Publikuota: 2014 sausio 6d. 13:45
15min.lt

Povilas Gylys: Euras, Lietuva ir Jungtinės Europos Valstijos

„Braliukai“ latviai tapo 18-ąja euro zonos nare. Tai reiškia, kad Lietuva liko vienintelė Baltijos šalis, kuri tebeturi savo nacionalinę valiutą. Tiesa, A.Šleževičiaus dėka – mes su šviesios atminties J.Veselka tam nesėkmingai priešinomės – mūsų šalis jau seniai, t.y. nuo 1994 metų neturi tikros, visavertės nacionalinės valiutos ir atitinkamai savarankiškos monetarinės politikos, nes mūsų centrinis bankas veikia pagal valiutų valdybos modelį.

Veikiant pagal šį modelį, Lietuvos bankas (LB) negali daryti įtakos litų kiekiui pinigų cirkuliacijoje, palūkanų normai šalyje. Kitaip sakant, jis negali prisidėti prie valstybės vykdomos skatinančios ar ribojančios makroekonominės politikos. Lito kursas šiame modelyje yra fiksuotas, nelankstus. Pradžioje litą „prikalėm“ prie JAV dolerio, o vėliau „pririšom“ prie euro. Taigi, LB ir ramaus ekonomikos skrydžio, ir ekonominių audrų bei perkūnijų metu veikia autopiloto principu. Todėl prie jo šturvalo gali sėdėti bet kas – teisininkas, sociologas, politologas. Nes jam belieka stebėti, kas vyksta. Šturvalas, kurį turi ir gali valdyti pagal klasikinį modelį veikiantys centriniai bankai, yra fiksuotoje padėtyje ir nepajudinamas. Tiesa, Lietuvos bankas gali prižiūrėti komercinius bankus. Jei moka tai daryti...

Pirmasis instinktas stebint, kaip estai ir latviai įsijungia į Europos pinigų sąjungą, yra: būtina paspartinti euro įvedimą mūsų šalyje. Daug kas impulsyviai klausia, kaip mes galėjom taip atsilikti. Arba kodėl mes paskutiniai.

Lietuvos bankas ir ramaus ekonomikos skrydžio, ir ekonominių audrų bei perkūnijų metu veikia autopiloto principu. Todėl prie jo šturvalo gali sėdėti bet kas – teisininkas, sociologas, politologas.

Tačiau triskart įkvėpę ir iškvėpę, iki dešimt suskaičiavę, turėtume blaivia galva apsvarstyti situaciją. Pavyzdžiui, ką gavo ir ką prarado estai ir latviai. Arba kodėl neskuba kiti kaimynai – lenkai, čekai, vengrai? Negi jie kvailesni nei Baltijos šalys? O ką prarado ar išlaikė britai, švedai, turintys suverenias, nacionalines pinigų sistemas su pagal klasikinį modelį veikiančiais centriniais bankais priešakyje?

Deja, mūsų naujoji nomenklatūra mums laisvai tokių klausimų svarstyti neleidžia. Ji bruka mums mintį, kad stojimas į euro zoną yra neišvengiamas gėris, reiškia vien tik naudą. Tokią mintį mums nuolat perša premjeras, finansų ministras, Lietuvos banko vadovas ir nemaža politologų bei žurnalistų dalis. Jie, kaip velnias kryžiaus, vengia kalbėti apie neigiamas proceso puses ir taip, manau, sąmoningai supaprastina, susmulkina, sumažina problemą taip klaidindami tautą.

Juk visi žinom: nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą, ir nėra to gero, kuris neišeitų į bloga. Kitaip tariant, nėra absoliučiai gerų ir absoliučiai blogų sprendimų. Tie, kurie tikrovę mato rožinėmis spalvomis, nėra realistai. Pastarieji stengiasi pamatyti abi – teigiamą ir neigiamą – kiekvieno reiškinio puses.

Taip, įsitraukimas į euro zoną neabejotinai atneša keliagubą naudą. Pirmiausia, įvedus eurą dingsta vadinamoji valiutinė rizika, t. y. rizika, kad lito kursas gali pasikeisti ir daliai žmonių, firmų atnešti žalos. Įsivaizduokime situaciją, kai dėl priežasčių, kurių šiame mažame straipsnelyje negalime aptarti, lito kursas, kitaip sakant – jo kaina valiutų rinkose, krinta ir dėl to už vieną eurą tenka mokėti ne dabartinę kainą ~3,5 lito, o 5 litus. Atitinkamai pabrangtų doleris, JK svaras ir kitos lietuvių už litus perkamos užsienio valiutos. Pajamas gaunant litais ir negalint išsiversti be eurų, nes, tarkim, reikia grąžinti eurais paimtą paskolą būsto statybai, lito nuvertinimo atveju, nemaža dalis – šimtai tūkstančių – individų ir firmų patirtų nemažus nuostolius.

Pateiksiu supaprastintą pavyzdį. Sakykim, šeima yra paėmusi kreditą, kurio suma yra 100 000 eurų. Dabartinėmis sąlygomis, paprastumo dėlei atsiribokime nuo palūkanų, turėtų grąžinti skolą, kurios suma litais ~350 000 litų. Bet litui nuvertėjus ir santykiui tarp euro ir lito tapus 1:5, skola be palūkanų litais, vien dėl lito kurso kritimo, padidėtų iki 500 000 Lt, t.y. maždaug 150 000 litų.

Visuomenėje yra nemaža grupė žmonių, kurie supranta valiutinę riziką, t.y. grėsmę, kad litas gali nuvertėti ir vien todėl yra už euro įvedimą. Suprantamas privatus interesas. Įvedus eurą visos skolos ir visos pajamos būtų išreikštos eurais, todėl valiutinė rizika išnyksta. Iš eurais paimtų kreditų būstą pasistatę euro įvedimo atveju lengviau atsidustų. Jaučiu, tokių nemažai tarp žurnalistų, politologų, politikų, verslininkų ir kitų įtakingų žmonių.

Kitas laimėjimas gyventojams bei verslui, tiesa, šiuo atveju pralaimi bankai, yra vadinamųjų konvertavimo arba lietuviškai – valiutos keitimo – kaštų išnykimas. Tie kaštai aktualūs žmonėms, kurie veikia tarptautiniu mastu, pradedant verslu, baigiant turistais. Pastariesiems vykstant į euro zonos šalis nereikėtų keisti litų į eurus ir už tai mokėti bankams komisinių už valiutos keitimą. Bankai netektų kelių šimtų milijonų litų pajamų, bet tiek pat laimėtų firmos ir fiziniai asmenys.

Trečias laimėjimas – tai didesnis kainų skaidrumas tarptautiniu mastu. Būdami euro zonoje galėtume tiesiogiai palyginti, pavyzdžiui, sviesto kainas Vokietijoje ir Lietuvoje. Tiesiogiai palyginami būtų ir darbo užmokesčiai, ir kiti ekonominio gyvenimo parametrai. Pamatytume, kad kai kas pas mus tikrai ne taip, kaip turi būti. Pavyzdžiui, kad proporcijos tarp pagrindinių prekių kainų ir darbo užmokesčio sunkiai paaiškinamos. Toks skaidrumas padėtų geresniam mūsų padėties suvokimui, konkurencijai, labiau subalansuotam kainų išsilyginimui vidutiniu ir ypač ilguoju laikotarpiu.

Būdami euro zonoje galėtume tiesiogiai palyginti, pavyzdžiui, sviesto kainas Vokietijoje ir Lietuvoje. Tiesiogiai palyginami būtų ir darbo užmokesčiai, ir kiti ekonominio gyvenimo parametrai.

Kiti pranašumai nėra tokie akivaizdūs, kaip juos bando pateikti mūsų naujoji nomenklatūra, sakanti, kad, tarkim, dėl euro įvedimo labai (net 50 mlrd. Lt) padidės užsienio prekybos su ES šalimis apimtys, sumažės palūkanos ir t.t. Kartais mūsų valdytojai persistengia ir kalba apie naudas, kurios įstojus į euro zoną gali tapti žalomis. Arba bando nutylėti tai, kas nėra patrauklu. Pavyzdžiui, kad teks mokėti įnašą į bendrą stabilumo fondą. Beje, įnašo sumos gana įspūdingos. Vadinasi, bus juntamas papildomas krūvis mūsų viešiesiems finansams.

Pabandykime plačiau aptarti galimas su stojimu į euro zoną susijusias grėsmes. Apie jas mūsų vadai – nė mur mur. Bet veik kiekviename reiškinyje ar veiksme, kaip sakyta, glūdi ir naudos, ir grėsmės. Duotu atveju, kai kurios iš jų yra strateginės.

Viena iš esminių neigiamų pasekmių yra galutinai prarasta galimybė vykdyti nacionalinius interesus atitinkančią monetarinę politiką, t.y. galimybė naudoti pinigų masės kiekio valdymą, diskonto normą arba kitaip – bazinę palūkanų normą, o taip pat valiutos kursą makroekonominės politikos tikslams. Vienais atvejais ekonomikos skatinimui, o pastarajai perkaistant – ūkio plėtros pristabdymui. Krizė Europos Pietuose rodo, kaip šių svertų pristinga šalims, patekusioms į bėdą.

Čia galima pateikti ir Jungtinės Karalystės pavyzdį. Neįstojusi į euro zoną paskutinės krizės metu JK turėjo galimybę išnaudoti visąmonetarinės ir fiskalinės politikos arsenalą. Šios šalies centrinis bankas padidino cirkuliacijoje esančių pinigų kiekį maždaug 200 mlrd. svarų, bazinę palūkanų normą sumažino nuo maždaug 5 proc. iki 0,5 proc. (tai atpigino kreditus), svaro kursui leido kristi maždaug penktadaliu. Be to, norėdama išlaikyti visuminę paklausą ir nesužlugdyti viešojo sektoriaus, ji drastiškai nemažino valstybės išlaidų, dėl ko biudžeto deficitas gerokai išaugo – iki 11 proc. nuo BVP. Tačiau dėl visų šių priemonių, jos mūsų politinės klasės nėra suprastos, tos šalies nacionalinis produktas sumažėjo keletu, o ne keliolika procentų kaip Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Jeigu JK nebūtų taikiusi šių priemonių, jos rezultatai būtų panašūs į mūsiškius.

Čia galima pateikti ir Jungtinės Karalystės pavyzdį. Neįstojusi į euro zoną paskutinės krizės metu JK turėjo galimybę išnaudoti visąmonetarinės ir fiskalinės politikos arsenalą.

Pasakyta rodo, kokia svarbi yra visavertė makroekonominė politika ekonominės plėtros apskritai ir krizių suvaldymo požiūriu konkrečiai. Tai taip pat paaiškina, kodėl ne tik JK, bet ir, kad ir mažesnė, savus pinigus išlaikiusi Švedija, ilgam atideda euro įvedimą. Beje, tik 10 proc. švedų palaiko euro įvedimo idėją. Kadangi tai demokratiška šalis, jokia vyriausybė ten nedarys to, kam visuomenė nepritaria. Latvijoje ar Lietuvoje visuomenės nuomonė nėra reikšminga. Be to, ja galima manipuliuoti... Tai nacionaliniai šių šalių politinės sistemos ypatumai.

Graudu stebėti, kaip menkai makroekonominės politikos dalykus išmano mūsų šalį, taip pat ir viešąją nuomonę, valdantieji. Pavyzdžiui, viešojoje erdvėje pavojinga sakyti, kad lito kurso kritimas gali turėti ir teigiamų pasekmių, nes stiprina eksporto šakų padėtį. Tiesa, pabrangina importą. Bet užsienio prekybos balansas, t.y. balansas tarp eksporto ir importo, tokiu atveju gerėja. Pabandykit kokioj nors populiarioj laidoj pasakyti, kad aukštas lito kursas gali būti blogis (nes menkina eksporto galimybes), o žemas kursas gali atnešti naudos, nes skatina užsienio investicijas. Kiltų reali grėsmė, kad laidos vedėjo bei kitų studijos dalyvių būsi „užkapotas“. Nors ekonominiuose vadovėliuose ir rašoma taip, kaip aukščiau išdėstyta. Bet ko norėti, kai pas mus LB vadovas – teisininkas, o net ekonomines laidas veda ekonominio išsilavinimo neturintys žmonės.

Kita rimtų abejonių kelianti aplinkybė – įsitraukimas į sistemą, kuri pagal savo politekonominę logiką turi tapti Jungtinėmis Europos Valstijomis. Apie tai kalba ne tik keinsistinės krypties ekonomistai Josephas Stiglitzas ar Paulas Krugmanas, bet ir neoliberalios mąstysenos atstovai, tokie kaip, pavyzdžiui, buvęs JAV centrinio banko vadovas Allanas Greenspanas.

Jų nuomone, euro zona su savo bendra bankų sistema, vieninga monetarine politika yra netvari. Tik tuo atveju, jeigu ji būtų papildyta vieninga, iš vieno europinio centro vykdoma fiskaline politika, ekonominiai procesai būtų tvaresni. Holistas čia pridėtų: ir bendro europinio gėrio būtų sukurta daugiau. Vykdant koordinuotą monetarinę ir fiskalinę politiką, krizių prevencija būtų nepalyginamai efektyvesnė. Bet bėda – tikra, visavertė, vieninga europinė fiskalinė politika galima tik tuo atveju, jei politinė integracija yra pasiekusi aukštą brandumo lygį. Kitaip sakant, tai turi būti Europos šalių federacija, kuri iš anksto vadinama Jungtinėmis Europos Valstijomis (JEV).

JEV turėtų būti labai panaši į JAV arba Šveicariją. Ji turi turėti pakankamai stiprią centrinę valdžią, kuri renka federalinius mokesčius ir per federalinį biudžetą finansuoja federalinio lygio viešųjų gėrybių kūrimą – bendros kariuomenės, policijos ir pan. išlaikymą. Be to, ji reaguoja į makroekonominę situaciją vykdydama diskretišką mokesčių ir išlaidų politiką arba ateina į pagalbą smarkiai nukentėjusioms valstybėms – federacijos narėms. Veikia tokioje vieningoje ekonominėje erdvėje ir vadinamieji savaiminiai stabilizatoriai – automatiškai reaguojantys į nuosmukius ir ekonomikos perkaitimus režimai.

Jungtinių Europos Valstijų kūrimas yra problemiškas, nes, pirma, jis vykdomas vogčiomis, antra, jį vykdo Briuselio institucijos, pasitikėjimas kuriomis yra menkas, trečia, tokios šalys kaip Prancūzija nenori atiduoti „centrui“ dar didesnę savo nacionalinio suvereniteto dalį.

Ir Prancūzija čia ne viena, nes daugelyje šalių kyla nepasitenkinimas tuo, kad nacionalinės valstybės patyliukais netenka vis didesnės dalies savo suvereniteto, už tai negaudamos deramo kiekio bendrojo gėrio, europinio lygio viešųjų gėrybių, turinčių ekonominio saugumo, tvarumo, stabilumo ir kitokias išraiškas. Tokiais atvejais primenama – šalys nestojo į federaciją, į Jungtines Europos Valstijas. Jos stojo į Europos Sąjungą, kuri yra vieninga rinka, muitų sąjunga ir t.t., bet nėra tikras federacinis darinys...

Egzistuoja dar viena – paradigminė kliūtis, trikdanti sėkmingą Europos integraciją. Pastarąją bandoma vykdyti neoliberalios ekonominės filosofijos rėmuose. Tai reiškia, kad integracijos procesas vyksta dėl nesupratimo ar sąmoningai ignoruojant europinio lygio viešųjų gėrybių poreikį. Padėtis šiuo požiūriu pasikeistų, jeigu būtų vadovaujamasi holistiniu integracijos suvokimu. Deja, dėl įvairių priežasčių holistinis mąstymas mūsų žemyne blokuojamas. Holizmas yra reali ir veiksminga paradigminė alternatyva individualistiniam, neoliberaliam mąstymui bei veikimui. Jo rėmuose galima suderinti, sutaikyti privatų ir viešąjį gėrį, rinkos ir solidarumo bei socialinio teisingumo režimus, atsikratyti rinkos fundamentalizmo prietarų, kurie, be kitų dalykų, pasireiškia verslo ir ekonomikos sutapatinimu.

Jungtinių Europos Valstijų projektas bent kol kas pasmerktas nesėkmei. Demokratinių šalių sąjungos negali būti kuriamos vogčiomis, tautas pastatant prieš faktą. Kaip kitaip galima traktuoti dabartinę euro zonos plėtrą?

Jungtinių Europos Valstijų projektas bent kol kas pasmerktas nesėkmei. Demokratinių šalių sąjungos negali būti kuriamos vogčiomis, tautas pastatant prieš faktą. Kaip kitaip galima traktuoti dabartinę euro zonos plėtrą? Tai, kad žingsniai federacijos link, tai liudija faktai, atliekami deramai nesitariant su tautinėmis valstybėmis, atvirai nekalbant, kad tai labai rimtas žingsnis į JEV, daro tą procesą neskaidrų, vadinasi, ir nedemokratišką. Latvija ir Lietuva perima tas nedemokratiško veikimo taisykles. Juk tik penktadalis „braliukų“ rėmė euro įvedimą šiuo metu. Lietuvių dauguma taip pat skeptiškai žiūri į nacionalinės valiutos atsisakymą. Kartais atrodo, kad tauta geriau nujaučia makroekonomikos ir politekonomikos principus nei elitas...

Egzistuoja dar viena problemos pusė. Federacija ekonomiškai yra reikalinga tik euro zonos šalims. Tik joms federacija – ekonominė būtinybė. Kitos šalys euro zonos judėjimo federacijos link atveju lieka „už borto“. Tai smarkiai komplikuoja politinę padėtį kontinente. Europos Sąjunga gali skilti į dvi, o gal net tris dalis – euro zona, senosios ES šalys nepriklausančios euro zonai ir Vidurio Europa.

Neatmestinas dar vienas scenarijus: euro zoną, greičiau nei susiformuos Jungtinės Europos Valstijos, gali ištikti dar viena gili krizė. Todėl dalis euro zonos šalių gali būti priverstos palikti pinigų sąjungą, susigrąžinti nacionalinę valiutą (labiausiai tikėtinos kandidatės – Graikija ir Kipras), ją devalvuoti ir per tai atgauti savo tarptautinį konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Tokio scenarijaus nuostoliai toms valstybėms ir euro zonai apskritai būtų didžiuliai. Įdomu būtų apsvarstyti, kokia tokio scenarijaus atveju būtų Lietuvos situacija.

Apibendrinant tenka konstatuoti, kad esame labai komplikuotoje situacijoje. A.Šleževičiaus mūsų šaliai „padovanotas“ valiutos valdybos modelis stato dabartinius Lietuvos politikus į keblią padėtį. Viena vertus, lyg ir reiktų eiti į euro zoną, nes vis tiek negalime vykdyti savo monetarinės politikos. Situacija nebūtų tokia kebli, jei mes turėtume svyruojantį valiutos kursą, kaip, pavyzdžiui, lenkai. Tuomet lito kursas svyruotų veikiamas rinkos jėgų ir reikštų taip liberalų mėgstamą savaiminį kurso prisitaikymą prie situacijos. Lenkų zloto kursas, artėjant krizei, sumažėjo kone trečdaliu ir lietuviai puolė važiuoti pas kaimynus pigiai prisipirkę jų valiutos. Lenkijai tai reiškė jų eksporto padidėjimą, o mums – importo iš šios šalies augimą. Zloto kurso savaiminis kritimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, paaiškinančių, kodėl Lenkijos ekonomika taip mažai nukentėjo nuo krizės. Kita svarbi aplinkybė – Lenkijos politinis elitas buvo išlaisvintas nuo pareigos priimti rizikingą politinį sprendimą – keisti zloto kursą. Viskas vyko be politikų dalyvavimo.

Mūsų valdžia negali pasinaudoti savaiminiu lito kurso svyravimu, nes litas yra „prikaltas“ prie euro. Norint pagerinti eksporto sąlygas, užsieniečiams atpiginti investicijas, tektų priimti atitinkamą sprendimą – devalvuoti litą. O jis yra labai skausmingas, nes yra nepalankus ne tik kreditus eurais paėmusiems, bet ir importuotojams. Tam reikia politinio ryžto, o taip pat nuoširdaus tarimosi su visuomene, įvairiais jos sluoksniais. Argentina tokį žingsnį savo metu žengė ir jis davė teigiamų makroekonominių rezultatų.

Euro įvedimas politinį elitą išgelbsti nuo šios politinės kančios – būtinybės priimti skausmingus, politiškai rizikingus sprendimus. Taigi įvesdama eurą mūsų politinė klasė pabėga nuo nemalonios atsakomybės. Kadangi ta klasė neturi gebėjimo mąstyti strategiškai, ji nesuvokia, kad įstojus į euro zoną mūsų galimai – tfu tfu – laukia Graikijos likimas arba sunkumai susijęs su – vėl tfu tfu – pačios Europos pinigų sąjungos dezintegracija.

Taigi, antra vertus, įstojus į euro zoną ir atsisakius savarankiškos monetarinės politikos, situacija išlieka kebli – kančių rizika esant į euro zonoje neišnyksta. Graikijos pavyzdys turėtų būti pamokantis: euras ne tik neišgelbėjo šios šalies, bet jai primesta labai griežto taupymo politika, nemažos dalies ekonomistų nuomone, tik pagilino krizę šioje šalyje. Kančios neišvengiamos ir tuo atveju, jei euro zoną ardytų išcentrinės jėgos ir ji suskiltų.

Graikijos pavyzdys turėtų būti pamokantis: euras ne tik neišgelbėjo šios šalies, bet jai primesta labai griežto taupymo politika, nemažos dalies ekonomistų nuomone, tik pagilino krizę šioje šalyje.

Manytina, kad dabartiniai Lietuvos valdytojai tikisi, jog stojimo grėsmės taps tikrove valdant jau kitai politikų pamainai.

Arba kad visas problemas išspręs Briuselio „centras“. Esą jis žino geriau. Betgi istorija ir aukščiau išdėstyti argumentai mums sufleruoja – nereiktų gyventi šia diena ir per daug pasitikėti „centrais“. Ypač, kai jie neturi pakankamų galių efektyviai veikti, nes yra šlubi – neturintys tikrų fiskalinės politikos svertų ir kai jie per dažnai tarnauja sau, bet ne bendram europiniam gėriui.

Šiame nedideliame straipsnelyje mes nesiekiame duoti visapusiškų ir galutinių vertinimų bei politinių receptų. Mūsų tikslas buvo parodyti, kad euro įvedimo klausimas yra žymiai sudėtingesnis nei bando pateikti mūsų finansų ministras R.Šadžius ir kad reikalinga laisva diskusija tarp skirtingas nuomones turinčių žmonių ir kad ta diskusija neturi būti supaprastinta iki propagandinio lygio.

P.S. Politinei klasei norėčiau priminti, kad referendumas dėl euro įvedimo būtų ir teisėtas, ir prasmingas. Taip, Lietuva, kaip ir kitos į ES stojusios šalys, pasižadėjo įsivesti eurą. Tačiau tame pasižadėjime nebuvo datos. Todėl tauta turi teisę apsispręsti dėl to, ar verta stoti į euro zoną DABAR? Drįstu teigti, kad tautos sprendime būtų daugiau išminties ir nacionalinių interesų suvokimo nei dabartinėje nomenklatūros pozicijoje. Tiesa, su sąlyga, kad tautai būtų leista laisvai diskutuoti, aptarinėti VISUS argumentus „už“ ir „prieš“.

Profesorius Povilas Gylys yra Seimo narys,  frakcijos „Drąsos kelias“ atstovas

Skaityti visus komentarus 36
Komentuoti straipsnį
PRISIMINTI
ATSTATYTI
Pranešti klaidą
Pažymėkite klaidą tekste, pele paspaudę kairijį pelės klavišą
Užpildykite klaidos formą ir išsiųskite
Komentuoti
* - privalomi laukai

Komentaras įrašytas

Naujausi komentrai

Skaityti visus komentarus 36
Komentarų nėra

Tribūna

 
 

/ Paulius Skruibis

Paulius Skruibis: Kodėl jauni vyrai žudosi?

Vyrai Lietuvoje nusižudo 5 kartus dažniau nei moterys. Panašiai yra daugelyje pasaulio šalių. Tačiau, kai kalbame apie savižudybes ir jų prevenciją, dažniausiai kalbame apie tai bendrai, tarsi nebūtų reikšmingų skirtumų tarp vyrų ir moterų. Akivaizdu, kad tie skirtumai egzistuoja. Skaitykite daugiau...

Žymės: Savižudybė, „Jaunimo linija“

/ Giedrė Gečiauskienė

Giedrė Gečiauskienė: Lietuvos ekonomika augo sparčiau nei tikėtasi

Lietuvos ekonomika trečiąjį ketvirtį augo sparčiau nei tikėtasi. Vidaus paklausa, atsigaunanti statyba bei kylantis transporto sektorius tampa vienais svarbiausių ūkio augimą skatinančių veiksnių. Nepaisant to, „Danske Bank“ išlaiko nepakeistas šalies ūkio augimo prognozes 2015 bei 2016 metams. Skaitykite daugiau...

Žymės: Ekonomika, Makroekonomika, Mikroekonomika, „Danske Bankas“

/ Ramūnas Karbauskis  4

Ramūnas Karbauskis: Neleistina tylėti, kuomet griaunamos kultūros šventovės

Teatras yra Lietuvos kultūros šventovė. Vieta, kur ištisos žmonių kartos rado atsakymus į svarbiausius būties klausimus. Kam ir kodėl prireikė šią šventovę reformuoti, t.y. valstybinius teatrus paversti viešosiomis įstaigomis, o aktorius priversti dirbti pagal terminuotas sutartis? Skaitykite daugiau...

Žymės: Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga , Ramūnas Karbauskis, Teatras

/ Saulius Pikšrys

Saulius Pikšrys: Iš ko gaminsime elektrą rytoj? Strateginis požiūris energetikoje

Lietuvos energetikoje šiuo metu vyksta daug svarbių procesų: įsibėgėjo SGD terminalo projektas, vyksta elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“ tiesimas, sėkmingai tiesiama ir elektros jungtis su Švedija „Nord Balt“. Visi kartu šie procesai veda link šalies energetinės nepriklausomybės užtikrinimo ir naujų rinkų Lietuvai. Taip pat prie šių tikslų siekimo prisideda elektros generacija iš nuosavų neišsenkančių šaltinių. Skaitykite daugiau...

Žymės: Atsinaujinanti energetika, Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, Vėjo energetika, „Lietuvos energija“, AB

/ Julius Naščenkovas

Julius Naščenkovas: Šaukštas medaus deguto statinėje?

Krata politinės partijos būstinėje jūsų nebestebina. „Visi jie vagys“, – žinojome prieš tai, žinosime kad ir kaip pasibaigtų procesas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Partija „Tvarka ir teisingumas“, Rolandas Skaisgirys

/ Liutauras Kazlavickas

Liutauras Kazlavickas: Kiek žvakučių degsime kitąmet?

Pilietinės akcijos ,,Renkuosi gyvybę” iniciatyva, ketvirtadienį vakare visoje šalyje bus uždegamos žvakutės už negimusius vaikus. Lietuva pagal santykinį abortų skaičių užima vieną pirmųjų vietų Europos Sąjungoje, vien praėjusiais metais Lietuvoje teisės gyventi neteko 5217 vaikų. Mano manymu, be daugelio kitų priežasčių, nėštumo nutraukimo skaičius yra tiesiogiai susijęs ir su nepakankamu valstybės dėmesiu krizinių nėštumų atvejams. Skaitykite daugiau...

Žymės: Abortas, Gimdymas, Liutauras Kazlavickas, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Nėštumas, Mama

/ Gitanas Nausėda  3

Gitanas Nausėda: Laukia turbulencija, o ne laisvasis kritimas

Koks dar laisvasis kritimas, suglumtų tūlas pilietis, išvydęs šiandien Statistikos departamento paskelbtą trečiojo ketvirčio Lietuvos BVP augimo rodiklį – 2,6 proc., palyginti su tuo pačiu 2013 m. ketvirčiu. Tai vis dar yra vienas iš sparčiausių plėtros tempų visoje Europos Sąjungoje. Visgi realioji ekonomika gyvena panašia nuotaika kaip lėktuvo keleivis, įspėtas piloto apie netrukus prasidėsiantį turbulencijos ruožą – jausmas ne iš maloniausių, tačiau deguonies kaukės niekas neieško. Problema yra ta, kad euro zona, su kuria pastarąjį pusmetį siejome nemažai vilčių, klimpsta ir bent jau kol kas neranda recepto ekonomikai pagyvinti. Skaitykite daugiau...

Žymės: Ekonomika, Gitanas Nausėda, Rusija , Žemės ūkis, Vokietija

/ Antanas Guoga  1

Antanas Guoga: Nuvylė „Doing Business“ reitingai? Padarykime jau žinomus namų darbus

Nenustebau šiandien perskaitęs „Doing Business 2015“ ataskaitą – vertinant galimybes verslui skirtingose pasaulio valstybėse Lietuva, deja, nukrito į 24-ą vietą. Dar praėjusią savaitę Europos Parlamente sakiau, kad Lietuva ir kitos valstybės narės pagaliau turi rimtai vertinti Europos Komisijos pateiktas (Europos semestras) bei pačių šalių Vyriausybių patvirtintas rekomendacijas dėl ekonominio augimo. Skaitykite daugiau...

Žymės: Antanas Guoga, Mokesčiai, Pelno mokestis

/ Rūta Vainienė  6

Rūta Vainienė: 2015-ųjų biudžetas – nuo limpakojų iki puponautų

Kitų metų biudžetas jau parengtas ir pateiktas Seimui svarstyti ir tvirtinti. O po to bus įduotas visai valstybei – pagal jį gyventi. Privačiam sektoriui labiau rūpi pirmoji biudžeto pusė, jo pajamos. Nes biudžeto pajamos visų pirma yra žmonių ir įmonių išlaidos, jų sumokami mokesčiai. Būtent jie yra daugumos šeimų didžioji išlaidų dalis. Ne maistas, ne šildymas, o mokesčiai. Viešajam sektoriui ir turinčiam su juo finansinių reikalų, natūralu, rūpi kita biudžeto pusė, jo išlaidos, nes jos taps kai kurių pajamomis. Skaitykite daugiau...

Žymės: Biudžetas, Rūta Vainienė

/ Egidijus Vareikis  45

Egidijus Vareikis: Mitas apie Jėzų Kristų žiniasklaidos savireguliacijoje?

Viešojoje erdvėje įsiliepsnojo nauja polemika apie tai, kas gali ir turi spręsti apie žurnalistų etiką. Žibalo į diskusijų ugnį įpylė visuomenės informavimo įstatymo pataisos projektas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Egidijus Vareikis, Katalikybė, Lietuvos žiniasklaida

/ Indrė Genytė-Pikčienė  5

Indrė Genytė-Pikčienė: Pinganti nafta keičia žaidimo taisykles

Naftos rinkos vektoriai per pastarąjį pusmetį pasikeitė kardinaliai ir iš principo sujaukė daugelio suinteresuotų šalių planus. Nuo birželį fiksuotos 115 USD/bbl viršukalnės Brent rūšies nafta atpigo 28 proc. iki 83,8 USD/bbl spalio viduryje. Tai – žemiausias lygis per pastaruosius ketverius metus, tačiau vargu ar dugnas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Brent nafta, DNB, DNB bankas, Nafta, Naftos pramonė, OPEC, „Urals“

/ Vaiva Žukienė  1

Vaiva Žukienė: Jeigu turi šautuvą, juo reikia šaudyti

Tam, ką šiandien įvardijame propagandiniu karu, Rusija ruošėsi iš anksto. Dar 1989 m. priimta „Europos konvencija dėl Televizijos be sienų“ retransliavimo srityje siekė užtikrinti, kad ES valstybių narių televizija turėtų kuo didesnę auditoriją, todėl dokumente skatinama teisės aktus sutvarkyti taip, kad visų ES valstybių TV programos be kliūčių būtų platinamos visoje ES teritorijoje. Skaitykite daugiau...

Žymės: Propaganda

/ Rimantas Jonas Dagys  9

Rimantas Jonas Dagys: Ar dera pensininkų sąskaita kompensuoti kitas valstybės išlaidas?

Lietuvos ekonomika auga, tad kitų metų biudžete būtų galima planuoti didesnes pensijas ir algas mažiau uždirbantiems. Deja, išanalizavus 2015 m. biudžetą akivaizdu – pensininkams ir mažai uždirbantiems darbuotojams jis nieko gero nežada. Maža to, galima drąsiai teigti, kad didelė valstybės išlaidų dalis bus finansuojama pensininkų sąskaita. Kodėl? Skaitykite daugiau...

Žymės: Pensija, Pensijų socialinis draudimas, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Valstybinis socialinis draudimas, „Sodra“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba), Rimantas Dagys

/ Saulius Paukštys  1

Saulius Paukštys: Vanduo viską ištvers

Štai vėl baigėsi navigacijos sezonas Lietuvos upėse. Neryje taip pat. Kadangi jau esu vilnietis, tai kalbėsiu apie laivybą Neryje Vilniuje. Naujiena turbūt ta, kad susidomėjimą Nerimi ir aplūžusiomis krantinėmis sostinės centre parodė visas būrys politikų. Skaitykite daugiau...

Žymės: Neris, Vilnius

/ Kęstutis Masiulis  16

Kęstutis Masiulis: Kada bus panaikintos mokesčių lengvatos šešėliui?

Premjeras svarsto didesnius mokesčius automobiliams, šildymui ar būstams, tai yra tiems, kurie ir taip moka visus mokesčius. Tuo tarpu nemenka dalis verslininkų, metų metais skendinčių šešėlyje ir išsisukinėjančių nuo pareigos mokėti mokesčius, toliau galės dalyvauti glamūrinėse TV laidose ir girtis jachtomis, prabangiais namais bei vienetiniais automobiliais. Jiems jokių naujų pareigų Vyriausybė neplanuoja. Skaitykite daugiau...

Žymės: Akcizas, Bronius Bradauskas, Kęstutis Masiulis, Mokesčiai, Pelno mokestis, Progresiniai mokesčiai, PVM (pridėtinės vertės mokestis), Šešėlis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), „Sodra“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba)

/ Petras Auštrevičius  2

Petras Auštrevičius: Kur ir kaip V.Putino diktatas pralaimi

Šiomis dienomis kai kurie autoritetingi asmenys teigia, kad Rusija lošia ir laimi prieš Vakarų demokratiją. Tačiau norėčiau pastebėti ir kitą medalio pusę – yra pakankamai ženklų, jog Kremlius pralaimi. Skaitykite daugiau...

Žymės: Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Maskvos kremlius, Petras Auštrevičius, Rusija , Vladimiras Putinas

/ Andrius Kubilius  19

Andrius Kubilius: „Independence“ atplukdė energetinę Lietuvos nepriklausomybę

Pirmadienį į Klaipėdos jūrų uostą atplaukė suskystintas gamtines dujas į Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą gabensiantis laivas – saugykla „Independence“ – „Nepriklausomybė“. Lietuva žengė didelį žingsnį dar vienos – energetinės nepriklausomybės link. Skaitykite daugiau...

Žymės: Andrius Kubilius, Suskystintos gamtinės dujos, Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)

/ Kristina Miškinienė  3

Kristina Miškinienė: Lietuva be vaikų globos namų. Kada pasieksime?

Ar žinote, kad Lietuvoje gyvena daugiau kaip 10 tūkstančių socialinės rizikos šeimų, kuriose auga daugiau kaip 20 tūkstančių vaikų? Lietuvoje globojama 10 tūkstančių vaikų, likusių be tėvų globos, iš jų apie 4 tūkstančiai – vaikų globos namuose, šeimynose – apie 400 ir  šeimose – daugiau kaip 6 tūkstančiai vaikų. Per metus iš vaikų globos namų į biologines šeimas grąžinama apie 800 vaikų, apie 200 vaikų institucinė globa pakeičiama į globą šeimoje arba šeimynoje. 2013 metais įvaikinti 187 vaikai, iš jų 80 vaikų įvaikino užsienio piliečių šeimos ir 107 vaikus – Lietuvos Respublikos piliečių šeimos. Skaitykite daugiau...

Žymės: Kristina Miškinienė, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos socialdemokratų partija, Vaikų globa

/ Remigijus Šimašius  12

Remigijus Šimašius: Kur dingsta vilniečių pinigai?

Ar jums patiktų pasikeitęs sostinės veidas, jei apleistus, byrančius sovietmetį menančius statinius pakeistų nauji namai su tvarkingais kiemais, skvereliais, jei miesto širdyje išnyktų pastatai vaiduokliai? Skaitykite daugiau...

Žymės: Artūras Zuokas, Vilniaus miesto savivaldybė, Remigijus Šimašius, Vilnius, „Icor“ , UAB, „Taip“

/ Gediminas Kirkilas  3

Gediminas Kirkilas: Ne tik Lietuvos Konstitucijos, bet ir tapimo demokratija diena

Spalio 25 dieną šventėme Lietuvos Respublikos Konstitucijos – mūsų valstybės Konstitucijos, t.y., mūsų visų Konstitucijos – dieną. Tai, kad Lietuvos piliečiams tai tapo didi ir džiugi šventė, įrodo jau ne vieneri metai rengiamas Konstitucijos egzaminas, į kurį kasmet plūsta vis daugiau žmonių. Skaitykite daugiau...

Žymės: Gediminas Kirkilas, Konstitucija, Lietuvos socialdemokratų partija

/ Eligijus Masiulis  46

Eligijus Masiulis: Socialdemokratų Vyriausybė ir Mikės Pūkuotuko nuotykiai

Šios socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybės, finansų ministro ir premjero žodžiai, o taip pat – ir darbai, smarkiai primena scenas iš puikaus animacinio filmo „Mikė Pūkuotukas“. Skaitykite daugiau...

Žymės: Eligijus Masiulis, Algirdas Butkevičius, Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija, PVM (pridėtinės vertės mokestis), Rimantas Šadžius, Šildymas

/ Agnė Bilotaitė  79

Agnė Bilotaitė: Tvarka ir teisingumas kriminalinėje koalicijoje

Šią savaitę būstinės kratos sulaukusi partija „Tvarka ir teisingumas“ šios kadencijos kriminalinėje koalicijoje – kaip trečias brolis Jonas liaudies pasakose. Vyriausybėje, kurioje partijos kone varžosi, kuri kurią perspjaus korupcijos skandalų skaičiumi, nuvainikuoto prezidento Rolando Pakso kompanijai tenka nuolat stengtis nelikti paskutinei. Mažiausiai mandatų Seime, mažiausiai ministerijų Vyriausybėje, mažiausia ir įtaka. Tačiau, kaip atskleidė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimas, savo darbą išmananti grupuotė visada moka naudotis ta įtaka, kurią turi. Skaitykite daugiau...

Žymės: Agnė Bilotaitė, Dailis Barakauskas, Darbo partija, Korupcija, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija, Partija „Tvarka ir teisingumas“, Rolandas Paksas, Rolandas Skaisgirys, STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)

/ Arūnas Dudėnas  29

Arūnas Dudėnas: Daugiabučių renovacijos iššūkiai ir rezultatai

Vienas iš pagrindinių socialdemokratų pažadų rinkimuose į Seimą buvo pradėti spartų daugiabučių atnaujinimo procesą. Toks prioritetas pasirinktas, nes šis procesas krizės sąlygomis galėtų į rinką ir į statybų sektorių įlieti dideles lėšas ir leistų ne tik kurti naujas darbo vietas, bet ir gyventojams, o kartu ir visai valstybei, taupyti pinigus, kurie išleidžiami brangioms rusiškoms dujoms. Skaitykite daugiau...

Žymės: Arūnas Dudėnas, Daugiabučių renovacija, Lietuvos socialdemokratų partija

/ Darius Jasinskis

Darius Jasinskis: Ar tikrai e. rezidentu galima tapti tik Estijoje?

Santūrieji estai vėl ruošiasi nustebinti pasaulį – šį kartą suteikdami e.rezidento statusą užsienyje gyvenantiems žmonėms ir taip pradėdami precedento neturintį projektą, virtualiai išplėsiantį valstybės sienas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Estija, „Danske Bankas“

/ Algimanta Pabedinskienė  21

Algimanta Pabedinskienė: Kitąmet – dar didesnis dėmesys žmogui regionuose

2015-aisiais orientuosimės į žmonių pajamų augimą, socialinės atskirties mažinimą ir užimtumo augimą, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomoms programoms kitąmet siekiame užsitikrinti beveik 3,4 milijardo litų. Palyginti su 2014 metais, šios lėšos didėtų apie 19 procentų (2014 metais skirta beveik 2,9 mlrd. Lt). Skaitykite daugiau...

Žymės: Algimanta Pabedinskienė, Darbo partija, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

/ Roma Žakaitienė  8

Roma Žakaitienė: Savivaldybes skandina biudžeto sudarymo tvarka

Neūkiškumas ir napoleoniški planai – tokius priekaištus dažnai pažeria kritikai, komentuodami savivaldybių įsiskolinimo klausimą. Tačiau toks požiūris – perdėm vienpusiškas ir paviršutiniškas situacijos supaprastinimas. Į skolas savivaldybes tebestumia ir krizės metais pakeista jų biudžetų sudarymo tvarka, pavertusi savivaldybes pašalpų gavėjomis. Nesuteikus joms daugiau finansinio savarankiškumo, greitu laiku, ko gero, išgirsime ir daugiau „beveik bankrutavusių“ miestų istorijų. Skaitykite daugiau...

Žymės: Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), Savivaldybė

/ Laura Galdikienė  3

Laura Galdikienė: Rusijos sankcijos Lietuvos pramonės nesudrebino

Po mėnesio pertraukos apdirbamoji gamyba rugsėjo mėnesį vėl grįžo į spartaus augimo kelią. Paspartėjusį lietuviškos kilmės prekių eksporto augimą rodo ne tik pramonės, bet ir rekordus mušantys transporto įmonių duomenys. Bent jau kol kas labiausiai augimą slopinantis veiksnys išlieka neigiami lūkesčiai – pramonės ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai išlieka šių metų žemumose. Skaitykite daugiau...

Žymės: Naftos pramonė, Pramonė, Rusija , Žemės ūkis, „Swedbank“, AB

/ Jurgis Razma  6

Jurgis Razma: Išpūstas žiniasklaidos nerimo burbulas

Kai Seime inicijavome Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, numatančias palikti Lietuvos Katalikų bažnyčios Vyskupų konferenciją tarp organizacijų, besirūpinančių žurnalistų etika, sulaukėme netikėtai aštrios žiniasklaidos reakcijos. Prasidėjo įvairios interpretacijos, neva nesuprantame žiniasklaidos savireguliacijos principų arba kodėl proteguojame tik vieną religinę konfesiją Lietuvoje. Skaitykite daugiau...

Žymės: Jurgis Razma, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Katalikybė

/ Egidijus Vareikis  21

Egidijus Vareikis: (Ne)nusisekusi Pasaulio Tvarka

Mūsų nepriklausomybei jau greitai sueis ketvirtis amžiaus. Galima sakyti, kad atgimėme bei įsitvirtinome pasaulio tautų ir valstybių bendrijoje, priklausome, pasak Jungtinių Tautų žmogiškosios raidos indekso, itin aukštai išvystytų šalių grupei, turime dar daug teigiamų rodiklių. Tad mūsų valstybės strategija pasitvirtino. Dar niekados nebuvome taip „toli“ Vakaruose, dar niekados negalėjome daryti tiek įtakos regioninei politikai kaip šiandien. Skaitykite daugiau...

Žymės: Aliaksandras Lukašenka, Atstovaujamoji demokratija, Diktatūra (politika), Egidijus Vareikis, Josifas Stalinas, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Vladimiras Putinas

/ Darius Kuzmickas

Darius Kuzmickas: Ar pensijų reforma pasiteisino?

Lietuvos gyventojai, antroje pensijų pakopoje pasirinkę maksimalų pensijų kaupimo būdą, dėl valstybės paskatos kaupia beveik du kartus daugiau, negu to nepadariusieji. Atrodytų, pasirinkimas po pensijų reformos kaip ir aiškus. Skaitykite daugiau...

Žymės: Pensija, Pensijų socialinis draudimas, „Danske Bankas“, „Sodra“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba)
Skaitomiausios naujienos
 

LITEXPO parodos

Saugukelyje.lt

Iš pirmų lūpų Twitter