Publikuota: 2014 sausio 6d. 13:45
15min.lt

Povilas Gylys: Euras, Lietuva ir Jungtinės Europos Valstijos

„Braliukai“ latviai tapo 18-ąja euro zonos nare. Tai reiškia, kad Lietuva liko vienintelė Baltijos šalis, kuri tebeturi savo nacionalinę valiutą. Tiesa, A.Šleževičiaus dėka – mes su šviesios atminties J.Veselka tam nesėkmingai priešinomės – mūsų šalis jau seniai, t.y. nuo 1994 metų neturi tikros, visavertės nacionalinės valiutos ir atitinkamai savarankiškos monetarinės politikos, nes mūsų centrinis bankas veikia pagal valiutų valdybos modelį.

Veikiant pagal šį modelį, Lietuvos bankas (LB) negali daryti įtakos litų kiekiui pinigų cirkuliacijoje, palūkanų normai šalyje. Kitaip sakant, jis negali prisidėti prie valstybės vykdomos skatinančios ar ribojančios makroekonominės politikos. Lito kursas šiame modelyje yra fiksuotas, nelankstus. Pradžioje litą „prikalėm“ prie JAV dolerio, o vėliau „pririšom“ prie euro. Taigi, LB ir ramaus ekonomikos skrydžio, ir ekonominių audrų bei perkūnijų metu veikia autopiloto principu. Todėl prie jo šturvalo gali sėdėti bet kas – teisininkas, sociologas, politologas. Nes jam belieka stebėti, kas vyksta. Šturvalas, kurį turi ir gali valdyti pagal klasikinį modelį veikiantys centriniai bankai, yra fiksuotoje padėtyje ir nepajudinamas. Tiesa, Lietuvos bankas gali prižiūrėti komercinius bankus. Jei moka tai daryti...

Pirmasis instinktas stebint, kaip estai ir latviai įsijungia į Europos pinigų sąjungą, yra: būtina paspartinti euro įvedimą mūsų šalyje. Daug kas impulsyviai klausia, kaip mes galėjom taip atsilikti. Arba kodėl mes paskutiniai.

Lietuvos bankas ir ramaus ekonomikos skrydžio, ir ekonominių audrų bei perkūnijų metu veikia autopiloto principu. Todėl prie jo šturvalo gali sėdėti bet kas – teisininkas, sociologas, politologas.

Tačiau triskart įkvėpę ir iškvėpę, iki dešimt suskaičiavę, turėtume blaivia galva apsvarstyti situaciją. Pavyzdžiui, ką gavo ir ką prarado estai ir latviai. Arba kodėl neskuba kiti kaimynai – lenkai, čekai, vengrai? Negi jie kvailesni nei Baltijos šalys? O ką prarado ar išlaikė britai, švedai, turintys suverenias, nacionalines pinigų sistemas su pagal klasikinį modelį veikiančiais centriniais bankais priešakyje?

Deja, mūsų naujoji nomenklatūra mums laisvai tokių klausimų svarstyti neleidžia. Ji bruka mums mintį, kad stojimas į euro zoną yra neišvengiamas gėris, reiškia vien tik naudą. Tokią mintį mums nuolat perša premjeras, finansų ministras, Lietuvos banko vadovas ir nemaža politologų bei žurnalistų dalis. Jie, kaip velnias kryžiaus, vengia kalbėti apie neigiamas proceso puses ir taip, manau, sąmoningai supaprastina, susmulkina, sumažina problemą taip klaidindami tautą.

Juk visi žinom: nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą, ir nėra to gero, kuris neišeitų į bloga. Kitaip tariant, nėra absoliučiai gerų ir absoliučiai blogų sprendimų. Tie, kurie tikrovę mato rožinėmis spalvomis, nėra realistai. Pastarieji stengiasi pamatyti abi – teigiamą ir neigiamą – kiekvieno reiškinio puses.

Taip, įsitraukimas į euro zoną neabejotinai atneša keliagubą naudą. Pirmiausia, įvedus eurą dingsta vadinamoji valiutinė rizika, t. y. rizika, kad lito kursas gali pasikeisti ir daliai žmonių, firmų atnešti žalos. Įsivaizduokime situaciją, kai dėl priežasčių, kurių šiame mažame straipsnelyje negalime aptarti, lito kursas, kitaip sakant – jo kaina valiutų rinkose, krinta ir dėl to už vieną eurą tenka mokėti ne dabartinę kainą ~3,5 lito, o 5 litus. Atitinkamai pabrangtų doleris, JK svaras ir kitos lietuvių už litus perkamos užsienio valiutos. Pajamas gaunant litais ir negalint išsiversti be eurų, nes, tarkim, reikia grąžinti eurais paimtą paskolą būsto statybai, lito nuvertinimo atveju, nemaža dalis – šimtai tūkstančių – individų ir firmų patirtų nemažus nuostolius.

Pateiksiu supaprastintą pavyzdį. Sakykim, šeima yra paėmusi kreditą, kurio suma yra 100 000 eurų. Dabartinėmis sąlygomis, paprastumo dėlei atsiribokime nuo palūkanų, turėtų grąžinti skolą, kurios suma litais ~350 000 litų. Bet litui nuvertėjus ir santykiui tarp euro ir lito tapus 1:5, skola be palūkanų litais, vien dėl lito kurso kritimo, padidėtų iki 500 000 Lt, t.y. maždaug 150 000 litų.

Visuomenėje yra nemaža grupė žmonių, kurie supranta valiutinę riziką, t.y. grėsmę, kad litas gali nuvertėti ir vien todėl yra už euro įvedimą. Suprantamas privatus interesas. Įvedus eurą visos skolos ir visos pajamos būtų išreikštos eurais, todėl valiutinė rizika išnyksta. Iš eurais paimtų kreditų būstą pasistatę euro įvedimo atveju lengviau atsidustų. Jaučiu, tokių nemažai tarp žurnalistų, politologų, politikų, verslininkų ir kitų įtakingų žmonių.

Kitas laimėjimas gyventojams bei verslui, tiesa, šiuo atveju pralaimi bankai, yra vadinamųjų konvertavimo arba lietuviškai – valiutos keitimo – kaštų išnykimas. Tie kaštai aktualūs žmonėms, kurie veikia tarptautiniu mastu, pradedant verslu, baigiant turistais. Pastariesiems vykstant į euro zonos šalis nereikėtų keisti litų į eurus ir už tai mokėti bankams komisinių už valiutos keitimą. Bankai netektų kelių šimtų milijonų litų pajamų, bet tiek pat laimėtų firmos ir fiziniai asmenys.

Trečias laimėjimas – tai didesnis kainų skaidrumas tarptautiniu mastu. Būdami euro zonoje galėtume tiesiogiai palyginti, pavyzdžiui, sviesto kainas Vokietijoje ir Lietuvoje. Tiesiogiai palyginami būtų ir darbo užmokesčiai, ir kiti ekonominio gyvenimo parametrai. Pamatytume, kad kai kas pas mus tikrai ne taip, kaip turi būti. Pavyzdžiui, kad proporcijos tarp pagrindinių prekių kainų ir darbo užmokesčio sunkiai paaiškinamos. Toks skaidrumas padėtų geresniam mūsų padėties suvokimui, konkurencijai, labiau subalansuotam kainų išsilyginimui vidutiniu ir ypač ilguoju laikotarpiu.

Būdami euro zonoje galėtume tiesiogiai palyginti, pavyzdžiui, sviesto kainas Vokietijoje ir Lietuvoje. Tiesiogiai palyginami būtų ir darbo užmokesčiai, ir kiti ekonominio gyvenimo parametrai.

Kiti pranašumai nėra tokie akivaizdūs, kaip juos bando pateikti mūsų naujoji nomenklatūra, sakanti, kad, tarkim, dėl euro įvedimo labai (net 50 mlrd. Lt) padidės užsienio prekybos su ES šalimis apimtys, sumažės palūkanos ir t.t. Kartais mūsų valdytojai persistengia ir kalba apie naudas, kurios įstojus į euro zoną gali tapti žalomis. Arba bando nutylėti tai, kas nėra patrauklu. Pavyzdžiui, kad teks mokėti įnašą į bendrą stabilumo fondą. Beje, įnašo sumos gana įspūdingos. Vadinasi, bus juntamas papildomas krūvis mūsų viešiesiems finansams.

Pabandykime plačiau aptarti galimas su stojimu į euro zoną susijusias grėsmes. Apie jas mūsų vadai – nė mur mur. Bet veik kiekviename reiškinyje ar veiksme, kaip sakyta, glūdi ir naudos, ir grėsmės. Duotu atveju, kai kurios iš jų yra strateginės.

Viena iš esminių neigiamų pasekmių yra galutinai prarasta galimybė vykdyti nacionalinius interesus atitinkančią monetarinę politiką, t.y. galimybė naudoti pinigų masės kiekio valdymą, diskonto normą arba kitaip – bazinę palūkanų normą, o taip pat valiutos kursą makroekonominės politikos tikslams. Vienais atvejais ekonomikos skatinimui, o pastarajai perkaistant – ūkio plėtros pristabdymui. Krizė Europos Pietuose rodo, kaip šių svertų pristinga šalims, patekusioms į bėdą.

Čia galima pateikti ir Jungtinės Karalystės pavyzdį. Neįstojusi į euro zoną paskutinės krizės metu JK turėjo galimybę išnaudoti visąmonetarinės ir fiskalinės politikos arsenalą. Šios šalies centrinis bankas padidino cirkuliacijoje esančių pinigų kiekį maždaug 200 mlrd. svarų, bazinę palūkanų normą sumažino nuo maždaug 5 proc. iki 0,5 proc. (tai atpigino kreditus), svaro kursui leido kristi maždaug penktadaliu. Be to, norėdama išlaikyti visuminę paklausą ir nesužlugdyti viešojo sektoriaus, ji drastiškai nemažino valstybės išlaidų, dėl ko biudžeto deficitas gerokai išaugo – iki 11 proc. nuo BVP. Tačiau dėl visų šių priemonių, jos mūsų politinės klasės nėra suprastos, tos šalies nacionalinis produktas sumažėjo keletu, o ne keliolika procentų kaip Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Jeigu JK nebūtų taikiusi šių priemonių, jos rezultatai būtų panašūs į mūsiškius.

Čia galima pateikti ir Jungtinės Karalystės pavyzdį. Neįstojusi į euro zoną paskutinės krizės metu JK turėjo galimybę išnaudoti visąmonetarinės ir fiskalinės politikos arsenalą.

Pasakyta rodo, kokia svarbi yra visavertė makroekonominė politika ekonominės plėtros apskritai ir krizių suvaldymo požiūriu konkrečiai. Tai taip pat paaiškina, kodėl ne tik JK, bet ir, kad ir mažesnė, savus pinigus išlaikiusi Švedija, ilgam atideda euro įvedimą. Beje, tik 10 proc. švedų palaiko euro įvedimo idėją. Kadangi tai demokratiška šalis, jokia vyriausybė ten nedarys to, kam visuomenė nepritaria. Latvijoje ar Lietuvoje visuomenės nuomonė nėra reikšminga. Be to, ja galima manipuliuoti... Tai nacionaliniai šių šalių politinės sistemos ypatumai.

Graudu stebėti, kaip menkai makroekonominės politikos dalykus išmano mūsų šalį, taip pat ir viešąją nuomonę, valdantieji. Pavyzdžiui, viešojoje erdvėje pavojinga sakyti, kad lito kurso kritimas gali turėti ir teigiamų pasekmių, nes stiprina eksporto šakų padėtį. Tiesa, pabrangina importą. Bet užsienio prekybos balansas, t.y. balansas tarp eksporto ir importo, tokiu atveju gerėja. Pabandykit kokioj nors populiarioj laidoj pasakyti, kad aukštas lito kursas gali būti blogis (nes menkina eksporto galimybes), o žemas kursas gali atnešti naudos, nes skatina užsienio investicijas. Kiltų reali grėsmė, kad laidos vedėjo bei kitų studijos dalyvių būsi „užkapotas“. Nors ekonominiuose vadovėliuose ir rašoma taip, kaip aukščiau išdėstyta. Bet ko norėti, kai pas mus LB vadovas – teisininkas, o net ekonomines laidas veda ekonominio išsilavinimo neturintys žmonės.

Kita rimtų abejonių kelianti aplinkybė – įsitraukimas į sistemą, kuri pagal savo politekonominę logiką turi tapti Jungtinėmis Europos Valstijomis. Apie tai kalba ne tik keinsistinės krypties ekonomistai Josephas Stiglitzas ar Paulas Krugmanas, bet ir neoliberalios mąstysenos atstovai, tokie kaip, pavyzdžiui, buvęs JAV centrinio banko vadovas Allanas Greenspanas.

Jų nuomone, euro zona su savo bendra bankų sistema, vieninga monetarine politika yra netvari. Tik tuo atveju, jeigu ji būtų papildyta vieninga, iš vieno europinio centro vykdoma fiskaline politika, ekonominiai procesai būtų tvaresni. Holistas čia pridėtų: ir bendro europinio gėrio būtų sukurta daugiau. Vykdant koordinuotą monetarinę ir fiskalinę politiką, krizių prevencija būtų nepalyginamai efektyvesnė. Bet bėda – tikra, visavertė, vieninga europinė fiskalinė politika galima tik tuo atveju, jei politinė integracija yra pasiekusi aukštą brandumo lygį. Kitaip sakant, tai turi būti Europos šalių federacija, kuri iš anksto vadinama Jungtinėmis Europos Valstijomis (JEV).

JEV turėtų būti labai panaši į JAV arba Šveicariją. Ji turi turėti pakankamai stiprią centrinę valdžią, kuri renka federalinius mokesčius ir per federalinį biudžetą finansuoja federalinio lygio viešųjų gėrybių kūrimą – bendros kariuomenės, policijos ir pan. išlaikymą. Be to, ji reaguoja į makroekonominę situaciją vykdydama diskretišką mokesčių ir išlaidų politiką arba ateina į pagalbą smarkiai nukentėjusioms valstybėms – federacijos narėms. Veikia tokioje vieningoje ekonominėje erdvėje ir vadinamieji savaiminiai stabilizatoriai – automatiškai reaguojantys į nuosmukius ir ekonomikos perkaitimus režimai.

Jungtinių Europos Valstijų kūrimas yra problemiškas, nes, pirma, jis vykdomas vogčiomis, antra, jį vykdo Briuselio institucijos, pasitikėjimas kuriomis yra menkas, trečia, tokios šalys kaip Prancūzija nenori atiduoti „centrui“ dar didesnę savo nacionalinio suvereniteto dalį.

Ir Prancūzija čia ne viena, nes daugelyje šalių kyla nepasitenkinimas tuo, kad nacionalinės valstybės patyliukais netenka vis didesnės dalies savo suvereniteto, už tai negaudamos deramo kiekio bendrojo gėrio, europinio lygio viešųjų gėrybių, turinčių ekonominio saugumo, tvarumo, stabilumo ir kitokias išraiškas. Tokiais atvejais primenama – šalys nestojo į federaciją, į Jungtines Europos Valstijas. Jos stojo į Europos Sąjungą, kuri yra vieninga rinka, muitų sąjunga ir t.t., bet nėra tikras federacinis darinys...

Egzistuoja dar viena – paradigminė kliūtis, trikdanti sėkmingą Europos integraciją. Pastarąją bandoma vykdyti neoliberalios ekonominės filosofijos rėmuose. Tai reiškia, kad integracijos procesas vyksta dėl nesupratimo ar sąmoningai ignoruojant europinio lygio viešųjų gėrybių poreikį. Padėtis šiuo požiūriu pasikeistų, jeigu būtų vadovaujamasi holistiniu integracijos suvokimu. Deja, dėl įvairių priežasčių holistinis mąstymas mūsų žemyne blokuojamas. Holizmas yra reali ir veiksminga paradigminė alternatyva individualistiniam, neoliberaliam mąstymui bei veikimui. Jo rėmuose galima suderinti, sutaikyti privatų ir viešąjį gėrį, rinkos ir solidarumo bei socialinio teisingumo režimus, atsikratyti rinkos fundamentalizmo prietarų, kurie, be kitų dalykų, pasireiškia verslo ir ekonomikos sutapatinimu.

Jungtinių Europos Valstijų projektas bent kol kas pasmerktas nesėkmei. Demokratinių šalių sąjungos negali būti kuriamos vogčiomis, tautas pastatant prieš faktą. Kaip kitaip galima traktuoti dabartinę euro zonos plėtrą?

Jungtinių Europos Valstijų projektas bent kol kas pasmerktas nesėkmei. Demokratinių šalių sąjungos negali būti kuriamos vogčiomis, tautas pastatant prieš faktą. Kaip kitaip galima traktuoti dabartinę euro zonos plėtrą? Tai, kad žingsniai federacijos link, tai liudija faktai, atliekami deramai nesitariant su tautinėmis valstybėmis, atvirai nekalbant, kad tai labai rimtas žingsnis į JEV, daro tą procesą neskaidrų, vadinasi, ir nedemokratišką. Latvija ir Lietuva perima tas nedemokratiško veikimo taisykles. Juk tik penktadalis „braliukų“ rėmė euro įvedimą šiuo metu. Lietuvių dauguma taip pat skeptiškai žiūri į nacionalinės valiutos atsisakymą. Kartais atrodo, kad tauta geriau nujaučia makroekonomikos ir politekonomikos principus nei elitas...

Egzistuoja dar viena problemos pusė. Federacija ekonomiškai yra reikalinga tik euro zonos šalims. Tik joms federacija – ekonominė būtinybė. Kitos šalys euro zonos judėjimo federacijos link atveju lieka „už borto“. Tai smarkiai komplikuoja politinę padėtį kontinente. Europos Sąjunga gali skilti į dvi, o gal net tris dalis – euro zona, senosios ES šalys nepriklausančios euro zonai ir Vidurio Europa.

Neatmestinas dar vienas scenarijus: euro zoną, greičiau nei susiformuos Jungtinės Europos Valstijos, gali ištikti dar viena gili krizė. Todėl dalis euro zonos šalių gali būti priverstos palikti pinigų sąjungą, susigrąžinti nacionalinę valiutą (labiausiai tikėtinos kandidatės – Graikija ir Kipras), ją devalvuoti ir per tai atgauti savo tarptautinį konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Tokio scenarijaus nuostoliai toms valstybėms ir euro zonai apskritai būtų didžiuliai. Įdomu būtų apsvarstyti, kokia tokio scenarijaus atveju būtų Lietuvos situacija.

Apibendrinant tenka konstatuoti, kad esame labai komplikuotoje situacijoje. A.Šleževičiaus mūsų šaliai „padovanotas“ valiutos valdybos modelis stato dabartinius Lietuvos politikus į keblią padėtį. Viena vertus, lyg ir reiktų eiti į euro zoną, nes vis tiek negalime vykdyti savo monetarinės politikos. Situacija nebūtų tokia kebli, jei mes turėtume svyruojantį valiutos kursą, kaip, pavyzdžiui, lenkai. Tuomet lito kursas svyruotų veikiamas rinkos jėgų ir reikštų taip liberalų mėgstamą savaiminį kurso prisitaikymą prie situacijos. Lenkų zloto kursas, artėjant krizei, sumažėjo kone trečdaliu ir lietuviai puolė važiuoti pas kaimynus pigiai prisipirkę jų valiutos. Lenkijai tai reiškė jų eksporto padidėjimą, o mums – importo iš šios šalies augimą. Zloto kurso savaiminis kritimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, paaiškinančių, kodėl Lenkijos ekonomika taip mažai nukentėjo nuo krizės. Kita svarbi aplinkybė – Lenkijos politinis elitas buvo išlaisvintas nuo pareigos priimti rizikingą politinį sprendimą – keisti zloto kursą. Viskas vyko be politikų dalyvavimo.

Mūsų valdžia negali pasinaudoti savaiminiu lito kurso svyravimu, nes litas yra „prikaltas“ prie euro. Norint pagerinti eksporto sąlygas, užsieniečiams atpiginti investicijas, tektų priimti atitinkamą sprendimą – devalvuoti litą. O jis yra labai skausmingas, nes yra nepalankus ne tik kreditus eurais paėmusiems, bet ir importuotojams. Tam reikia politinio ryžto, o taip pat nuoširdaus tarimosi su visuomene, įvairiais jos sluoksniais. Argentina tokį žingsnį savo metu žengė ir jis davė teigiamų makroekonominių rezultatų.

Euro įvedimas politinį elitą išgelbsti nuo šios politinės kančios – būtinybės priimti skausmingus, politiškai rizikingus sprendimus. Taigi įvesdama eurą mūsų politinė klasė pabėga nuo nemalonios atsakomybės. Kadangi ta klasė neturi gebėjimo mąstyti strategiškai, ji nesuvokia, kad įstojus į euro zoną mūsų galimai – tfu tfu – laukia Graikijos likimas arba sunkumai susijęs su – vėl tfu tfu – pačios Europos pinigų sąjungos dezintegracija.

Taigi, antra vertus, įstojus į euro zoną ir atsisakius savarankiškos monetarinės politikos, situacija išlieka kebli – kančių rizika esant į euro zonoje neišnyksta. Graikijos pavyzdys turėtų būti pamokantis: euras ne tik neišgelbėjo šios šalies, bet jai primesta labai griežto taupymo politika, nemažos dalies ekonomistų nuomone, tik pagilino krizę šioje šalyje. Kančios neišvengiamos ir tuo atveju, jei euro zoną ardytų išcentrinės jėgos ir ji suskiltų.

Graikijos pavyzdys turėtų būti pamokantis: euras ne tik neišgelbėjo šios šalies, bet jai primesta labai griežto taupymo politika, nemažos dalies ekonomistų nuomone, tik pagilino krizę šioje šalyje.

Manytina, kad dabartiniai Lietuvos valdytojai tikisi, jog stojimo grėsmės taps tikrove valdant jau kitai politikų pamainai.

Arba kad visas problemas išspręs Briuselio „centras“. Esą jis žino geriau. Betgi istorija ir aukščiau išdėstyti argumentai mums sufleruoja – nereiktų gyventi šia diena ir per daug pasitikėti „centrais“. Ypač, kai jie neturi pakankamų galių efektyviai veikti, nes yra šlubi – neturintys tikrų fiskalinės politikos svertų ir kai jie per dažnai tarnauja sau, bet ne bendram europiniam gėriui.

Šiame nedideliame straipsnelyje mes nesiekiame duoti visapusiškų ir galutinių vertinimų bei politinių receptų. Mūsų tikslas buvo parodyti, kad euro įvedimo klausimas yra žymiai sudėtingesnis nei bando pateikti mūsų finansų ministras R.Šadžius ir kad reikalinga laisva diskusija tarp skirtingas nuomones turinčių žmonių ir kad ta diskusija neturi būti supaprastinta iki propagandinio lygio.

P.S. Politinei klasei norėčiau priminti, kad referendumas dėl euro įvedimo būtų ir teisėtas, ir prasmingas. Taip, Lietuva, kaip ir kitos į ES stojusios šalys, pasižadėjo įsivesti eurą. Tačiau tame pasižadėjime nebuvo datos. Todėl tauta turi teisę apsispręsti dėl to, ar verta stoti į euro zoną DABAR? Drįstu teigti, kad tautos sprendime būtų daugiau išminties ir nacionalinių interesų suvokimo nei dabartinėje nomenklatūros pozicijoje. Tiesa, su sąlyga, kad tautai būtų leista laisvai diskutuoti, aptarinėti VISUS argumentus „už“ ir „prieš“.

Profesorius Povilas Gylys yra Seimo narys,  frakcijos „Drąsos kelias“ atstovas

Skaityti visus komentarus 36
Komentuoti straipsnį
PRISIMINTI
ATSTATYTI
Pranešti klaidą
Pažymėkite klaidą tekste, pele paspaudę kairijį pelės klavišą
Užpildykite klaidos formą ir išsiųskite
Komentuoti
* - privalomi laukai

Komentaras įrašytas

Naujausi komentrai

Skaityti visus komentarus 36
Komentarų nėra

Tribūna

 
 

Daiva Baranauskienė: nori sužlugdyti gerą reikalą – patikėk organizavimą biurokratams

Smurtas artimoje aplinkoje vis dar populiarus „tautinis sportas”. Nukentėję asmenys vargina policiją, bylomis apkraunami teismai, kai kurie, sumaniausi, patys ieško pagalbos. Štai apie šios pagalbos organizavimą ir norėčiau pakalbėti. Skaitykite daugiau...

Žymės: Smurtas šeimoje

/ SAULIUS PAUKŠTYS  5

Saulius Paukštys: Jautrus ir tyras

Kas gi darosi žmonėms? Tereikia kelis sezonus patrinti suolą krepšinio komandoje, pavaikščioti podiumu ar sudainuoti kelias neįsimenančias dainas N18 ženklu pažymėtame konkurse, arba suvaidinti keliuose keistuose, automechanikų ir Londono šeštos zonos gyventojų itin mėgstamų filmų epizoduose - ir jie pasijunta itin svarbiais, itin kūrybingais, itin išmoningais ir itin įtakingais. Ir tada jie paleidžia liežuvį. Skaitykite daugiau...

Žymės: Saulius Paukštys, Andrius Užkalnis

 9

Vydas Gedvilas: Nebus dėmesio sportui – nebus ir čempionų

Kuomet mūsų sportininkai skina pergales tarptautinėse varžybose – išdidžiai iškeliame galvas. Didžiuojamės jais, didžiuojamės savo šalimi. Tačiau labai realu, kad ateityje didžiuotis galėsime vis rečiau. Skaitykite daugiau...

Žymės: Vydas Gedvilas, Darbo partija

/ Vilija Tauraitė  1

Vilija Tauraitė: Lietuvos BVP kol kas atsparus skersvėjams

​2014-ieji nestokoja audringų naujienų iš karštųjų pasaulio taškų, o kai kurias didžiąsias Lietuvos įmones ėmė slėgti nauji iššūkiai. Nepaisant to, šalies ekonomika atsispyrė neigiamoms tendencijoms. Skaitykite daugiau...

Žymės: BVP

/ RŪTA VAINIENĖ  15

Rūta Vainienė: Teisėkūros cirkas – kaip gavome eurą

Liepos 23 dieną paskutinė Europos instancija, Bendrųjų reikalų taryba, priėmė sprendimą, kad Lietuva gali įsivesti eurą. Iki 2015 metų sausio 1-osios tada buvo likusi 161 diena. Sutikite, mažokai, jei eurui pradėtume ruoštis tik dabar, kai jau priimtas galutinis sprendimas ir paskelbtas oficialus keitimo kursas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Euro įvedimas, Euro zona, Rūta Vainienė, Briuselis, Europos Sąjunga (ES), Lietuva, Euras, Litas

 1

Arūnas Navickas: Kaip atostogauti negąsdinant piniginės

Pradėti planuoti atostogų kelionę reikėtų nuo finansinių klausimų, kad ir pačios atostogos, ir prisiminimai apie jas neapkarstų. Renkantis atostogų kelionę, nebūtina taupyti kokybės sąskaita, tačiau protinga ieškoti alternatyvų ar galimybių už tas pačias paslaugas sumokėti mažiau. Skaitykite daugiau...

Žymės: Turizmas, Europa, Sportinis turizmas

 1

Norime, bet ar darome?

Nors Lietuvos gyventojai dar dažnai laikomi niūraus būdo Rytų europiečiais, tačiau savo ateities pensijos perspektyvą mes vertiname netgi labai optimistiškai, greičiausiai net pralenkdami daugelį Vakarų Europos šalių gyventojų. Skaitykite daugiau...

Žymės: „AVIVA Lietuva“,UAGDPB, Pensija, „Sodra“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba)

/ Nerijus MAČIULIS  1

Nerijus Mačiulis: Nespręskite apie moterį pagal jos bikinį

Profesorius Aaronas Levensteinas statistiką yra palyginęs su bikiniu – ne tai, ką ji atskleidžia, sudomina ir suintriguoja, tačiau tai, ką paslepia, yra esmė. Paviršutiniška Lietuvos darbo rinkos statistinių rodiklių analizė gali labai suklaidinti – Statistikos departamento skaičiuojamas nedarbo lygis didėjo ir praėjusių metų pabaigoje, ir šių metų pradžioje. Tačiau pažvelgę po šiuo „bikiniu“ matome, kad tendencijos yra labai džiuginančios, o pagrindo nerimui kol kas nėra. Skaitykite daugiau...

/ Eduardas Šablinskas  32

Eduardas Šablinskas: Lietuvos gelbėtojai – viena ranka grobstė, kita dalijo trupinius

Nusavintas pensijas atgaunantiems pensininkams dabar labai apmaudu, kad kai kurie jų kartos žmonės to teisingumo taip ir nesulaukė. Ne tik teisingumo. Tuo metu nurėžtos pensijos kai kuriuos senolius privertė atsisakyti vaistų, sveikatą stiprinančių priemonių. Pensininkai garsiai kalba, kad valdžia siekė juos tiesiog numarinti ir jų sąskaita išspręsti finansines valstybės problemas. Atsiranda ir tokių senolių, kurie ir dabar atsiimdami kompensacijas, vis dėl to jaučiasi paskolinę valstybei „iš savo pensijukės“ ir galbūt išgelbėję tėvynę nuo pražūties. Skaitykite daugiau...

Žymės: Eduardas Šablinskas, Vitas Matuzas

 25

Gitanas Nausėda: Ekonomikai augant nedarbo lygis nebemažėja

Atrodytų čia niekam neturėtų kilti klausimų – kuo spartesnė ekonomikos plėtra, tuo daugiau žmonių susiranda darbą ir tuo žemesnio nedarbo lygio įmanoma pasiekti. Taip teigdami mes pirmiausia prisimename 2004-2007 m., kuomet dviženklis BVP ūgtelėjimas per metus neatrodė fantastiškas, o darbo rinka priminė Sacharos dykumą ir buvo galima ramiausia širdimi išsiųsti Darbo biržos darbuotojus atostogauti, kadangi darbo neturėjo tik tie žmonės, kurie labai nenorėjo dirbti. Skaitykite daugiau...

Žymės: Bazinė mėnesinė alga, Ekonomika, Nedarbas, Bedarbis, Minimali alga, Lietuvos darbo birža, Gitanas Nausėda

/ Antanas Guoga  12

Antanas Guoga: Euras – iššūkis su patikimu užnugariu

ES politinės institucijos jau priėmė visus įmanomus formalius sprendimus, atveriančius duris eurui Lietuvoje. Kad ir ką bekalbėtų skeptikai, tikiu, kad tai yra pozityvus variklis šalies ekonomikai. Skaitykite daugiau...

Žymės: Euro zona, Antanas Guoga

/ Liutauras Kazlavickas  3

Liutauras Kazlavickas: Kada gebėsime tinkamai supažindinti jaunimą su Laisvės kovų istorija?

Nepaskelbtas Putino karas prieš Ukrainos laisvėjimą daugelį europiečių užklupo netikėtai. Atrodytų, mums tai turėjo būti liūdnas patvirtinimas to, apie ką ne kartą buvome perspėję užsiliūliavusius draugus Vakaruose. Skaitykite daugiau...

Žymės: Liutauras Kazlavickas, Partizaninis judėjimas

/ Petras Auštrevičius  3

Petras Auštrevičius: Rusija turi sužinoti, kad Europą jungia ne tik dujų vamzdžiai

Kokių sankcijų nusipelnė Rusija po viso šito siaubo filmo, po keleivinio Malaizijos lainerio MH17 numušimo, po šimtų nekaltų žmonių aukų? Skaitykite daugiau...

Žymės: Malaizijos lėktuvas „Boeing 777“, Maskvos kremlius, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Petras Auštrevičius, Ukraina

/ Dominykas Šumskis  3

Dominykas Šumskis: Kaip Lietuvoje šeimai įsigyti žemės?

Referendumas praėjo ir jame triumfavo sveikas protas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad galime lengviau atsipūsti. Deja, taip nėra. Referenduminė psichozė Lietuvai atnešė vieną sudėtingiausių ir absurdiškiausių reguliavimų – žemės „saugiklių“ įstatymą. Skaitykite daugiau...

Žymės: Žemės ūkio politika, Žemės ūkis, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI)

/ Nerijus Mačiulis  1

Nerijus Mačiulis: Skaičiuojant dienas iki euro – bliūkštantys mitai ir nepagrįstos baimės

Šiandien Lietuvos kelyje pilnateisės narystės euro zonos link nebelieka nei praktinių, nei teorinių barjerų. Tačiau maždaug pusė Lietuvos gyventojų nėra įsitikinę euro nauda, ir nacionalinės valiutos pasikeitimo laukia su nerimu. Kaip gimsta pagrindinės gyventojų baimės ir ar jos yra pagrįstos? Skaitykite daugiau...

Žymės: „Swedbank“, AB, Euras, Europos Sąjunga (ES), Nerijus Mačiulis

/ Kazys Starkevičius  9

Kazys Starkevičius: Ne pergalės, o kruvinos negarbės pakyla

Pasaulis sukrėstas – Ukrainos padangėje ketvirtadienį, liepos 17-ąją, įvykdytas teroro aktas. Rusijos prezidento Vladimiro Putino globojami ir ginami samdyti banditai iš Rusijos atgabenta ir jos karininkų valdoma raketine sistema „Buk“ numušė Malaizijos keleivinį lėktuvą. Skaitykite daugiau...

Žymės: Malaizijos lėktuvas „Boeing 777“, Maskvos kremlius, Kazys Starkevičius, Ukraina

/ Jolanta Bielskienė  11

Jolanta Bielskienė: Bulvarinis skaitalas – „juodieji sąrašai“

„Juodųjų sąrašų“ istorija raibuliavo žiniasklaidoje, sukeldama nemažai daliai visuomenės erotizuotą teisuoliškumo ekstazę. Nuo violetinės beprotybės prabėgo šiek tiek laiko, tad žmonės pasiilgo jusles dirginančio savo dorumą įtvirtinančio pasitenkinimo. Skaitykite daugiau...

/ Kazys Starkevičius  62

Kazys Starkevičius: Ar V.Gapšiui pavyko sugriauti jo išgalvotą „kortų namelį“?

Praėjusią savaitę Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys pranešimu spaudai sumanė paneigti mano pareikštą nuomonę, jog Vigilijus Jukna iš žemės ūkio ministro posto atsistatydino daugiau dėl neskaidraus ministro aplinkos žiedo nei dėl asmeninių priežasčių. Argumentai, kuriais V. Gapšys bando mano požiūrį paneigti, labiau nei abejotini. Skaitykite daugiau...

Žymės: Vytautas Gapšys, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Kazys Starkevičius

/ Rimantas Šidlauskas  3

Rimantas Šidlauskas: Smulkiajam verslui reikia lankstesnės euro įvedimo tvarkos

Euro įvedimas, nors ir neabejotinai naudingas bei reikalingas, pareikalaus pastangų tiek iš verslininkų, tiek iš vartotojų. Siekiant išvengti nereikalingų įtampų ir problemų, derėtų į visą procesą žiūrėti lanksčiau. Svarstant, kaip geriau pasiruošti 2015 metams, reikėtų prisiminti, kad verslininkai nelygūs verslininkams ir vieniems susidoroti su papildomais iššūkiais bus sudėtingiau nei kitiems. Skaitykite daugiau...

Žymės: Euro įvedimas, Euro zona, Smulkusis verslas, Rimantas Šidlauskas

/ VILIJA ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ  36

Vilija Aleknaitė-Abramikienė: Kremliaus propaganda – Europos žiniasklaidoje?

Pirmojo pasaulinio karo pradžią išprovokavo pasikėsinimas į Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinį Pranciškų Ferdinandą bei jo sutuoktinę. Šiandien galime tik spėlioti, kokias pasekmes turės tragedija, nusinešusi 298 žmonių gyvybes. Aišku viena – vakarykštis teroro aktas prieš Malaizijos orlaivį jau tapo pasaulinio saugumo klausimu. Skaitykite daugiau...

Žymės: Malaizijos lėktuvas „Boeing 777“, Putinas, Rusija , Vladimiras Putinas

/ MIROSLAVAS MONKEVIČIUS  8

Miroslavas Monkevičius: Vilnius gali klestėti. Ar leisime?

Artėjant savivaldos rinkimams tiek politinėje dešinėje, tiek kairėje esančios partijos bandys siūlyti įvairius daugiau ir mažiau realistiškus sprendimus Vilniaus miesto problemoms spręsti. Tačiau ar politikai, dėl didžiulės dalies savo politinės sėkmės turintys dėkoti regioniniam palaikymui, išdrįs prabilti apie vieną labiausiai Vilniaus progresą stabdančių, tačiau sutartinai nutylimų problemų – ydingą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) perskirstymą? Skaitykite daugiau...

Žymės: Vilniaus miesto savivaldybė

/ Remigijus Senavaitis  3

Remigijus Senavaitis: Ar restoranų meniu tikrai politikų reikalas?

Kokį maistą renkamės – kiekvieno mūsų asmeninis reikalas? Ne visai. Politikai nusprendė sureguliuoti, kaip turėtų atrodyti restoranų ir kavinių meniu. Skaitykite daugiau...

Žymės: GMO, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI)

/ Audronius Ažubalis  7

Audronius Ažubalis: Vyriausybė apie Lukiškių aikštę – „gal pati susitvarkys“

Šį trečiadienį Vyriausybė sukritikavo mano įstatymo projektą dėl valstybinio Lukiškių aikštės statuso ir būtinybės ją sistemingai atnaujinti bent jau iki 2018 m. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejaus. „Susitvarkys pati“, – matyt, taip galvoja kultūros ministras ir kai kurie kiti kabineto nariai, kuriems mano siūlymas šią aikštę su Vyriausybės priežiūra paversti pagrindine reprezentacine Lietuvos valstybės aikšte, papuošta atitinkamais istorinių laisvės kovų memorialiniais akcentais, pasirodė nepriimtinas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Lukiškių aikštė, Naujamiestis (Vilnius), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Audronius Ažubalis

/ Egidijus Vareikis  16

Egidijus Vareikis: Kas sumanė Molotovo-Ribbentropo paktą?

Minint Baltijos kelio sukaktį nestinga ir Molotovo-Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų pasekmių analizės, netrūksta gėdinimų ir piktinimosi parašus padėjusiais asmenimis bei jų atstovaujamomis valstybėmis. Skaitykite daugiau...

Žymės: Maskvos kremlius, Antrasis pasaulinis karas, Niurnbergo procesas, Egidijus Vareikis, Adolfas Hitleris, SSRS (Sovietų Socialistinių respublikų sąjunga), Josifas Stalinas, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)

/ Sigitas Šiupšinskas  5

Sigitas Šiupšinskas: Daugiau naujų viceministrų ar daugiau kvalifikacijos?

Pačiame vasaros įkarštyje Lietuva baigė tvirtinti naują seną Vyriausybę. Pasikeitė trys ministrai, tačiau viceministrų korpusas bus atnaujintas kur kas labiau. Bent jau tai byloja viešosios erdvės padangėje esantys ženklai. Tačiau, Vyriausybės programa išlieka ta pati. Skaitykite daugiau...

Žymės: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

/ Vytautas Gapšys  63

Vytautas Gapšys: K.Starkevičiaus kaltinimai griūna kaip kortų namelis

Praėjusią savaitę, po žemės ūkio ministro prof. Vigilijaus Juknos atsistatydinimo, jo pirmtaką Kazį Starkevičių pagavo įkvėpimas, pasitelkus viešąją erdvę, ieškoti kaltų dėl tokio Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovo sprendimo. Toli neieškojo, o kaip įprasta konservatoriams nusitaikė į Darbo partiją. Sėdo jis ir viską juodu ant balto surašė, tik daug sau nepatogių faktų nutylėjo. Juk tuomet visi kaltinimai sugriūtų lyg kruopščiai statytas kortų namelis. Skaitykite daugiau...

Žymės: Vigilijus Jukna, Vytautas Gapšys, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija, Kazys Starkevičius

/ Aleksandras Zeltinis  4

Aleksandras Zeltinis: Dviračiai Lietuvoje – ne tik šalmai, bet ir infrastruktūra bei kultūra

Birželį Seimas sugriežtino saugaus eismo reikalavimus dviratininkams: nuo liepos 1 d. jie privalo dėvėti specialias liemenes arba visada laikyti įjungtus priekinius ir galinius dviračio žibintus važiuojant važiuojamąja kelio dalimi. Nors Lietuvos dviratininkai sukruto ir netgi surengė piketą prieš Seimą, protestuodami prieš sugriežtintus reikalavimus, tačiau tai buvo padaryta jų saugumo vardan, ypač turint galvoje, kad Lietuvoje dviračių infrastruktūra menkai išvystyta. Skaitykite daugiau...

Žymės: Aleksandras Zeltinis, Saugukelyje.lt, Dviratis

/ Artūras Paulauskas  12

Artūras Paulauskas: Kaip toliau kovosime su informaciniu karu?

„Informacinio karo“ sąvoką girdime jau seniai, dar nuo karo Gruzijoje, kai visu pajėgumu įsisiūbavo ir informacinis karas. Jau 2000 metais Rusija turėjo susikūrusi komunikacijos doktriną, kuria vadovavosi, vykdydama informacines atakas. Lietuvoje tokių doktrinų nėra, mes tik 2011 metais į savo Nacionalinio saugumo strategiją įtraukėme punktą apie informacines grėsmes ir atakas. Mūsų menkas rūpestis informaciniu saugumu gali sukelti skaudžių pasekmių. Skaitykite daugiau...

Žymės: Artūras Paulauskas, Maskvos kremlius, Propaganda

/ Martynas Nagevičius  4

Martynas Nagevičius: Apie FNTT pranešimą, darželius ir Europos energetinio efektyvumo direktyvą

Po praėjusią savaitę išplatinto FNTT pranešimo spaudai dėl Vilniaus savivaldybės švietimo įstaigų aprūpinimo energija per ESCO principu dirbantį tarpininką atsirado gera proga visuomenei paaiškinti, kas tai yra ESCO (Energy Service company – Energetinių paslaugų kompanija). Gausinti ESCO principais dirbančių įmonių yra skatinama ES energetinio efektyvumo direktyvoje. Skaitykite daugiau...

Žymės: „Vilniaus energija“, UAB, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)

/ Vytautas Žukauskas

Vytautas Žukauskas: Kainos augtų ir be euro

Trečiadienį Europos Parlamentas pritarė euro įvedimui Lietuvoje, o galutinį sprendimą Europos Sąjunga priims kitą savaitę. Tai, kad sprendimas bus teigiamas – beveik niekas nebeabejoja. Bet diskusijų apie eurą bus, o labiausiai – apie kainas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Euro įvedimas, Mario Draghi, Europos centrinis bankas, Euro zona, Europos Sąjunga (ES)
Skaitomiausios naujienos
 

Saugukelyje.lt

Iš pirmų lūpų Twitter