Publikuota: 2014 sausio 6d. 13:45
15min.lt

Povilas Gylys: Euras, Lietuva ir Jungtinės Europos Valstijos

„Braliukai“ latviai tapo 18-ąja euro zonos nare. Tai reiškia, kad Lietuva liko vienintelė Baltijos šalis, kuri tebeturi savo nacionalinę valiutą. Tiesa, A.Šleževičiaus dėka – mes su šviesios atminties J.Veselka tam nesėkmingai priešinomės – mūsų šalis jau seniai, t.y. nuo 1994 metų neturi tikros, visavertės nacionalinės valiutos ir atitinkamai savarankiškos monetarinės politikos, nes mūsų centrinis bankas veikia pagal valiutų valdybos modelį.

Veikiant pagal šį modelį, Lietuvos bankas (LB) negali daryti įtakos litų kiekiui pinigų cirkuliacijoje, palūkanų normai šalyje. Kitaip sakant, jis negali prisidėti prie valstybės vykdomos skatinančios ar ribojančios makroekonominės politikos. Lito kursas šiame modelyje yra fiksuotas, nelankstus. Pradžioje litą „prikalėm“ prie JAV dolerio, o vėliau „pririšom“ prie euro. Taigi, LB ir ramaus ekonomikos skrydžio, ir ekonominių audrų bei perkūnijų metu veikia autopiloto principu. Todėl prie jo šturvalo gali sėdėti bet kas – teisininkas, sociologas, politologas. Nes jam belieka stebėti, kas vyksta. Šturvalas, kurį turi ir gali valdyti pagal klasikinį modelį veikiantys centriniai bankai, yra fiksuotoje padėtyje ir nepajudinamas. Tiesa, Lietuvos bankas gali prižiūrėti komercinius bankus. Jei moka tai daryti...

Pirmasis instinktas stebint, kaip estai ir latviai įsijungia į Europos pinigų sąjungą, yra: būtina paspartinti euro įvedimą mūsų šalyje. Daug kas impulsyviai klausia, kaip mes galėjom taip atsilikti. Arba kodėl mes paskutiniai.

Lietuvos bankas ir ramaus ekonomikos skrydžio, ir ekonominių audrų bei perkūnijų metu veikia autopiloto principu. Todėl prie jo šturvalo gali sėdėti bet kas – teisininkas, sociologas, politologas.

Tačiau triskart įkvėpę ir iškvėpę, iki dešimt suskaičiavę, turėtume blaivia galva apsvarstyti situaciją. Pavyzdžiui, ką gavo ir ką prarado estai ir latviai. Arba kodėl neskuba kiti kaimynai – lenkai, čekai, vengrai? Negi jie kvailesni nei Baltijos šalys? O ką prarado ar išlaikė britai, švedai, turintys suverenias, nacionalines pinigų sistemas su pagal klasikinį modelį veikiančiais centriniais bankais priešakyje?

Deja, mūsų naujoji nomenklatūra mums laisvai tokių klausimų svarstyti neleidžia. Ji bruka mums mintį, kad stojimas į euro zoną yra neišvengiamas gėris, reiškia vien tik naudą. Tokią mintį mums nuolat perša premjeras, finansų ministras, Lietuvos banko vadovas ir nemaža politologų bei žurnalistų dalis. Jie, kaip velnias kryžiaus, vengia kalbėti apie neigiamas proceso puses ir taip, manau, sąmoningai supaprastina, susmulkina, sumažina problemą taip klaidindami tautą.

Juk visi žinom: nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą, ir nėra to gero, kuris neišeitų į bloga. Kitaip tariant, nėra absoliučiai gerų ir absoliučiai blogų sprendimų. Tie, kurie tikrovę mato rožinėmis spalvomis, nėra realistai. Pastarieji stengiasi pamatyti abi – teigiamą ir neigiamą – kiekvieno reiškinio puses.

Taip, įsitraukimas į euro zoną neabejotinai atneša keliagubą naudą. Pirmiausia, įvedus eurą dingsta vadinamoji valiutinė rizika, t. y. rizika, kad lito kursas gali pasikeisti ir daliai žmonių, firmų atnešti žalos. Įsivaizduokime situaciją, kai dėl priežasčių, kurių šiame mažame straipsnelyje negalime aptarti, lito kursas, kitaip sakant – jo kaina valiutų rinkose, krinta ir dėl to už vieną eurą tenka mokėti ne dabartinę kainą ~3,5 lito, o 5 litus. Atitinkamai pabrangtų doleris, JK svaras ir kitos lietuvių už litus perkamos užsienio valiutos. Pajamas gaunant litais ir negalint išsiversti be eurų, nes, tarkim, reikia grąžinti eurais paimtą paskolą būsto statybai, lito nuvertinimo atveju, nemaža dalis – šimtai tūkstančių – individų ir firmų patirtų nemažus nuostolius.

Pateiksiu supaprastintą pavyzdį. Sakykim, šeima yra paėmusi kreditą, kurio suma yra 100 000 eurų. Dabartinėmis sąlygomis, paprastumo dėlei atsiribokime nuo palūkanų, turėtų grąžinti skolą, kurios suma litais ~350 000 litų. Bet litui nuvertėjus ir santykiui tarp euro ir lito tapus 1:5, skola be palūkanų litais, vien dėl lito kurso kritimo, padidėtų iki 500 000 Lt, t.y. maždaug 150 000 litų.

Visuomenėje yra nemaža grupė žmonių, kurie supranta valiutinę riziką, t.y. grėsmę, kad litas gali nuvertėti ir vien todėl yra už euro įvedimą. Suprantamas privatus interesas. Įvedus eurą visos skolos ir visos pajamos būtų išreikštos eurais, todėl valiutinė rizika išnyksta. Iš eurais paimtų kreditų būstą pasistatę euro įvedimo atveju lengviau atsidustų. Jaučiu, tokių nemažai tarp žurnalistų, politologų, politikų, verslininkų ir kitų įtakingų žmonių.

Kitas laimėjimas gyventojams bei verslui, tiesa, šiuo atveju pralaimi bankai, yra vadinamųjų konvertavimo arba lietuviškai – valiutos keitimo – kaštų išnykimas. Tie kaštai aktualūs žmonėms, kurie veikia tarptautiniu mastu, pradedant verslu, baigiant turistais. Pastariesiems vykstant į euro zonos šalis nereikėtų keisti litų į eurus ir už tai mokėti bankams komisinių už valiutos keitimą. Bankai netektų kelių šimtų milijonų litų pajamų, bet tiek pat laimėtų firmos ir fiziniai asmenys.

Trečias laimėjimas – tai didesnis kainų skaidrumas tarptautiniu mastu. Būdami euro zonoje galėtume tiesiogiai palyginti, pavyzdžiui, sviesto kainas Vokietijoje ir Lietuvoje. Tiesiogiai palyginami būtų ir darbo užmokesčiai, ir kiti ekonominio gyvenimo parametrai. Pamatytume, kad kai kas pas mus tikrai ne taip, kaip turi būti. Pavyzdžiui, kad proporcijos tarp pagrindinių prekių kainų ir darbo užmokesčio sunkiai paaiškinamos. Toks skaidrumas padėtų geresniam mūsų padėties suvokimui, konkurencijai, labiau subalansuotam kainų išsilyginimui vidutiniu ir ypač ilguoju laikotarpiu.

Būdami euro zonoje galėtume tiesiogiai palyginti, pavyzdžiui, sviesto kainas Vokietijoje ir Lietuvoje. Tiesiogiai palyginami būtų ir darbo užmokesčiai, ir kiti ekonominio gyvenimo parametrai.

Kiti pranašumai nėra tokie akivaizdūs, kaip juos bando pateikti mūsų naujoji nomenklatūra, sakanti, kad, tarkim, dėl euro įvedimo labai (net 50 mlrd. Lt) padidės užsienio prekybos su ES šalimis apimtys, sumažės palūkanos ir t.t. Kartais mūsų valdytojai persistengia ir kalba apie naudas, kurios įstojus į euro zoną gali tapti žalomis. Arba bando nutylėti tai, kas nėra patrauklu. Pavyzdžiui, kad teks mokėti įnašą į bendrą stabilumo fondą. Beje, įnašo sumos gana įspūdingos. Vadinasi, bus juntamas papildomas krūvis mūsų viešiesiems finansams.

Pabandykime plačiau aptarti galimas su stojimu į euro zoną susijusias grėsmes. Apie jas mūsų vadai – nė mur mur. Bet veik kiekviename reiškinyje ar veiksme, kaip sakyta, glūdi ir naudos, ir grėsmės. Duotu atveju, kai kurios iš jų yra strateginės.

Viena iš esminių neigiamų pasekmių yra galutinai prarasta galimybė vykdyti nacionalinius interesus atitinkančią monetarinę politiką, t.y. galimybė naudoti pinigų masės kiekio valdymą, diskonto normą arba kitaip – bazinę palūkanų normą, o taip pat valiutos kursą makroekonominės politikos tikslams. Vienais atvejais ekonomikos skatinimui, o pastarajai perkaistant – ūkio plėtros pristabdymui. Krizė Europos Pietuose rodo, kaip šių svertų pristinga šalims, patekusioms į bėdą.

Čia galima pateikti ir Jungtinės Karalystės pavyzdį. Neįstojusi į euro zoną paskutinės krizės metu JK turėjo galimybę išnaudoti visąmonetarinės ir fiskalinės politikos arsenalą. Šios šalies centrinis bankas padidino cirkuliacijoje esančių pinigų kiekį maždaug 200 mlrd. svarų, bazinę palūkanų normą sumažino nuo maždaug 5 proc. iki 0,5 proc. (tai atpigino kreditus), svaro kursui leido kristi maždaug penktadaliu. Be to, norėdama išlaikyti visuminę paklausą ir nesužlugdyti viešojo sektoriaus, ji drastiškai nemažino valstybės išlaidų, dėl ko biudžeto deficitas gerokai išaugo – iki 11 proc. nuo BVP. Tačiau dėl visų šių priemonių, jos mūsų politinės klasės nėra suprastos, tos šalies nacionalinis produktas sumažėjo keletu, o ne keliolika procentų kaip Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Jeigu JK nebūtų taikiusi šių priemonių, jos rezultatai būtų panašūs į mūsiškius.

Čia galima pateikti ir Jungtinės Karalystės pavyzdį. Neįstojusi į euro zoną paskutinės krizės metu JK turėjo galimybę išnaudoti visąmonetarinės ir fiskalinės politikos arsenalą.

Pasakyta rodo, kokia svarbi yra visavertė makroekonominė politika ekonominės plėtros apskritai ir krizių suvaldymo požiūriu konkrečiai. Tai taip pat paaiškina, kodėl ne tik JK, bet ir, kad ir mažesnė, savus pinigus išlaikiusi Švedija, ilgam atideda euro įvedimą. Beje, tik 10 proc. švedų palaiko euro įvedimo idėją. Kadangi tai demokratiška šalis, jokia vyriausybė ten nedarys to, kam visuomenė nepritaria. Latvijoje ar Lietuvoje visuomenės nuomonė nėra reikšminga. Be to, ja galima manipuliuoti... Tai nacionaliniai šių šalių politinės sistemos ypatumai.

Graudu stebėti, kaip menkai makroekonominės politikos dalykus išmano mūsų šalį, taip pat ir viešąją nuomonę, valdantieji. Pavyzdžiui, viešojoje erdvėje pavojinga sakyti, kad lito kurso kritimas gali turėti ir teigiamų pasekmių, nes stiprina eksporto šakų padėtį. Tiesa, pabrangina importą. Bet užsienio prekybos balansas, t.y. balansas tarp eksporto ir importo, tokiu atveju gerėja. Pabandykit kokioj nors populiarioj laidoj pasakyti, kad aukštas lito kursas gali būti blogis (nes menkina eksporto galimybes), o žemas kursas gali atnešti naudos, nes skatina užsienio investicijas. Kiltų reali grėsmė, kad laidos vedėjo bei kitų studijos dalyvių būsi „užkapotas“. Nors ekonominiuose vadovėliuose ir rašoma taip, kaip aukščiau išdėstyta. Bet ko norėti, kai pas mus LB vadovas – teisininkas, o net ekonomines laidas veda ekonominio išsilavinimo neturintys žmonės.

Kita rimtų abejonių kelianti aplinkybė – įsitraukimas į sistemą, kuri pagal savo politekonominę logiką turi tapti Jungtinėmis Europos Valstijomis. Apie tai kalba ne tik keinsistinės krypties ekonomistai Josephas Stiglitzas ar Paulas Krugmanas, bet ir neoliberalios mąstysenos atstovai, tokie kaip, pavyzdžiui, buvęs JAV centrinio banko vadovas Allanas Greenspanas.

Jų nuomone, euro zona su savo bendra bankų sistema, vieninga monetarine politika yra netvari. Tik tuo atveju, jeigu ji būtų papildyta vieninga, iš vieno europinio centro vykdoma fiskaline politika, ekonominiai procesai būtų tvaresni. Holistas čia pridėtų: ir bendro europinio gėrio būtų sukurta daugiau. Vykdant koordinuotą monetarinę ir fiskalinę politiką, krizių prevencija būtų nepalyginamai efektyvesnė. Bet bėda – tikra, visavertė, vieninga europinė fiskalinė politika galima tik tuo atveju, jei politinė integracija yra pasiekusi aukštą brandumo lygį. Kitaip sakant, tai turi būti Europos šalių federacija, kuri iš anksto vadinama Jungtinėmis Europos Valstijomis (JEV).

JEV turėtų būti labai panaši į JAV arba Šveicariją. Ji turi turėti pakankamai stiprią centrinę valdžią, kuri renka federalinius mokesčius ir per federalinį biudžetą finansuoja federalinio lygio viešųjų gėrybių kūrimą – bendros kariuomenės, policijos ir pan. išlaikymą. Be to, ji reaguoja į makroekonominę situaciją vykdydama diskretišką mokesčių ir išlaidų politiką arba ateina į pagalbą smarkiai nukentėjusioms valstybėms – federacijos narėms. Veikia tokioje vieningoje ekonominėje erdvėje ir vadinamieji savaiminiai stabilizatoriai – automatiškai reaguojantys į nuosmukius ir ekonomikos perkaitimus režimai.

Jungtinių Europos Valstijų kūrimas yra problemiškas, nes, pirma, jis vykdomas vogčiomis, antra, jį vykdo Briuselio institucijos, pasitikėjimas kuriomis yra menkas, trečia, tokios šalys kaip Prancūzija nenori atiduoti „centrui“ dar didesnę savo nacionalinio suvereniteto dalį.

Ir Prancūzija čia ne viena, nes daugelyje šalių kyla nepasitenkinimas tuo, kad nacionalinės valstybės patyliukais netenka vis didesnės dalies savo suvereniteto, už tai negaudamos deramo kiekio bendrojo gėrio, europinio lygio viešųjų gėrybių, turinčių ekonominio saugumo, tvarumo, stabilumo ir kitokias išraiškas. Tokiais atvejais primenama – šalys nestojo į federaciją, į Jungtines Europos Valstijas. Jos stojo į Europos Sąjungą, kuri yra vieninga rinka, muitų sąjunga ir t.t., bet nėra tikras federacinis darinys...

Egzistuoja dar viena – paradigminė kliūtis, trikdanti sėkmingą Europos integraciją. Pastarąją bandoma vykdyti neoliberalios ekonominės filosofijos rėmuose. Tai reiškia, kad integracijos procesas vyksta dėl nesupratimo ar sąmoningai ignoruojant europinio lygio viešųjų gėrybių poreikį. Padėtis šiuo požiūriu pasikeistų, jeigu būtų vadovaujamasi holistiniu integracijos suvokimu. Deja, dėl įvairių priežasčių holistinis mąstymas mūsų žemyne blokuojamas. Holizmas yra reali ir veiksminga paradigminė alternatyva individualistiniam, neoliberaliam mąstymui bei veikimui. Jo rėmuose galima suderinti, sutaikyti privatų ir viešąjį gėrį, rinkos ir solidarumo bei socialinio teisingumo režimus, atsikratyti rinkos fundamentalizmo prietarų, kurie, be kitų dalykų, pasireiškia verslo ir ekonomikos sutapatinimu.

Jungtinių Europos Valstijų projektas bent kol kas pasmerktas nesėkmei. Demokratinių šalių sąjungos negali būti kuriamos vogčiomis, tautas pastatant prieš faktą. Kaip kitaip galima traktuoti dabartinę euro zonos plėtrą?

Jungtinių Europos Valstijų projektas bent kol kas pasmerktas nesėkmei. Demokratinių šalių sąjungos negali būti kuriamos vogčiomis, tautas pastatant prieš faktą. Kaip kitaip galima traktuoti dabartinę euro zonos plėtrą? Tai, kad žingsniai federacijos link, tai liudija faktai, atliekami deramai nesitariant su tautinėmis valstybėmis, atvirai nekalbant, kad tai labai rimtas žingsnis į JEV, daro tą procesą neskaidrų, vadinasi, ir nedemokratišką. Latvija ir Lietuva perima tas nedemokratiško veikimo taisykles. Juk tik penktadalis „braliukų“ rėmė euro įvedimą šiuo metu. Lietuvių dauguma taip pat skeptiškai žiūri į nacionalinės valiutos atsisakymą. Kartais atrodo, kad tauta geriau nujaučia makroekonomikos ir politekonomikos principus nei elitas...

Egzistuoja dar viena problemos pusė. Federacija ekonomiškai yra reikalinga tik euro zonos šalims. Tik joms federacija – ekonominė būtinybė. Kitos šalys euro zonos judėjimo federacijos link atveju lieka „už borto“. Tai smarkiai komplikuoja politinę padėtį kontinente. Europos Sąjunga gali skilti į dvi, o gal net tris dalis – euro zona, senosios ES šalys nepriklausančios euro zonai ir Vidurio Europa.

Neatmestinas dar vienas scenarijus: euro zoną, greičiau nei susiformuos Jungtinės Europos Valstijos, gali ištikti dar viena gili krizė. Todėl dalis euro zonos šalių gali būti priverstos palikti pinigų sąjungą, susigrąžinti nacionalinę valiutą (labiausiai tikėtinos kandidatės – Graikija ir Kipras), ją devalvuoti ir per tai atgauti savo tarptautinį konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Tokio scenarijaus nuostoliai toms valstybėms ir euro zonai apskritai būtų didžiuliai. Įdomu būtų apsvarstyti, kokia tokio scenarijaus atveju būtų Lietuvos situacija.

Apibendrinant tenka konstatuoti, kad esame labai komplikuotoje situacijoje. A.Šleževičiaus mūsų šaliai „padovanotas“ valiutos valdybos modelis stato dabartinius Lietuvos politikus į keblią padėtį. Viena vertus, lyg ir reiktų eiti į euro zoną, nes vis tiek negalime vykdyti savo monetarinės politikos. Situacija nebūtų tokia kebli, jei mes turėtume svyruojantį valiutos kursą, kaip, pavyzdžiui, lenkai. Tuomet lito kursas svyruotų veikiamas rinkos jėgų ir reikštų taip liberalų mėgstamą savaiminį kurso prisitaikymą prie situacijos. Lenkų zloto kursas, artėjant krizei, sumažėjo kone trečdaliu ir lietuviai puolė važiuoti pas kaimynus pigiai prisipirkę jų valiutos. Lenkijai tai reiškė jų eksporto padidėjimą, o mums – importo iš šios šalies augimą. Zloto kurso savaiminis kritimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, paaiškinančių, kodėl Lenkijos ekonomika taip mažai nukentėjo nuo krizės. Kita svarbi aplinkybė – Lenkijos politinis elitas buvo išlaisvintas nuo pareigos priimti rizikingą politinį sprendimą – keisti zloto kursą. Viskas vyko be politikų dalyvavimo.

Mūsų valdžia negali pasinaudoti savaiminiu lito kurso svyravimu, nes litas yra „prikaltas“ prie euro. Norint pagerinti eksporto sąlygas, užsieniečiams atpiginti investicijas, tektų priimti atitinkamą sprendimą – devalvuoti litą. O jis yra labai skausmingas, nes yra nepalankus ne tik kreditus eurais paėmusiems, bet ir importuotojams. Tam reikia politinio ryžto, o taip pat nuoširdaus tarimosi su visuomene, įvairiais jos sluoksniais. Argentina tokį žingsnį savo metu žengė ir jis davė teigiamų makroekonominių rezultatų.

Euro įvedimas politinį elitą išgelbsti nuo šios politinės kančios – būtinybės priimti skausmingus, politiškai rizikingus sprendimus. Taigi įvesdama eurą mūsų politinė klasė pabėga nuo nemalonios atsakomybės. Kadangi ta klasė neturi gebėjimo mąstyti strategiškai, ji nesuvokia, kad įstojus į euro zoną mūsų galimai – tfu tfu – laukia Graikijos likimas arba sunkumai susijęs su – vėl tfu tfu – pačios Europos pinigų sąjungos dezintegracija.

Taigi, antra vertus, įstojus į euro zoną ir atsisakius savarankiškos monetarinės politikos, situacija išlieka kebli – kančių rizika esant į euro zonoje neišnyksta. Graikijos pavyzdys turėtų būti pamokantis: euras ne tik neišgelbėjo šios šalies, bet jai primesta labai griežto taupymo politika, nemažos dalies ekonomistų nuomone, tik pagilino krizę šioje šalyje. Kančios neišvengiamos ir tuo atveju, jei euro zoną ardytų išcentrinės jėgos ir ji suskiltų.

Graikijos pavyzdys turėtų būti pamokantis: euras ne tik neišgelbėjo šios šalies, bet jai primesta labai griežto taupymo politika, nemažos dalies ekonomistų nuomone, tik pagilino krizę šioje šalyje.

Manytina, kad dabartiniai Lietuvos valdytojai tikisi, jog stojimo grėsmės taps tikrove valdant jau kitai politikų pamainai.

Arba kad visas problemas išspręs Briuselio „centras“. Esą jis žino geriau. Betgi istorija ir aukščiau išdėstyti argumentai mums sufleruoja – nereiktų gyventi šia diena ir per daug pasitikėti „centrais“. Ypač, kai jie neturi pakankamų galių efektyviai veikti, nes yra šlubi – neturintys tikrų fiskalinės politikos svertų ir kai jie per dažnai tarnauja sau, bet ne bendram europiniam gėriui.

Šiame nedideliame straipsnelyje mes nesiekiame duoti visapusiškų ir galutinių vertinimų bei politinių receptų. Mūsų tikslas buvo parodyti, kad euro įvedimo klausimas yra žymiai sudėtingesnis nei bando pateikti mūsų finansų ministras R.Šadžius ir kad reikalinga laisva diskusija tarp skirtingas nuomones turinčių žmonių ir kad ta diskusija neturi būti supaprastinta iki propagandinio lygio.

P.S. Politinei klasei norėčiau priminti, kad referendumas dėl euro įvedimo būtų ir teisėtas, ir prasmingas. Taip, Lietuva, kaip ir kitos į ES stojusios šalys, pasižadėjo įsivesti eurą. Tačiau tame pasižadėjime nebuvo datos. Todėl tauta turi teisę apsispręsti dėl to, ar verta stoti į euro zoną DABAR? Drįstu teigti, kad tautos sprendime būtų daugiau išminties ir nacionalinių interesų suvokimo nei dabartinėje nomenklatūros pozicijoje. Tiesa, su sąlyga, kad tautai būtų leista laisvai diskutuoti, aptarinėti VISUS argumentus „už“ ir „prieš“.

Profesorius Povilas Gylys yra Seimo narys,  frakcijos „Drąsos kelias“ atstovas

Skaityti visus komentarus 36
Komentuoti straipsnį
PRISIMINTI
ATSTATYTI
Pranešti klaidą
Pažymėkite klaidą tekste, pele paspaudę kairijį pelės klavišą
Užpildykite klaidos formą ir išsiųskite
Komentuoti
* - privalomi laukai

Komentaras įrašytas

Naujausi komentrai

Skaityti visus komentarus 36
Komentarų nėra

Tribūna

 
 

/ Evelina Šilinytė  2

Evelina Šilinytė: Paskubomis dėliojama Lietuvos socialinio modelio mozaika

Gruodžio 17 d. mokslininkai Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariams pristatė naują Lietuvos socialinį modelį, apimantį ir teisinį darbo santykių reglamentavimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, šio projekto užsakovai, planuoja 2015 m. Seimo pavasario sesijai teikti svarstyti naujai sukonstruotų teisės aktų projektus, kurie iki kitų metų kovo pradžios būtų derinami su socialiniais partneriais. Skaitykite daugiau...

Žymės: Mokesčiai, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, „Sodra“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba)

/ Indrė Genytė-Pikčienė

Indrė Genytė-Pikčienė: Būsto rinka: po euro-euforijos į normalias vėžes

Statistikos departamento duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, būsto kainos Lietuvoje padidėjo 10 proc. Butai ankstesnės statybos daugiabučiuose namuose pabrango 11,7 proc., vieno ir dviejų butų namuose – 6,6 proc. Butai naujos statybos daugiabučiuose namuose pabrango 8,7 proc., vieno ir dviejų butų namuose – 9 proc. Skaitykite daugiau...

Žymės: DNB bankas, Euro įvedimas, Nekilnojamasis turtas

/ Julius Naščenkovas  2

Julius Naščenkovas: Kai nėra charakterio, bet trūksta pinigų

Apie skirtingą regionų išsivystymo lygį kalbėta, rašyta, rodyta. Pakankamai? Daugiau nei pakankamai: net oficialios personos, įpratusios rinktis, kuriais faktais tikėti, o kuriais – ne, skirtingą regionų nušiurimo lygį laiko problema. Skaitykite daugiau...

Žymės: Vilnius, Trakai, Lentvaris

/ Eligijus Masiulis  6

Eligijus Masiulis: Anekdotas – Vyriausybę perkūnas iš giedro dangaus tranko

Skamba kaip anekdotas, bet faktai – iš tikro, šios Vyriausybės gyvenimo. Šį kartą anekdotas yra apie tai, kaip Vyriausybę perkūnas iš giedro dangaus tranko. Skaitykite daugiau...

Žymės: Algirdas Butkevičius, Eligijus Masiulis, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Mokesčiai, Pelno mokestis, Valstybinis socialinis draudimas, „Sodra“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba)

/ Povilas Urbšys  1

Povilas Urbšys: Valdžia bijo tų, kurie nebijo jos

Neramina tai, kad dabartinę įtampą, kylančią su Rusija, valdžios struktūros išnaudoja tam, kad būtų sustiprinta galimybė dar labiau kontroliuoti žmogaus privatų gyvenimą. Skaitykite daugiau...

Žymės: Kariuomenė, Lietuva, Povilas Urbšys

/ Remigijus Lapinskas

Remigijus Lapinskas: Kada gatvių apšvietimas nekels grėsmės pėstiesiems?

Žaliosios politikos institutas jau kurį laiką stebi situaciją, susijusią su prastu gatvių apšvietimu. Ne tik matome problemas, bet ir ieškome galimybių, kaip gerąją užsienio šalių praktiką, technologinius sprendimus, užtikrinančius eismo dalyvių, ypač pėsčiųjų, saugumą bei padėsiančius sutaupyti elektros energijos kaštus, pritaikyti Lietuvoje. Skaitykite daugiau...

Žymės: Linas Balsys, Savivaldybė

/ Simona Lipštaitė  5

Simona Lipštaitė: Parama ir labdara reikalinga tik kartą per metus?

Gruodžio 5-ą dieną Lietuva, kaip ir visas pasaulis, šventė tarptautinę savanorių dieną už ekonominę ir socialinę plėtrą. Šios dienos svarba dvilypė – nemažai organizacijų, savivaldybių ar net politikų į šią dieną pažvelgė, kaip į galimybę oficialiai padėkoti kiaurus metus savo laiką, energiją ir žinias visuomenei dovanojantiems savanoriams. Kitiems tai buvo ne tik šventė, bet ir pats darbymetis, bandant supažindinti visuomenę su savo organizacijų veikla ir paskatinti žmones prisijungti prie neatlygintos veiklos. Skaitykite daugiau...

Žymės: Absoliutus skurdas, Benamis, Lietuvos samariečių bendrija, Tarptautinė savanorių diena, „Išsipildymo akcija“, Vaikų labdaros ir paramos fondas „RG fondas“

Nerijus Mačiulis: Kaip tapti laimingu pensininku?

Europa sensta. O sparčiausiai senėjanti Europos Sąjungos valstybė yra Lietuva. Šiandien Lietuvoje maždaug dviem dirbantiesiems tenka vienas pensijos gavėjas. „Eurostat“ projekcijos rodo, kad po 25 metų šis santykis pasikeis radikaliai – dirbančiųjų ir pensininkų skaičius bus vienodas. Taigi, jei karjeros pabaigą ir užtarnautą poilsį planuojate po maždaug ketvirčio amžiaus ar vėliau, didelių lūkesčių ir planų geriau neturėti. Skaitykite daugiau...

Žymės: Nerijus Mačiulis, Pensija, „Swedbank“, AB

/ Kęstutis Daukšys  7

Kęstutis Daukšys: Energetikos įmonės panoro tapti slaptomis įstaigomis

Seimo Energetikos komisijai tenka aiškintis, kodėl energetikos įmonės LESTO, LEG ir LITGRID visus savo dokumentus panoro įslaptinti. Skaitykite daugiau...

Žymės: Darbo partija, Kęstutis Daukšys, „LESTO“, AB, „Litgrid“, AB

/ Algis Strelčiūnas  3

Algis Strelčiūnas: Ar kitais metais brangiau mokėsime už geriamo vandens tiekimą?“

Šiandien Seime svarstomas Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma didinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narių (toliau – Komisijos) skaičių ne mažiau kaip 7 etatais, kurių finansavimas numatomas ne iš biudžeto, o nustatant didesnius mokesčius daugumai vartotojų. Skaitykite daugiau...

Žymės: Algis Strelčiūnas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK)

/ Rokas Grajauskas

Rokas Grajauskas: 2015 metais augimas lėtės, tačiau ūkį kels plačiau atveriamos piniginės

Nors 2014 metais 2,9 proc. sieksiantis Lietuvos ūkio augimas turėtų būti didžiausias tarp Baltijos šalių, kitąmet šalies augimo tempai turėtų sulėtėti iki 2,7 proc. – tai Lietuvai leis aplenkti Estiją (2,3 proc.), tačiau sparčiausio augimo titulą Lietuva turės perleisti Latvijai (2,9 proc.). Skaitykite daugiau...

Žymės: Eksportas, Latvija, Lietuva, Estija, Užsienio prekybos deficitas, Užsienio prekyba, Rusijos rublis, „Danske Bankas“

/ Valentinas Mazuronis  10

Valentinas Mazuronis: Euras – nebe baubas

Pastaruosius kelis mėnesius stebėjome savotišką rinkiminį spektaklį. Tik dėl žmonių dėmesio ir palankumo varžėsi ne politikai, o būsimoji Lietuvos valiuta. Greičiausiai tokio masto viešinimo kompaniją regėjome tik prieš stojimą į Europos Sąjungą. Reklama mane pasiekė netgi naudojantis nemokama interneto skambučių programa dalyvaujant Peru konferencijoje dėl klimato kaitos. Ir tai yra gerai. Skaitykite daugiau...

/ Arūnas Navickas

Arūnas Navickas: Mažų kainų kelionės – naujas baubas?

Ne pagal savo galimybes pigias keliones pardavinėjusio nesąžiningo operatoriaus meškos paslauga – sutrikę vartotojai ir visa turizmo rinka. Šiandien vartotojų galvose susiformavo klaidingas įprastas rinkos tendencijas paneigiantis mitas, kad visos žemų kainų kelionės yra nepatikimos, o verdiktas jas siūlančioms agentūroms – bankrotas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Turizmas, „Go Planet Travel“

/ Paulius Astromskis  3

Paulius Astromskis: Kas išties ranką smulkiesiems verslininkams?

Smulkieji verslininkai Lietuvoje jaučia didelį išorinio finansavimo poreikį, tačiau gauti kreditą iš banko jiems – iššūkis. Beveik 40 proc. smulkių bendrovių (iki 10 darbuotojų), prašiusių paskolos, gavo neigiamą atsakymą iš banko, kai didelių įmonių prašymų buvo atmesta 15 proc. Tačiau 38 proc. įmonių poreikis gauti finansavimą, dažniausiai apyvartinėms lėšoms, niekur nedingsta. Skaitykite daugiau...

Žymės: Smulkusis verslas

/ Domas Mituzas  1

Domas Mituzas: Apie kibernetinio saugumo teatrą

Seimas priėmė kibernetinio saugumo įstatymą – berods, visų frakcijų pritarimu. Net „sveiko proto liberalai“ galvoja, kad jis padės geriau „atremti atakas”. Pradinės redakcijos buvo iš viso tragiškos, netinkančios teisinei valstybei, bet kalbama, kad pavyko pataisyt kažkiek, ir tai tebus tik šiaip farsas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Internetas, „Facebook“

/ Julius Naščenkovas  8

Julius Naščenkovas: Vieno žmogaus partija

Apžvalgininkai atvirai juokiasi iš partijos „Tvarka ir Teisingumas“ pirmininko rinkimų. Situacija partijoje – paprasta: yra lyderis, jo tikslai, yra jam ištikimų žmonių ratas. Absoliuti ten esančių dauguma – pragmatikai, norintys apsaugoti savo gėrius. O apsaugos reikia: nekantriai lūkuriuoja eilė norinčių jų gėrius pasidalinti. Esu tikras: absoliuti dauguma, gavusi garantijų, kad jų įtakos zonos išliks, migruotų į kitas, patogesnes politines jėgas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Partija „Tvarka ir teisingumas“, Rolandas Paksas, Valentinas Mazuronis

/ Giedrė Gečiauskienė  3

Giedrė Gečiauskienė: Rusijos rublis griūna – kas toliau?

Kur yra rublio kursas šią sekundę, ne taip jau ir lengva pasakyti – vieną akimirką jis gali būti silpnesnis 1 proc. nei buvo vos prieš keletą sekundžių, dar po akimirksnio – pašokti tiek pat. Šmaikštūs komentarai, pastaruoju metu pasipylę tarsi iš gausybės rago, po truputį, bet užtikrintai tampa realybe. Skaitykite daugiau...

Žymės: Rusija , Rusijos rublis, „Danske Bankas“

/ Vydas Gedvilas  17

Vydas Gedvilas: Eteris buduliams tik padės vešėti

Lietuvą turi naują herojų. „Naująją interneto sensaciją“, kaip entuziastingai skelbiama viešojoje erdvėje. Skaitykite daugiau...

Žymės: Vydas Gedvilas, Darbo partija

/ Odeta Bložienė  12

Odeta Bložienė: Prasmingos Kalėdos

Šiemet Kūčios išpuola trečiadienį, tad nesunku įsivaizduoti, kada vyks paskutinio apsipirkimo ir pasiruošimo šventėms maratonas. Dirbančios moterys savaitės pradžią rezervuosis namų tvarkymui ir puošimui, dovanų ir vaišių ruošimui. Tuo tarpu vyrai bus linkę iki minimumo sumažinti savo įsitraukimą į šventinį chaosą, juk kiek daug nebaigtų darbų prieš metų pabaigą. Situacija gal šiek tiek perdėta, tačiau sutikite, primena paskutinio savaitgalio prieš Kalėdas beprotybės vaizdelį su nesibaigiančiomis eilėmis, bandymu išgyventi tarp gausybės į prekybos vietas plūstelėjusių žmonių ir į rankas netelpančiais pirkinių maišais. Skaitykite daugiau...

Žymės: Kalėdinė dovana , „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, „Swedbank“, AB

/ Egidijus Vareikis  28

Egidijus Vareikis: Biudžetas žmogui. Kokiam žmogui?

Finansų ministerijos tinklalapyje, pristatydamas 2015 metų šalies biudžetą, finansų ministras teigia: „Tai biudžetas, su kuriuo įžengsime į  euro zoną. 2015 m. prioritetai – šalies saugumas, ūkio augimo skatinimas, socialinių įsipareigojimų žmonėms vykdymas ir savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimas.“ Skaitykite daugiau...

Žymės: 2015 metų biudžeto projektas, Egidijus Vareikis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)

/ Vilija Blinkevičiūtė  33

Vilija Blinkevičiūtė: Apie meilę ir nemeilę pensininkams

Šią savaitę Seimas patvirtino kitų metų socialinio draudimo biudžetą, kuriame numatytos lėšos sunkmečiu sumažintų pensijų kompensavimui, pensijų, ligos pašalpų ir nedarbo išmokų didinimui. Neabejotinai daugeliui žmonių tai yra gera žinia prieš artėjančias šv. Kalėdas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Lietuvos socialdemokratų partija, Vilija Blinkevičiūtė, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), „Sodra“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba)

/ Giedrė Gečiauskienė

Giedrė Gečiauskienė: Penki realūs pokyčiai, kuriuos atneš euras

Iki euro likus vos kelioms savaitėms, prasidėjo tikrasis darbymetis. Įmonės jau rūpinasi grynųjų eurų atsargomis, kad sausio 1-oji neužkluptų nepasiruošus, o gyventojai tiesiog graibsto išankstinius euro monetų rinkinius. Vien „Danske Bank“ skyriuose per pirmą prekybos dieną monetų rinkinių pardavimai viršijo pusantro tūkstančio vienetų ir pralenkė net drąsiausias prognozes. Skaitykite daugiau...

Žymės: Euras, Euro įvedimas, „Danske Bankas“

/ Raminta Popovienė  6

Raminta Popovienė: Negalia ir sportinė veikla – įprasta ar nepasiekiama?

Neįgaliųjų įgalinimas suprantamas kaip siekis, kad neįgalūs asmenys galėtų patys kontroliuoti savo gyvenimą visose srityse ir turėtų lygias teises visuomenėje. Šiam tikslui pasiekti neužtenka vien neįgaliojo asmens pastangų įsitvirtinant visuomenėje, reikalingas ir visuomenės indėlis, pastangos. Vis girdime apie neįgaliųjų integraciją į visuomenę. Kiek žmonės su negalia integruojasi, parodo socialinis užimtumas, fizinis aktyvumas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Lietuvos socialdemokratų partija, Neįgalieji, Raminta Popovienė

/ Povilas Gylys  41

Povilas Gylys: CŽV kalėjimai ir galima prekyba suverenitetu

Pradėsiu nuo konstatavimo – Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) demokratija, tegul ir neideali, yra, o Lietuvoje jos požymių aptikti sunkoka. Amerikoje parlamentas savo galiomis geba pasinaudoti, o Lietuvoje į tautos atstovus galima valytis kojas, nes Seimas tai daryti leidžia nuolat. Skaitykite daugiau...

Žymės: Arvydas Pocius (saugumietis), CŽV, CŽV kalėjimas, Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos prezidentas, Povilas Gylys, Valdas Adamkus, Rolandas Paksas

/ Antanas Guoga  38

Antanas Guoga: Nuo gautų pajamų esu sumokėjęs visus mokesčius

15min.lt daroma prielaida, kad „Antanas Guoga vengė mokėti mokesčius“ neatitinka tikrovės ir yra klaidinanti, nes nuo gautų pajamų esu sumokėjęs visus Lietuvoje įstatymais numatytus mokesčius. Skaitykite daugiau...

Žymės: Antanas Guoga, Europos Parlamentas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

/ Julius Naščenkovas  4

Julius Naščenkovas: Talibai ir mokėjimas būti paprastesniu

Rasa Juknevičienė atvirauja: jai oro uoste besimeldžiantis musulmonas kelia „įvairių minčių“. Kairieji ir dešinieji neužtruko pasityčioti: tik nuoširdžiam provincialui nepažįstama religija kelia baimę. Skaitykite daugiau...

Žymės: Islamas, Filmas „Musulmonų nekaltybė“, Musulmonai, Rasa Juknevičienė, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Talibanas

/ Liudas Jurkonis

Liudas Jurkonis: Skaidrumas – dažnai užmirštama socialinės verslo atsakomybės pusė

Skaidrumas ir socialinė atsakomybė – neatsiejamos sąvokos. Tačiau neretai nutinka taip, kad net ir socialiai atsakingu besivadinantis verslas baiminasi būti pernelyg skaidrus ir taip atskleisti savo komercines paslaptis konkurentams. Tai – klaidingas požiūris, nes skaidrumas nereikalauja komercinės informacijos. Vienas ryškiausių pavyzdžių, kuomet atvirumas susijusioms šalims tiesiog būtinas, – ES lėšų panaudojimas. Tyrimai rodo, kad dėl neskaidrių veiklų įmonės praranda lėšas tiek viduje, tiek išorėje, t. y. prarasdamos potencialius investuotojus. Skaitykite daugiau...

Žymės: Smulkusis verslas

/ Eugenijus Gentvilas  11

Eugenijus Gentvilas: Nol Koma Du – politikų kalbos kultūra

Pavadinime turbūt kažko nesupratote?.. Na ir kaip gali suprasti, jei frazė NOL KOMA DU yra trijų kalbų mišinys. Šiaip čia užšifruotas paprasčiausias skaičius – 0,2. Bet vienas politikas įsigudrino lietuvišką žodį „nulis“ tarti rusiškai „nol“, vietoje kablelio sakyti vokišką žodį „koma“, na o du – tai jau lietuviškai. Bent tiek... Skaitykite daugiau...

Žymės: Eugenijus Gentvilas, Lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK)

 12

Agnė Bilotaitė: Pasigailėkime vargstančio mero

Lietuvai džiaugiantis dėl „Nepriklausomybės“ atvykimo į Klaipėdos uostą, laimingi buvo ne visi. Šiandieninis Klaipėdos miesto meras ir liberalų kandidatas būsimai mero kadencijai Vytautas Grubliauskas praėjusią savaitę pareiškė, kad terminalas klaipėdiečiams kelia ir nepasitenkinimą, kad jie nesulaukė kompensacijų už Klaipėdos uoste pastatytą pavojingu traktuojamą objektą. Skaitykite daugiau...

Žymės: Agnė Bilotaitė, Klaipėda, Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Vytautas Grubliauskas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

/ Agnė Masalskytė  7

Agnė Masalskytė: Ar už muziką internete turi būti atlyginta?

Kiek dainų šiandien perklausėte internete? O kiek iš kompaktinės plokštelės ar per radiją? Kai skaitote šį tekstą, tikriausiai klausotės ne radijo imtuvo, kaip anksčiau buvo įprasta, o grojaraščio youtube ar neoficialiai muziką platinančiose lietuviškose platformose. Klausytojas muzikos klausosi ten, kur patogiau – jam jokio skirtumo. Kūrėjui, nors ir gali pasirodyti keista, skirtumas yra. Skaitykite daugiau...

Žymės: AGATA
Skaitomiausios naujienos
 

Saugukelyje.lt

Eurą pasitinkant

Iš pirmų lūpų Twitter