciją vykdydama diskretišką mokesčių ir išlaidų politiką arba ateina į pagalbą smarkiai nukentėjusioms valstybėms – federacijos narėms. Veikia tokioje vieningoje ekonominėje erdvėje ir vadinamieji savaiminiai stabilizatoriai – automatiškai reaguojantys į nuosmukius ir ekonomikos perkaitimus režimai.

Jungtinių Europos Valstijų kūrimas yra problemiškas, nes, pirma, jis vykdomas vogčiomis, antra, jį vykdo Briuselio institucijos, pasitikėjimas kuriomis yra menkas, trečia, tokios šalys kaip Prancūzija nenori atiduoti „centrui“ dar didesnę savo nacionalinio suvereniteto dalį.

Ir Prancūzija čia ne viena, nes daugelyje šalių kyla nepasitenkinimas tuo, kad nacionalinės valstybės patyliukais netenka vis didesnės dalies savo suvereniteto, už tai negaudamos deramo kiekio bendrojo gėrio, europinio lygio viešųjų gėrybių, turinčių ekonominio saugumo, tvarumo, stabilumo ir kitokias išraiškas. Tokiais atvejais primenama – šalys nestojo į federaciją, į Jungtines Europos Valstijas. Jos stojo į Europos Sąjungą, kuri yra vieninga rinka, muitų sąjunga ir t.t., bet nėra tikras federacinis darinys...

Egzistuoja dar viena – paradigminė kliūtis, trikdanti sėkmingą Europos integraciją. Pastarąją bandoma vykdyti neoliberalios ekonominės filosofijos rėmuose. Tai reiškia, kad integracijos procesas vyksta dėl nesupratimo ar sąmoningai ignoruojant europinio lygio viešųjų gėrybių poreikį. Padėtis šiuo požiūriu pasikeistų, jeigu būtų vadovaujamasi holistiniu integracijos suvokimu. Deja, dėl įvairių priežasčių holistinis mąstymas mūsų žemyne blokuojamas. Holizmas yra reali ir veiksminga paradigminė alternatyva individualistiniam, neoliberaliam mąstymui bei veikimui. Jo rėmuose galima suderinti, sutaikyti privatų ir viešąjį gėrį, rinkos ir solidarumo bei socialinio teisingumo režimus, atsikratyti rinkos fundamentalizmo prietarų, kurie, be kitų dalykų, pasireiškia verslo ir ekonomikos sutapatinimu.

Jungtinių Europos Valstijų projektas bent kol kas pasmerktas nesėkmei. Demokratinių šalių sąjungos negali būti kuriamos vogčiomis, tautas pastatant prieš faktą. Kaip kitaip galima traktuoti dabartinę euro zonos plėtrą?

Jungtinių Europos Valstijų projektas bent kol kas pasmerktas nesėkmei. Demokratinių šalių sąjungos negali būti kuriamos vogčiomis, tautas pastatant prieš faktą. Kaip kitaip galima traktuoti dabartinę euro zonos plėtrą? Tai, kad žingsniai federacijos link, tai liudija faktai, atliekami deramai nesitariant su tautinėmis valstybėmis, atvirai nekalbant, kad tai labai rimtas žingsnis į JEV, daro tą procesą neskaidrų, vadinasi, ir nedemokratišką. Latvija ir Lietuva perima tas nedemokratiško veikimo taisykles. Juk tik penktadalis „braliukų“ rėmė euro įvedimą šiuo metu. Lietuvių dauguma taip pat skeptiškai žiūri į nacionalinės valiutos atsisakymą. Kartais atrodo, kad tauta geriau nujaučia makroekonomikos ir politekonomikos principus nei elitas...

Egzistuoja dar viena problemos pusė. Federacija ekonomiškai yra reikalinga tik euro zonos šalims. Tik joms federacija – ekonominė būtinybė. Kitos šalys euro zonos judėjimo federacijos link atveju lieka „už borto“. Tai smarkiai komplikuoja politinę padėtį kontinente. Europos Sąjunga gali skilti į dvi, o gal net tris dalis – euro zona, senosios ES šalys nepriklausančios euro zonai ir Vidurio Europa.

Neatmestinas dar vienas scenarijus: euro zoną, greičiau nei susiformuos Jungtinės Europos Valstijos, gali ištikti dar viena gili krizė. Todėl dalis euro zonos šalių gali būti priverstos palikti pinigų sąjungą, susigrąžinti nacionalinę valiutą (labiausiai tikėtinos kandidatės – Graikija ir Kipras), ją devalvuoti ir per tai atgauti savo tarptautinį konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Tokio scenarijaus nuostoliai toms valstybėms ir euro zonai apskritai būtų didžiuliai. Įdomu būtų apsvarstyti, kokia tokio scenarijaus atveju būtų Lietuvos situacija.

Apibendrinant tenka konstatuoti, kad esame labai komplikuotoje situacijoje. A.Šleževičiaus mūsų šaliai „padovanotas“ valiutos valdybos modelis stato dabartinius Lietuvos politikus į keblią padėtį. Viena vertus, lyg ir reiktų eiti į euro zoną, nes vis tiek negalime vykdyti savo monetarinės politikos. Situacija nebūtų tokia kebli, jei mes turėtume svyruojantį valiutos kursą, kaip, pavyzdžiui, lenkai. Tuomet lito kursas svyruotų veikiamas rinkos jėgų ir reikštų taip liberalų mėgstamą savaiminį kurso prisitaikymą prie situacijos. Lenkų zloto kursas, artėjant krizei, sumažėjo kone trečdaliu ir lietuviai puolė važiuoti pas kaimynus pigiai prisipirkę jų valiutos. Lenkijai tai reiškė jų eksporto padidėjimą, o mums – importo iš šios šalies augimą. Zloto kurso savaiminis kritimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, paaiškinančių, kodėl Lenkijos ekonomika taip mažai nukentėjo nuo krizės. Kita svarbi aplinkybė – Lenkijos politinis elitas buvo išlaisvintas nuo pareigos priimti rizikingą politinį sprendimą – keisti zloto kursą. Viskas vyko be politikų dalyvavimo.

Mūsų valdžia negali pasinaudoti savaiminiu lito kurso svyravimu, nes litas yra „prikaltas“ prie euro. Norint pagerinti eksporto sąlygas, užsieniečiams atpiginti investicijas, tektų priimti atitinkamą sprendimą – devalvuoti litą. O jis yra labai skausmingas, nes yra nepalankus ne tik kreditus eurais paėmusiems, bet ir importuotojams. Tam reikia politinio ryžto, o taip pat nuoširdaus tarimosi su visuomene, įvairiais jos sluoksniais. Argentina tokį žingsnį savo metu žengė ir jis davė teigiamų makroekonominių rezultatų.

Euro įvedimas politinį elitą išgelbsti nuo šios politinės kančios – būtinybės priimti skausmingus, politiškai rizikingus sprendimus. Taigi įvesdama eurą mūsų politinė klasė pabėga nuo nemalonios atsakomybės. Kadangi ta klasė neturi gebėjimo mąstyti strategiškai, ji nesuvokia, kad įstojus į euro zoną mūsų galimai – tfu tfu – laukia Graikijos likimas arba sunkumai susijęs su – vėl tfu tfu – pačios Europos pinigų sąjungos dezintegracija.

Taigi, antra vertus, įstojus į euro zoną ir atsisakius savarankiškos monetarinės politikos, situacija išlieka kebli – kančių rizika esant į euro zonoje neišnyksta. Graikijos pavyzdys turėtų būti pamokantis: euras ne tik neišgelbėjo šios šalies, bet jai primesta labai griežto taupymo politika, nemažos dalies ekonomistų nuomone, tik pagilino krizę šioje šalyje. Kančios neišvengiamos ir tuo atveju, jei euro zoną ardytų išcentrinės jėgos ir ji suskiltų.

Graikijos pavyzdys turėtų būti pamokantis: euras ne tik neišgelbėjo šios šalies, bet jai primesta labai griežto taupymo politika, nemažos dalies ekonomistų nuomone, tik pagilino krizę šioje šalyje.

Manytina, kad dabartiniai Lietuvos valdytojai tikisi, jog stojimo grėsmės taps tikrove valdant jau kitai politikų pamainai.

Arba kad visas problemas išspręs Briuselio „centras“. Esą jis žino geriau. Betgi istorija ir aukščiau išdėstyti argumentai mums sufleruoja – nereiktų gyventi šia diena ir per daug pasitikėti „centrais“. Ypač, kai jie neturi pakankamų galių efektyviai veikti, nes yra šlubi – neturintys tikrų fiskalinės politikos svertų ir kai jie per dažnai tarnauja sau, bet ne bendram europiniam gėriui.

Šiame nedideliame straipsnelyje mes nesiekiame duoti visapusiškų ir galutinių vertinimų bei politinių receptų. Mūsų tikslas buvo parodyti, kad euro įvedimo klausimas yra žymiai sudėtingesnis nei bando pateikti mūsų finansų ministras R.Šadžius ir kad reikalinga laisva diskusija tarp skirtingas nuomones turinčių žmonių ir kad ta diskusija neturi būti supaprastinta iki propagandinio lygio.

P.S. Politinei klasei norėčiau priminti, kad referendumas dėl euro įvedimo būtų ir teisėtas, ir prasmingas. Taip, Lietuva, kaip ir kitos į ES stojusios šalys, pasižadėjo įsivesti eurą. Tačiau tame pasižadėjime nebuvo datos. Todėl tauta turi teisę apsispręsti dėl to, ar verta stoti į euro zoną DABAR? Drįstu teigti, kad tautos sprendime būtų daugiau išminties ir nacionalinių interesų suvokimo nei dabartinėje nomenklatūros pozicijoje. Tiesa, su sąlyga, kad tautai būtų leista laisvai diskutuoti, aptarinėti VISUS argumentus „už“ ir „prieš“.

Profesorius Povilas Gylys yra Seimo narys,  frakcijos „Drąsos kelias“ atstovas

Skaityti visus komentarus 36
Komentuoti straipsnį
PRISIMINTI
ATSTATYTI
Pranešti klaidą
Pažymėkite klaidą tekste, pele paspaudę kairijį pelės klavišą
Užpildykite klaidos formą ir išsiųskite
Komentuoti
* - privalomi laukai

Komentaras įrašytas

Naujausi komentrai

Skaityti visus komentarus 36
Komentarų nėra

Tribūna

 
 

/ Giedrė Aukštuolienė  1

Giedrė Aukštuolienė: Skyrybas bendrovėms vertėtų planuoti iš anksto

Skyrybas bendrovėms vertėtų planuoti iš anksto. Kitaip neprabėgus net keletui mėnesių nuo bendrovių bendradarbiavimo užmezgimo pradžios jau gali tekti spręsti rimtą dilemą – kaip išvengti kelerius metus trunkančio bylinėjimosi dėl netikėtai nutrauktų bendradarbiavimo sutarčių. Skaitykite daugiau...

Žymės: Arbitražas

/ Žydrė Gavelienė  2

Žydrė Gavelienė: Politikų pasiūlymai ne tik geri, bet ir abejotini

Sveikiname Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Remigijaus Žemaitaičio iniciatyvą tobulinti turizmo srities reglamentavimą, idant būtų užtikrinta geresnė šio sektoriaus priežiūra ir vartotojų apsauga. Visgi, manome, kad registruotose Turizmo įstatymo pataisose yra ne tik pozityvių dalykų, bet ir tų, kurių reali vertė, o juo labiau – įgyvendinimo mechanizmai – abejotini. Skaitykite daugiau...

Žymės: „Go Planet Travel“

/ Aistė Balčienė  26

Aistė Balčienė: Klajonės po Lietuvos mokesčių sistemą

Vieną gūdų rudens vakarą benaršant feisbuke, užtikau įdomų „postą“ apie mokesčius. Tad užėjo noras ir man išsamiau paanalizuoti, kiek mes vis dėlto sumokame mokesčių valstybei. Skaitykite daugiau...

Žymės: Mokesčiai, Akcizas, PVM (pridėtinės vertės mokestis), Valstybinis socialinis draudimas, „Sodra“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba)

/ Valentinas Stundys  7

Valentinas Stundys: Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas – dangus griūva?

Viešojoje erdvėje daug dėmesio pastarosiomis dienomis sulaukė Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas, praėjusią savaitę pateiktas Seimo plenariniame posėdyje, Seimas pritarė jo svarstymui. Diskusijos dalyviai kritikos strėles nukreipė į viešuosius užrašus, papildomą informaciją prie prekės ženklų. Paskelbta daug įvairiausių nuomonių ir vertinimų, suabejota lietuvių kalbos galimybėmis ir būtinybe užtikrinti lietuvių kalbos valstybinę apsaugą. Taigi kaip iš tikrųjų yra surašyta projekte, ar jame yra kokių nors radikalių pasiūlymų? Skaitykite daugiau...

Žymės: Lietuvių kalba, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Valentinas Stundys

/ Rimantas Šidlauskas

Rimantas Šidlauskas: Įmonių bankrotų prevencijos priemonėms privaloma skirti didesnę svarbą

Pastaruoju metu nuvilnijusi Lietuvos turizmo operatorių bankrotų banga sudavė stiprų smūgį vartotojams, kartu primindama dar kartą, kad kontroliuojančios institucijos veikia nepakankamai efektyviai. Kartu tai galimybė pasižiūrėti, ką padarė nepakankamai, ar ko nepadarė Lietuvos Respublikos institucijos, kad bankrotų prevencijai būtų skirtas deramas dėmesys, geriau vykdoma tai turinčių prižiūrėti institucijų sąveika. Skaitykite daugiau...

Žymės: Bankrotas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija, Rimantas Šidlauskas

/ Antanas Balkė  21

Antanas Balkė: Druskininkų suklestėjimo anatomija

Studijuojant Valstybiniame dailės institute plastinę žmogaus anatomiją, teko pažinti žmogaus skeleto, raumenų, organų, sausgyslių struktūrą. Tik gerai žinodamas nematomas vidaus struktūras ir formas, gerai supranti ir perskaitai matomą, išorinę kūno plastiką. Ką šiuo teiginiu noriu pasakyti? Vieną paprastą dalyką – svarbu matyti ne tik išorinius, fasadinius Druskininkų vaizdus ir valdžios darbus, bet ir visą, nematomą valdžios veikimo mechanizmą. Skaitykite daugiau...

Žymės: Druskininkai, Ričardas Malinauskas, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Vandens parkas, „Snow arena“ (Sniego arena)

/ Kristina Miškinienė  1

Kristina Miškinienė: Ką Lietuvos žmonėms žada 2015 metų „Sodros“ biudžetas

Seime svarstomas visiems svarbus Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) 2015 metų biudžeto rodiklių įstatymo projektas. Jis žada gerų permainų. Numatyta, kad nuo 2015 metų liepos 1 d. didės draudžiamosios pajamos ir bazinė pensija, o jau nuo sausio 1 d. bus atkurtos krizės metų sumažintos ligos pašalpos ir nedarbo išmokos, taip pat bus tęsiamas šiais metais pradėdamos mokėti sumažintų pensijų kompensacijos. Skaitykite daugiau...

Žymės: Bedarbis, Kristina Miškinienė, Lietuvos darbo birža, Lietuvos socialdemokratų partija, Nedarbas, Valstybinis socialinis draudimas, „Sodra“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba)

/ Vytautas Žukauskas  2

Vytautas Žukauskas: Mitas, kad MMA kėlimas neturi neigiamų pasekmių

Ginče dėl minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didinimo aiškiai ir neginčijamai įrodyti, kuri pusė yra teisi – sudėtinga. Taip yra dėl to, kad tiek teigiamos, tiek neigiamos MMA pasekmės paskęsta įvairioje statistikoje. Skaitykite daugiau...

Žymės: Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), Minimali alga

/ Arvydas Darulis

Arvydas Darulis: Reguliatoriaus logika – efektyvumas nusipelno bausmės

Ne kartą viešojoje erdvėje buvo abejojama Valstybinės kainų ir energetikos komisijos (VKEKK) vykdoma sektoriaus reguliavimo politika bei priiminėjamais sprendimais, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais kriterijais. Paradoksalu, tačiau VKEKK, valstybės vardu reguliuodama visą energetikos sektorių, pati nustatinėja įmonėms metodikas ir vėliau pati kontroliuoja, kaip jų laikomasi. Kitaip sakant, komisija yra tarsi atskira valstybė valstybėje. Skaitykite daugiau...

Žymės: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), „LESTO“, AB

/ Mečislovas Zasčiurinskas  1

Mečislovas Zasčiurinskas: Nesocialdemokratiškos socialdemokratų pataisos

Seime įregistruotos pataisos, siūlančios vėlinti pareigūnų ir karių pensijas. Paprastai kalbant, kėsinamasi atimti vieną iš kertinių statutinių pareigūnų socialinių garantijų – net penkeriais metais prailginti privalomos tarnybos stažą. Skaitykite daugiau...

Žymės: Darbo partija, Mečislovas Zasčiurinskas, Policija

/ Artūras Paulauskas  6

Artūras Paulauskas: Dviguba pilietybė vėl kelia ginčus. Kada išspręsime?

Apie dvigubą pilietybę kalbama jau seniai. Dar 2007 metais pats teikiau siūlymą rengti referendumą ir nuspręsti, ar Lietuvai reikalingas dvigubos pilietybės institutas, ar ne. Praėjusiais metais, kartu su dar 35 Seimo nariais, tokį projektą teikiau pakartotinai, tačiau jis taip ir liko Seimo stalčiuje. Skaitykite daugiau...

Žymės: Artūras Paulauskas, Konstitucija, Lietuvos Konstitucinis Teismas, Pasas, Referendumas

 2

Nerijus Mačiulis: Paslėptas mokestis, kurį sumokame beveik visi

Kodėl Lietuvoje indėlių palūkanos yra tokios mažos ir net mažesnės nei kai kuriose kaimyninėse šalyse? Taip lemia ne tik ECB vykdoma pinigų politika. Atsakymas į šį aktualų klausimą yra toks pats, kaip ir atsakymas į klausimą, kodėl Lietuvoje maži atlyginimai – dėl didelės mokestinės naštos. Visi įmonių ir gyventojų indėliai Lietuvos banko licenciją turinčiuose komerciniuose bankuose apmokestinami 0,45 proc. metiniu mokesčiu, vadinamu indėlių draudimo įmoka. Skaitykite daugiau...

Žymės: Nerijus Mačiulis, „Swedbank“, AB, Indėlis

/ Arvydas Avulis  8

Arvydas Avulis: Nekilnojamojo turto rinkoje euras – praeities veiksnys

Euro laukimo nuotaikos šiemet paskatino Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą. Pirmąjį metų pusmetį, o ypač balandį, naujų būstų pardavimai buvo rekordiniai, jie rinkai suteikė turbulencijos. Tačiau su euru susijusios emocijos slūgsta, o valiutos keitimo akivaizdoje ryškės kitas rinkai svarbus veiksnys – augantys statybų kaštai. Skaitykite daugiau...

Žymės: Arvydas Avulis, Daugiabučių renovacija, Nekilnojamasis turtas, Statybos , „Hanner“, AB

/ Martynas Nagevičius  7

Martynas Nagevičius: Didieji pasaulio bankai siūlo neinvestuoti į nykstančius dinozaurus

Lietuvos politikams, priimantiems sprendimus dėl Lietuvos energetikos vystymo krypčių ateinantiems dešimtmečiams, būtų itin naudinga pažiūrėti šiek tiek plačiau – į tai, kas pasaulio energetikoje vyksta šiuo metu. Kokios matomos pasaulinės tendencijos? Skaitykite daugiau...

Žymės: Atominė energetika, Atsinaujinanti energetika, Saulės energetika, Vėjo energetika

/ Julita Varanauskienė  3

Julita Varanauskienė: Euro įvedimo naudą pirkėjai jau gaudo

Vienas iš skelbiamų bendros euro zonos valiutos privalumų – vartotojams lengviau lyginti kainas įvairiose šalyse ir rinktis tokią pat arba panašią prekę už mažesnę kainą. Lietuvoje euras dar neįvestas, bet kainos pradėtos skelbti dviem valiutomis. Iš pradžių dviem valiutomis skelbiamos kainos įnešė sumaišties. Ilgainiui tai turėtų padėti pirkėjams pratintis prie naujų kainų. Bet štai jau yra pavyzdžių, kad bendros valiutos įvedimas jau pradeda daryti įtaką pirkėjų sprendimams. Skaitykite daugiau...

Žymės: Euro įvedimas, „SEB bankas“, AB

/ Žydrė Gavelienė

Žydrė Gavelienė: Kada bus pasakyta „gana“?

Kiek tūkstančių keliautojų dar turi nukentėti, kad valdžios institucijos galiausiai imtųsi reikiamų veiksmų sureguliuoti turizmo rinkos priežiūrą? Kiek dar žmonių turi patirti stresą paskutinę atostogų dieną, sužinoję apie kelionių organizatoriaus bankrotą, kol vartotojai nustos pirkti kelionių paketus už kelis kartus nei jų savikaina mažesnes kainas, tarsi būdami įsitikinę, kad milžiniška nuolaida yra prigimtinė žmogaus teisė? Galų gale – ar vartotojai pradės ginti savo interesus teisinėmis priemonėmis ir reikalauti, kad būtų atlyginti visi jų patirti nuostoliai? ES Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, jog tokią teisę jie turi. Skaitykite daugiau...

Žymės: Lietuvos valstybinis turizmo departamentas , Turizmas, „Go Planet Travel“

/ Vytautas Juozapaitis  40

Vytautas Juozapaitis: Ar tikrai kiekvienas lietuvis yra tikras lietuvis?

Gal šios mintys iš šalies pasirodys, švelniai tariant, keistos, tačiau sunku rasti tinkamesnius žodžius, kuomet tenka įrodinėti savaime suprantamas aksiomas ar dėsnius, kurie nuo mūsų vertinimo niekada nepasikeis. Tačiau mūsų tautos, o kartu ir jos pagrindu sukurtos valstybės likimas tiesiogiai priklausys nuo lietuvių valios ir gebėjimo suvokti amžinųjų vertybių svarbą. Skaitykite daugiau...

Žymės: Lietuva, Lietuvių kalba

/ Gintaras Steponavičius  36

Gintaras Steponavičius: Atvežkime Nobelio premiją į Lietuvą!

Nobelio premija yra ne tik apdovanojimas už svarbius mokslo ar visuomeninės veiklos pasiekimus, tačiau ir inovatyvaus mąstymo bei talento simbolis. Skaitykite daugiau...

Žymės: Švietimas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Gintaras Steponavičius

/ Julius Naščenkovas  6

Julius Naščenkovas: Apie „paprasto žmogaus“ auksą

Lietuviai – prasti strategai. Neturiu argumentų paneigti šitą hipotezę. Atvirkščiai, visur kur akivaizdūs argumentai, kad mes ilgalaikę perspektyvą iškeičiame į trumpalaikę naudą. Skaitykite daugiau...

Žymės: Liberalizmas, Lietuva

/ Julita Varanauskienė  14

Julita Varanauskienė: Kada laikas pirkti būstą?

Būstas, ko gero, yra didžiausias šeimos pirkinys. O būsto paskola – dažnai didžiausias šeimos finansinis įsipareigojimas. Nuosavas būstas padeda užtikrinti šeimos finansinį saugumą, tačiau, pasirinkus netinkamą laiką, būstą arba netinkamas būsto paskolos sąlygas, finansinis saugumas gali ir sumažėti. Taigi kada tinkamas laikas pirkti būstą už skolintas lėšas užuot nuomojus? Skaitykite daugiau...

Žymės: Nekilnojamasis turtas, Paskola, „SEB bankas“, AB

/ Giedrimas Jeglinskas  4

Giedrimas Jeglinskas: Pokyčių metas

Lietuva pribrendo pokyčiams, nes svarbūs šių dienų iššūkiai – neišplėtota šalies ateities vizija, krašto apsaugos sistemos reformos, vertybių trūkumas šalies politikoje – reikalauja atsako. Tačiau keistis nėra lengva. Skaitykite daugiau...

Žymės: Lietuva

/ Rokas Stabingis  8

Rokas Stabingis: E.balsavimas – nebijok vilko ir eik į mišką

Pamažu Lietuvoje plėtojasi diskusija – ar reikalingas e.balsavimas? Yra iš esmės dvi stovyklos: „UŽ“ – kurie pasisako, kad tai reikalinga dėl technologinio progreso, ir „PRIEŠ“ – kurie pasisako, kad tai bus nesaugu. Skaitykite daugiau...

/ Zigmantas Balčytis  5

Zigmantas Balčytis: ES narėms – daugiau teisių uždrausti genetiškai modifikuotas kultūras

Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės ir maisto saugos komitetas balsavo dėl siūlymo išplėsti ES šalių galimybes riboti arba drausti genetiškai modifikuotų (GM) kultūrų auginimą. Komitetas pasisakė už priemones, kurios leistų valstybėms apriboti ar visiškai uždrausti GM kultūrų auginimą savo teritorijoje, net jei šias kultūras leidžiama auginti ES. Skaitykite daugiau...

Žymės: GMO, Zigmantas Balčytis, Lietuvos socialdemokratų partija

/ Povilas Gylys  6

Povilas Gylys: Politikai teisiniuose spąstuose – pilietybės klausimas

Aštrėjant diskusijoms dėl dvigubos pilietybės, noriu pareikšti savo nuomonę – Lietuvos Respublikos Konstitucijos keisti nereikia. Reikėtų įsigilinti į jos 12 straipsnio turinį, jog suvoktum, kad jis gerai apibrėžia pilietybės įgijimo ir netekimo rėmus, gaires. Skaitykite daugiau...

Žymės: Konstitucija, Lietuvos Konstitucinis Teismas, Pasas, Povilas Gylys, Referendumas

/ Albinas Mitrulevičius

Albinas Mitrulevičius: Daugiau demokratijos formuojant vietos valdžią

Po ilgų diskusijų, ar verta įteisinti tiesioginius merų rinkimus, man, kaip vienam iš įstatymo projekto iniciatorių, ypač džiugu, kad pagaliau pavyko pasiekti šį tikslą ir 2015 metais kovo 1 d., pirmą kartą Lietuvos istorijoje piliečiai galės patys nuspręsti, kuris kandidatas yra tinkamiausias atstovauti jų interesams. Skaitykite daugiau...

Žymės: Albinas Mitrulevičius, Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai, Lietuvos socialdemokratų partija, Savivaldybė

/ Valentinas Mazuronis  1

Valentinas Mazuronis: Jei veidrodis rodo kreivą vaizdą – ne žurnalistas kaltas

Kažkam Seime vėl nepatiko žurnalistų apranga, kažkam pramoginio turinio laidos gyvenimą gadina, kažkam norisi turėti nepasiekiamus koridorius, kuriuose jie galėtų saugiai pasislėpti ir nereiktų atsakyti prieš „ketvirtąją valdžią“. Ne pirmą kartą Seimo koridoriuose sklando pasiūlymai apriboti žurnalistų darbą. Greičiausiai ir ne paskutinį, tačiau kiekvieną kartą tokie bandymai sukelia tik šypseną. Skaitykite daugiau...

Žymės: Lietuvos žiniasklaida, Partija „Tvarka ir teisingumas“, Valentinas Mazuronis

/ Jūratė Švarcaitė  1

Jūratė Švarcaitė: Kokio vaistininko norėtumėte?

Neatsitiktinai šio teksto antraštė kelia klausimą. Paprasčiausio atsakymo tikriausiai nereikėtų toli ieškoti – daugelis pacientų ar tiesiog vaistinių klientų atsakytų, kad nori kompetentingo, savo srities profesionalo. Tokio vaistininko, kuris prireikus savo kompetencijos ribose galėtų duoti tinkamą patarimą ir padėtų spręsti sveikatos problemas. Atsakymas akivaizdus, tačiau, kokia yra realybė? Atlikime nedidelę mūsų šalies sveikatos priežiūros sistemos analizę. Skaitykite daugiau...

Žymės: Vaistinė

/ Audrius Žvybas

Audrius Žvybas: Vartai į Rusijos rinką per galines duris

Rusijos importo draudimai pakoregavo ar dar pakoreguos ne vienos Lietuvos bendrovės planus, ypač tais atvejais, kai pagrindinė tokių įmonių veikla buvo nukreipta į dabar jau ribojamą produkcijos eksportą į Rusiją. Skaitykite daugiau...

Žymės: Baltarusija, Embargas, Rusija

/ Antanas Guoga  4

Antanas Guoga: E. Lietuva ar trypčiojimas vietoje?

E. balsavimas – tai sprendimas, kuris, pasirūpinus visu įmanomu saugumu, padės Lietuvai tapti šiuolaikiškesne. Negaliu pateisinti politikų, kurie trypčioja ir siekia stabdyti šalies pažangą. Skaitykite daugiau...

Žymės: Rinkimai, Antanas Guoga

/ Gediminas Žiemelis  28

Gediminas Žiemelis: Liberalų sąjūdis, avialinijos, prokuratūra...

9 iš 10 Lietuvos studentų svajoja dirbti administracinį ar valstybinį darbą... O kur eksportuotojai, prekybininkai, prekės ženklų kūrėjai, tarptautinių korporacijų vystytojai? Man žinomi daugiau nei 3 milijardieriai JAV doleriais, kilę iš Lietuvos, šiuo metu gyvenantys ne Lietuvoje, kurie nenori būti asocijuojami su Lietuva... Kodėl? Ar verslus žmogus laukiamas Lietuvoje? Ar verslios idėjos apskritai reikalingos? Kas kurs ateitį? Partiniai veikėjai, kurie niekada nėra sukūrę nė vienos darbo vietos ir dar spėję pabūti komjaunuoliais vaidina aršius Lietuvos gynėjus, lyg teisindami save bando išsiginti savo praeities. Sukurti verslą ir idėją, įgyvendinti ją praktikoje gerokai sunkiau, nei ją sukritikuoti. Skaitykite daugiau...

Žymės: Eligijus Masiulis, Artūras Zuokas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Remigijus Šimašius, „Air Lituanica“, „Avia Solutions Group“, AB, „FlyLAL“
Skaitomiausios naujienos
 

Paroda MOKYKLA 2014

Saugukelyje.lt

Eurą pasitinkant

Iš pirmų lūpų Twitter