Publikuota: 2014 sausio 6d. 13:45
15min.lt

Povilas Gylys: Euras, Lietuva ir Jungtinės Europos Valstijos

„Braliukai“ latviai tapo 18-ąja euro zonos nare. Tai reiškia, kad Lietuva liko vienintelė Baltijos šalis, kuri tebeturi savo nacionalinę valiutą. Tiesa, A.Šleževičiaus dėka – mes su šviesios atminties J.Veselka tam nesėkmingai priešinomės – mūsų šalis jau seniai, t.y. nuo 1994 metų neturi tikros, visavertės nacionalinės valiutos ir atitinkamai savarankiškos monetarinės politikos, nes mūsų centrinis bankas veikia pagal valiutų valdybos modelį.

Veikiant pagal šį modelį, Lietuvos bankas (LB) negali daryti įtakos litų kiekiui pinigų cirkuliacijoje, palūkanų normai šalyje. Kitaip sakant, jis negali prisidėti prie valstybės vykdomos skatinančios ar ribojančios makroekonominės politikos. Lito kursas šiame modelyje yra fiksuotas, nelankstus. Pradžioje litą „prikalėm“ prie JAV dolerio, o vėliau „pririšom“ prie euro. Taigi, LB ir ramaus ekonomikos skrydžio, ir ekonominių audrų bei perkūnijų metu veikia autopiloto principu. Todėl prie jo šturvalo gali sėdėti bet kas – teisininkas, sociologas, politologas. Nes jam belieka stebėti, kas vyksta. Šturvalas, kurį turi ir gali valdyti pagal klasikinį modelį veikiantys centriniai bankai, yra fiksuotoje padėtyje ir nepajudinamas. Tiesa, Lietuvos bankas gali prižiūrėti komercinius bankus. Jei moka tai daryti...

Pirmasis instinktas stebint, kaip estai ir latviai įsijungia į Europos pinigų sąjungą, yra: būtina paspartinti euro įvedimą mūsų šalyje. Daug kas impulsyviai klausia, kaip mes galėjom taip atsilikti. Arba kodėl mes paskutiniai.

Lietuvos bankas ir ramaus ekonomikos skrydžio, ir ekonominių audrų bei perkūnijų metu veikia autopiloto principu. Todėl prie jo šturvalo gali sėdėti bet kas – teisininkas, sociologas, politologas.

Tačiau triskart įkvėpę ir iškvėpę, iki dešimt suskaičiavę, turėtume blaivia galva apsvarstyti situaciją. Pavyzdžiui, ką gavo ir ką prarado estai ir latviai. Arba kodėl neskuba kiti kaimynai – lenkai, čekai, vengrai? Negi jie kvailesni nei Baltijos šalys? O ką prarado ar išlaikė britai, švedai, turintys suverenias, nacionalines pinigų sistemas su pagal klasikinį modelį veikiančiais centriniais bankais priešakyje?

Deja, mūsų naujoji nomenklatūra mums laisvai tokių klausimų svarstyti neleidžia. Ji bruka mums mintį, kad stojimas į euro zoną yra neišvengiamas gėris, reiškia vien tik naudą. Tokią mintį mums nuolat perša premjeras, finansų ministras, Lietuvos banko vadovas ir nemaža politologų bei žurnalistų dalis. Jie, kaip velnias kryžiaus, vengia kalbėti apie neigiamas proceso puses ir taip, manau, sąmoningai supaprastina, susmulkina, sumažina problemą taip klaidindami tautą.

Juk visi žinom: nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą, ir nėra to gero, kuris neišeitų į bloga. Kitaip tariant, nėra absoliučiai gerų ir absoliučiai blogų sprendimų. Tie, kurie tikrovę mato rožinėmis spalvomis, nėra realistai. Pastarieji stengiasi pamatyti abi – teigiamą ir neigiamą – kiekvieno reiškinio puses.

Taip, įsitraukimas į euro zoną neabejotinai atneša keliagubą naudą. Pirmiausia, įvedus eurą dingsta vadinamoji valiutinė rizika, t. y. rizika, kad lito kursas gali pasikeisti ir daliai žmonių, firmų atnešti žalos. Įsivaizduokime situaciją, kai dėl priežasčių, kurių šiame mažame straipsnelyje negalime aptarti, lito kursas, kitaip sakant – jo kaina valiutų rinkose, krinta ir dėl to už vieną eurą tenka mokėti ne dabartinę kainą ~3,5 lito, o 5 litus. Atitinkamai pabrangtų doleris, JK svaras ir kitos lietuvių už litus perkamos užsienio valiutos. Pajamas gaunant litais ir negalint išsiversti be eurų, nes, tarkim, reikia grąžinti eurais paimtą paskolą būsto statybai, lito nuvertinimo atveju, nemaža dalis – šimtai tūkstančių – individų ir firmų patirtų nemažus nuostolius.

Pateiksiu supaprastintą pavyzdį. Sakykim, šeima yra paėmusi kreditą, kurio suma yra 100 000 eurų. Dabartinėmis sąlygomis, paprastumo dėlei atsiribokime nuo palūkanų, turėtų grąžinti skolą, kurios suma litais ~350 000 litų. Bet litui nuvertėjus ir santykiui tarp euro ir lito tapus 1:5, skola be palūkanų litais, vien dėl lito kurso kritimo, padidėtų iki 500 000 Lt, t.y. maždaug 150 000 litų.

Visuomenėje yra nemaža grupė žmonių, kurie supranta valiutinę riziką, t.y. grėsmę, kad litas gali nuvertėti ir vien todėl yra už euro įvedimą. Suprantamas privatus interesas. Įvedus eurą visos skolos ir visos pajamos būtų išreikštos eurais, todėl valiutinė rizika išnyksta. Iš eurais paimtų kreditų būstą pasistatę euro įvedimo atveju lengviau atsidustų. Jaučiu, tokių nemažai tarp žurnalistų, politologų, politikų, verslininkų ir kitų įtakingų žmonių.

Kitas laimėjimas gyventojams bei verslui, tiesa, šiuo atveju pralaimi bankai, yra vadinamųjų konvertavimo arba lietuviškai – valiutos keitimo – kaštų išnykimas. Tie kaštai aktualūs žmonėms, kurie veikia tarptautiniu mastu, pradedant verslu, baigiant turistais. Pastariesiems vykstant į euro zonos šalis nereikėtų keisti litų į eurus ir už tai mokėti bankams komisinių už valiutos keitimą. Bankai netektų kelių šimtų milijonų litų pajamų, bet tiek pat laimėtų firmos ir fiziniai asmenys.

Trečias laimėjimas – tai didesnis kainų skaidrumas tarptautiniu mastu. Būdami euro zonoje galėtume tiesiogiai palyginti, pavyzdžiui, sviesto kainas Vokietijoje ir Lietuvoje. Tiesiogiai palyginami būtų ir darbo užmokesčiai, ir kiti ekonominio gyvenimo parametrai. Pamatytume, kad kai kas pas mus tikrai ne taip, kaip turi būti. Pavyzdžiui, kad proporcijos tarp pagrindinių prekių kainų ir darbo užmokesčio sunkiai paaiškinamos. Toks skaidrumas padėtų geresniam mūsų padėties suvokimui, konkurencijai, labiau subalansuotam kainų išsilyginimui vidutiniu ir ypač ilguoju laikotarpiu.

Būdami euro zonoje galėtume tiesiogiai palyginti, pavyzdžiui, sviesto kainas Vokietijoje ir Lietuvoje. Tiesiogiai palyginami būtų ir darbo užmokesčiai, ir kiti ekonominio gyvenimo parametrai.

Kiti pranašumai nėra tokie akivaizdūs, kaip juos bando pateikti mūsų naujoji nomenklatūra, sakanti, kad, tarkim, dėl euro įvedimo labai (net 50 mlrd. Lt) padidės užsienio prekybos su ES šalimis apimtys, sumažės palūkanos ir t.t. Kartais mūsų valdytojai persistengia ir kalba apie naudas, kurios įstojus į euro zoną gali tapti žalomis. Arba bando nutylėti tai, kas nėra patrauklu. Pavyzdžiui, kad teks mokėti įnašą į bendrą stabilumo fondą. Beje, įnašo sumos gana įspūdingos. Vadinasi, bus juntamas papildomas krūvis mūsų viešiesiems finansams.

Pabandykime plačiau aptarti galimas su stojimu į euro zoną susijusias grėsmes. Apie jas mūsų vadai – nė mur mur. Bet veik kiekviename reiškinyje ar veiksme, kaip sakyta, glūdi ir naudos, ir grėsmės. Duotu atveju, kai kurios iš jų yra strateginės.

Viena iš esminių neigiamų pasekmių yra galutinai prarasta galimybė vykdyti nacionalinius interesus atitinkančią monetarinę politiką, t.y. galimybė naudoti pinigų masės kiekio valdymą, diskonto normą arba kitaip – bazinę palūkanų normą, o taip pat valiutos kursą makroekonominės politikos tikslams. Vienais atvejais ekonomikos skatinimui, o pastarajai perkaistant – ūkio plėtros pristabdymui. Krizė Europos Pietuose rodo, kaip šių svertų pristinga šalims, patekusioms į bėdą.

Čia galima pateikti ir Jungtinės Karalystės pavyzdį. Neįstojusi į euro zoną paskutinės krizės metu JK turėjo galimybę išnaudoti visąmonetarinės ir fiskalinės politikos arsenalą. Šios šalies centrinis bankas padidino cirkuliacijoje esančių pinigų kiekį maždaug 200 mlrd. svarų, bazinę palūkanų normą sumažino nuo maždaug 5 proc. iki 0,5 proc. (tai atpigino kreditus), svaro kursui leido kristi maždaug penktadaliu. Be to, norėdama išlaikyti visuminę paklausą ir nesužlugdyti viešojo sektoriaus, ji drastiškai nemažino valstybės išlaidų, dėl ko biudžeto deficitas gerokai išaugo – iki 11 proc. nuo BVP. Tačiau dėl visų šių priemonių, jos mūsų politinės klasės nėra suprastos, tos šalies nacionalinis produktas sumažėjo keletu, o ne keliolika procentų kaip Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Jeigu JK nebūtų taikiusi šių priemonių, jos rezultatai būtų panašūs į mūsiškius.

Čia galima pateikti ir Jungtinės Karalystės pavyzdį. Neįstojusi į euro zoną paskutinės krizės metu JK turėjo galimybę išnaudoti visąmonetarinės ir fiskalinės politikos arsenalą.

Pasakyta rodo, kokia svarbi yra visavertė makroekonominė politika ekonominės plėtros apskritai ir krizių suvaldymo požiūriu konkrečiai. Tai taip pat paaiškina, kodėl ne tik JK, bet ir, kad ir mažesnė, savus pinigus išlaikiusi Švedija, ilgam atideda euro įvedimą. Beje, tik 10 proc. švedų palaiko euro įvedimo idėją. Kadangi tai demokratiška šalis, jokia vyriausybė ten nedarys to, kam visuomenė nepritaria. Latvijoje ar Lietuvoje visuomenės nuomonė nėra reikšminga. Be to, ja galima manipuliuoti... Tai nacionaliniai šių šalių politinės sistemos ypatumai.

Graudu stebėti, kaip menkai makroekonominės politikos dalykus išmano mūsų šalį, taip pat ir viešąją nuomonę, valdantieji. Pavyzdžiui, viešojoje erdvėje pavojinga sakyti, kad lito kurso kritimas gali turėti ir teigiamų pasekmių, nes stiprina eksporto šakų padėtį. Tiesa, pabrangina importą. Bet užsienio prekybos balansas, t.y. balansas tarp eksporto ir importo, tokiu atveju gerėja. Pabandykit kokioj nors populiarioj laidoj pasakyti, kad aukštas lito kursas gali būti blogis (nes menkina eksporto galimybes), o žemas kursas gali atnešti naudos, nes skatina užsienio investicijas. Kiltų reali grėsmė, kad laidos vedėjo bei kitų studijos dalyvių būsi „užkapotas“. Nors ekonominiuose vadovėliuose ir rašoma taip, kaip aukščiau išdėstyta. Bet ko norėti, kai pas mus LB vadovas – teisininkas, o net ekonomines laidas veda ekonominio išsilavinimo neturintys žmonės.

Kita rimtų abejonių kelianti aplinkybė – įsitraukimas į sistemą, kuri pagal savo politekonominę logiką turi tapti Jungtinėmis Europos Valstijomis. Apie tai kalba ne tik keinsistinės krypties ekonomistai Josephas Stiglitzas ar Paulas Krugmanas, bet ir neoliberalios mąstysenos atstovai, tokie kaip, pavyzdžiui, buvęs JAV centrinio banko vadovas Allanas Greenspanas.

Jų nuomone, euro zona su savo bendra bankų sistema, vieninga monetarine politika yra netvari. Tik tuo atveju, jeigu ji būtų papildyta vieninga, iš vieno europinio centro vykdoma fiskaline politika, ekonominiai procesai būtų tvaresni. Holistas čia pridėtų: ir bendro europinio gėrio būtų sukurta daugiau. Vykdant koordinuotą monetarinę ir fiskalinę politiką, krizių prevencija būtų nepalyginamai efektyvesnė. Bet bėda – tikra, visavertė, vieninga europinė fiskalinė politika galima tik tuo atveju, jei politinė integracija yra pasiekusi aukštą brandumo lygį. Kitaip sakant, tai turi būti Europos šalių federacija, kuri iš anksto vadinama Jungtinėmis Europos Valstijomis (JEV).

JEV turėtų būti labai panaši į JAV arba Šveicariją. Ji turi turėti pakankamai stiprią centrinę valdžią, kuri renka federalinius mokesčius ir per federalinį biudžetą finansuoja federalinio lygio viešųjų gėrybių kūrimą – bendros kariuomenės, policijos ir pan. išlaikymą. Be to, ji reaguoja į makroekonominę situaciją vykdydama diskretišką mokesčių ir išlaidų politiką arba ateina į pagalbą smarkiai nukentėjusioms valstybėms – federacijos narėms. Veikia tokioje vieningoje ekonominėje erdvėje ir vadinamieji savaiminiai stabilizatoriai – automatiškai reaguojantys į nuosmukius ir ekonomikos perkaitimus režimai.

Jungtinių Europos Valstijų kūrimas yra problemiškas, nes, pirma, jis vykdomas vogčiomis, antra, jį vykdo Briuselio institucijos, pasitikėjimas kuriomis yra menkas, trečia, tokios šalys kaip Prancūzija nenori atiduoti „centrui“ dar didesnę savo nacionalinio suvereniteto dalį.

Ir Prancūzija čia ne viena, nes daugelyje šalių kyla nepasitenkinimas tuo, kad nacionalinės valstybės patyliukais netenka vis didesnės dalies savo suvereniteto, už tai negaudamos deramo kiekio bendrojo gėrio, europinio lygio viešųjų gėrybių, turinčių ekonominio saugumo, tvarumo, stabilumo ir kitokias išraiškas. Tokiais atvejais primenama – šalys nestojo į federaciją, į Jungtines Europos Valstijas. Jos stojo į Europos Sąjungą, kuri yra vieninga rinka, muitų sąjunga ir t.t., bet nėra tikras federacinis darinys...

Egzistuoja dar viena – paradigminė kliūtis, trikdanti sėkmingą Europos integraciją. Pastarąją bandoma vykdyti neoliberalios ekonominės filosofijos rėmuose. Tai reiškia, kad integracijos procesas vyksta dėl nesupratimo ar sąmoningai ignoruojant europinio lygio viešųjų gėrybių poreikį. Padėtis šiuo požiūriu pasikeistų, jeigu būtų vadovaujamasi holistiniu integracijos suvokimu. Deja, dėl įvairių priežasčių holistinis mąstymas mūsų žemyne blokuojamas. Holizmas yra reali ir veiksminga paradigminė alternatyva individualistiniam, neoliberaliam mąstymui bei veikimui. Jo rėmuose galima suderinti, sutaikyti privatų ir viešąjį gėrį, rinkos ir solidarumo bei socialinio teisingumo režimus, atsikratyti rinkos fundamentalizmo prietarų, kurie, be kitų dalykų, pasireiškia verslo ir ekonomikos sutapatinimu.

Jungtinių Europos Valstijų projektas bent kol kas pasmerktas nesėkmei. Demokratinių šalių sąjungos negali būti kuriamos vogčiomis, tautas pastatant prieš faktą. Kaip kitaip galima traktuoti dabartinę euro zonos plėtrą?

Jungtinių Europos Valstijų projektas bent kol kas pasmerktas nesėkmei. Demokratinių šalių sąjungos negali būti kuriamos vogčiomis, tautas pastatant prieš faktą. Kaip kitaip galima traktuoti dabartinę euro zonos plėtrą? Tai, kad žingsniai federacijos link, tai liudija faktai, atliekami deramai nesitariant su tautinėmis valstybėmis, atvirai nekalbant, kad tai labai rimtas žingsnis į JEV, daro tą procesą neskaidrų, vadinasi, ir nedemokratišką. Latvija ir Lietuva perima tas nedemokratiško veikimo taisykles. Juk tik penktadalis „braliukų“ rėmė euro įvedimą šiuo metu. Lietuvių dauguma taip pat skeptiškai žiūri į nacionalinės valiutos atsisakymą. Kartais atrodo, kad tauta geriau nujaučia makroekonomikos ir politekonomikos principus nei elitas...

Egzistuoja dar viena problemos pusė. Federacija ekonomiškai yra reikalinga tik euro zonos šalims. Tik joms federacija – ekonominė būtinybė. Kitos šalys euro zonos judėjimo federacijos link atveju lieka „už borto“. Tai smarkiai komplikuoja politinę padėtį kontinente. Europos Sąjunga gali skilti į dvi, o gal net tris dalis – euro zona, senosios ES šalys nepriklausančios euro zonai ir Vidurio Europa.

Neatmestinas dar vienas scenarijus: euro zoną, greičiau nei susiformuos Jungtinės Europos Valstijos, gali ištikti dar viena gili krizė. Todėl dalis euro zonos šalių gali būti priverstos palikti pinigų sąjungą, susigrąžinti nacionalinę valiutą (labiausiai tikėtinos kandidatės – Graikija ir Kipras), ją devalvuoti ir per tai atgauti savo tarptautinį konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Tokio scenarijaus nuostoliai toms valstybėms ir euro zonai apskritai būtų didžiuliai. Įdomu būtų apsvarstyti, kokia tokio scenarijaus atveju būtų Lietuvos situacija.

Apibendrinant tenka konstatuoti, kad esame labai komplikuotoje situacijoje. A.Šleževičiaus mūsų šaliai „padovanotas“ valiutos valdybos modelis stato dabartinius Lietuvos politikus į keblią padėtį. Viena vertus, lyg ir reiktų eiti į euro zoną, nes vis tiek negalime vykdyti savo monetarinės politikos. Situacija nebūtų tokia kebli, jei mes turėtume svyruojantį valiutos kursą, kaip, pavyzdžiui, lenkai. Tuomet lito kursas svyruotų veikiamas rinkos jėgų ir reikštų taip liberalų mėgstamą savaiminį kurso prisitaikymą prie situacijos. Lenkų zloto kursas, artėjant krizei, sumažėjo kone trečdaliu ir lietuviai puolė važiuoti pas kaimynus pigiai prisipirkę jų valiutos. Lenkijai tai reiškė jų eksporto padidėjimą, o mums – importo iš šios šalies augimą. Zloto kurso savaiminis kritimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, paaiškinančių, kodėl Lenkijos ekonomika taip mažai nukentėjo nuo krizės. Kita svarbi aplinkybė – Lenkijos politinis elitas buvo išlaisvintas nuo pareigos priimti rizikingą politinį sprendimą – keisti zloto kursą. Viskas vyko be politikų dalyvavimo.

Mūsų valdžia negali pasinaudoti savaiminiu lito kurso svyravimu, nes litas yra „prikaltas“ prie euro. Norint pagerinti eksporto sąlygas, užsieniečiams atpiginti investicijas, tektų priimti atitinkamą sprendimą – devalvuoti litą. O jis yra labai skausmingas, nes yra nepalankus ne tik kreditus eurais paėmusiems, bet ir importuotojams. Tam reikia politinio ryžto, o taip pat nuoširdaus tarimosi su visuomene, įvairiais jos sluoksniais. Argentina tokį žingsnį savo metu žengė ir jis davė teigiamų makroekonominių rezultatų.

Euro įvedimas politinį elitą išgelbsti nuo šios politinės kančios – būtinybės priimti skausmingus, politiškai rizikingus sprendimus. Taigi įvesdama eurą mūsų politinė klasė pabėga nuo nemalonios atsakomybės. Kadangi ta klasė neturi gebėjimo mąstyti strategiškai, ji nesuvokia, kad įstojus į euro zoną mūsų galimai – tfu tfu – laukia Graikijos likimas arba sunkumai susijęs su – vėl tfu tfu – pačios Europos pinigų sąjungos dezintegracija.

Taigi, antra vertus, įstojus į euro zoną ir atsisakius savarankiškos monetarinės politikos, situacija išlieka kebli – kančių rizika esant į euro zonoje neišnyksta. Graikijos pavyzdys turėtų būti pamokantis: euras ne tik neišgelbėjo šios šalies, bet jai primesta labai griežto taupymo politika, nemažos dalies ekonomistų nuomone, tik pagilino krizę šioje šalyje. Kančios neišvengiamos ir tuo atveju, jei euro zoną ardytų išcentrinės jėgos ir ji suskiltų.

Graikijos pavyzdys turėtų būti pamokantis: euras ne tik neišgelbėjo šios šalies, bet jai primesta labai griežto taupymo politika, nemažos dalies ekonomistų nuomone, tik pagilino krizę šioje šalyje.

Manytina, kad dabartiniai Lietuvos valdytojai tikisi, jog stojimo grėsmės taps tikrove valdant jau kitai politikų pamainai.

Arba kad visas problemas išspręs Briuselio „centras“. Esą jis žino geriau. Betgi istorija ir aukščiau išdėstyti argumentai mums sufleruoja – nereiktų gyventi šia diena ir per daug pasitikėti „centrais“. Ypač, kai jie neturi pakankamų galių efektyviai veikti, nes yra šlubi – neturintys tikrų fiskalinės politikos svertų ir kai jie per dažnai tarnauja sau, bet ne bendram europiniam gėriui.

Šiame nedideliame straipsnelyje mes nesiekiame duoti visapusiškų ir galutinių vertinimų bei politinių receptų. Mūsų tikslas buvo parodyti, kad euro įvedimo klausimas yra žymiai sudėtingesnis nei bando pateikti mūsų finansų ministras R.Šadžius ir kad reikalinga laisva diskusija tarp skirtingas nuomones turinčių žmonių ir kad ta diskusija neturi būti supaprastinta iki propagandinio lygio.

P.S. Politinei klasei norėčiau priminti, kad referendumas dėl euro įvedimo būtų ir teisėtas, ir prasmingas. Taip, Lietuva, kaip ir kitos į ES stojusios šalys, pasižadėjo įsivesti eurą. Tačiau tame pasižadėjime nebuvo datos. Todėl tauta turi teisę apsispręsti dėl to, ar verta stoti į euro zoną DABAR? Drįstu teigti, kad tautos sprendime būtų daugiau išminties ir nacionalinių interesų suvokimo nei dabartinėje nomenklatūros pozicijoje. Tiesa, su sąlyga, kad tautai būtų leista laisvai diskutuoti, aptarinėti VISUS argumentus „už“ ir „prieš“.

Profesorius Povilas Gylys yra Seimo narys,  frakcijos „Drąsos kelias“ atstovas

Skaityti visus komentarus 36
Komentuoti straipsnį
PRISIMINTI
ATSTATYTI
Pranešti klaidą
Pažymėkite klaidą tekste, pele paspaudę kairijį pelės klavišą
Užpildykite klaidos formą ir išsiųskite
Komentuoti
* - privalomi laukai

Komentaras įrašytas

Naujausi komentrai

Skaityti visus komentarus 36
Komentarų nėra

Tribūna

 
 

/ Birutė Vėsaitė  9

Birutė Vėsaitė: Euro baimės akys jau nėra tokios plačios

Liko mažiau nei keturi mėnesiai, kuomet lietuvių kišenėse litus pakeis eurai. Tarp svarbiausių Seimo rudens sesijos darbų – daugelis su euro įvedimu susijusių teisės aktų pakeitimų. Tačiau vis sparčiau judėdami euro link, neišvengiame dalies tautiečių skeptiškumo, kuriam pagrindą suteikia natūrali didelių pokyčių baimė, o ne tariamos negerovės, susijusios su bendros valiutos įvedimu. Skaitykite daugiau...

Žymės: „Eurą pasitinkant“, Euro įvedimas, Birutė Vėsaitė

/ Petras Auštrevičius  5

Petras Auštrevičius: ES-Ukraina: ką reiškia atidėtas medaus mėnuo?

Aukšti lūkesčiai, euforijos laukimas ir ilgi aplodismentai. Tai vyko vienu metu, šią savaitę Briuselyje ir Kijeve sulaukus Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos Asociacijos sutarties pasirašymo. Istorinis momentas, tačiau verta pridurti – fasadas gražus, bet konstrukcijos netvirtos. Skaitykite daugiau...

Žymės: Petro Porošenka, Ukraina, Rusija , Petras Auštrevičius

/ Rimantas Vaitkus

Rimantas Vaitkus: Svarbiausia – Lietuvos aukštojo mokslo kokybė

Šiuo metu, įgyvendinant aukštojo mokslo reformas, pagrindinis tikslas yra kelti Lietuvos aukštojo mokslo ir studijų kokybę bei tikslingai telkti dėmesį į tai, kokių ir kiek specialistų labiausiai reikia Lietuvai, jos darbo rinkai ir, žinoma, žmonėms. Negalime plaukti pasroviui – turime sąmoningai kurti savo šalies ateitį. Skaitykite daugiau...

Žymės: Aukštasis mokslas, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija

/ Giedrė Gečiauskienė

Giedrė Gečiauskienė: Škotai tarė „ne“ – investuotojai lengviau atsikvėps?

Praėjusios nakties Škotijos nepriklausomybės referendumas baigėsi taip, kaip daugelis ir tikėjosi. Tiesa, suvokimas, kas nutiktų Škotijos atsiskyrimo atveju, rinkas gerokai gąsdino. Skaitykite daugiau...

Žymės: „Danske Bankas“, Škotija, Didžioji Britanija (Jungtinė Karalystė)

/ Kristina Miškinienė

Kristina Miškinienė: Darbo rinkos ir demografiniai iššūkiai

Sėkmingai suvaldžius skaudžius pasaulio ekonomikos 2008-2010 metų krizės padarinius, šiuo metu Lietuva siekia energetinio saugumo, ekonomikos augimo, užimtumo didinimo, bet vienas didžiausių iššūkių išlieka blogėjanti demografinė situacija. Skaitykite daugiau...

Žymės: Kristina Miškinienė, Nedarbas, Bedarbis, Valstybinis socialinis draudimas, Emigrantai, Lietuvos socialdemokratų partija, „Sodra“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba)

/ Asta Beierle Eigirdienė  5

Asta Beierle Eigirdienė: Politinio susidorojimo buldozeriu – per Sąjūdžio kūrėją

Jau ne vienerius metus, kai tekdavo girdėti apie politinio susidorojimo faktus savivaldybėse ar centrinės valdžios institucijose, buvo galima tvirtai sakyti: „Mes Plungėje pasiekėme aukštesnę politinę brandą ir pas mus tokie dalykai tolimoje praeityje“. Tokią situaciją nemaža dalimi lėmė, jog čia pastaruoju metu svarbias pozicijas valdančiosiose koalicijose užėmė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai, kurie vadovaudamiesi dar Sąjūdžio iškeltais idealais, diegė tikros demokratijos principus. Skaitykite daugiau...

Žymės: Audrius Klišonis, Plungė, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)

/ Dominykas Šumskis  1

Dominykas Šumskis: Vilnius veža, bet ne pagal įstatymus

Šią savaitę Konkurencijos taryba pateikė išvadas, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas steigti taksi įmonę „Vilnius veža“ prieštarauja Konkurencijos įstatymui. Visiškai teisingas sprendimas, kuriuo pasakyta tai, kas jau seniai aišku, – savivaldybė pradėjo dalyvauti ūkinėje veikloje, kurią pati ir administruoja. Skaitykite daugiau...

Žymės: Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), „Vilnius veža“, Vilniaus miesto savivaldybė

/ Ramūnas Burokas

Ramūnas Burokas: Ko reikia Lietuvos politikų rinktinei?

Vos per žingsnį nuo apdovanojimų pakilos buvę Lietuvos krepšininkai įrodė, kad nors ir esame maža tauta, tačiau krepšinio kovose už mus galingesniais gali save laikyti tik retas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai, Lietuvos socialdemokratų partija

/ Lilija Petraitienė  9

Lilija Petraitienė: Liberalai didžiuojasi, o gyventojai bėga

„Klaipėda – geriausia savivaldybė”, „Klaipėda geriausia vieta gyventi”, „Klaipėdos meras – geriausiai iš visų merų pasaulyje groja trimitu”. Tokius šūkius mėgsta mūsų miesto liberalai. Pasičiupę vieną sakinį iš ilgo ir nuobodaus tyrimo jie valkioja jį lyg katė pelę. Protingi vertintojai pasakę A pasako ir B. Tačiau tai padaryti mūsų liberalams arba neužteka drąsos, arba išminties. Skaitykite daugiau...

Žymės: Lilija Petraitienė, Klaipėda

/ Eligijus Masiulis  11

Eligijus Masiulis: Karo kurstytojams Lietuvoje nepavyks

Kas galėtų sugalvoti tokią nesąmonę, kad Klaipėdoje rusų kilmės žmonės taip engiami, jog po poros metų Lietuvoje ims ir prasidės pilietinis karas? Skaitykite daugiau...

Žymės: Rusai, Lietuvos rusai , Eligijus Masiulis, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

/ Jonas Urbanavičius

Jonas Urbanavičius: Ar naujoji Europos Komisija naudinga Lietuvai?

Rugsėjo 10 dieną paskelbta naujosios Europos Komisijos sudėtis: ne tik pavardės (kurios buvo žinomos jau anksčiau), bet ir kiekvieno Komisijos nario veiklos sritys. Komisija, kuri pradės dirbti po patvirtinimo (numatyto spalio pabaigoje) Europos Parlamente išties kitokia nei anksčiau: ne tik todėl, kad jaunesnė (amžiaus vidurkis, lyginant su Komisija, kuriai vadovavo Jose Manuelis Barroso, mažesnis pusantrų metų, o vicepirmininkų – net 9 metais) ar kad joje beveik pusė narių – moterys. Skaitykite daugiau...

Žymės: KTU regioninis mokslo parkas, Europos Komisija, Kauno technologijos universitetas, Algirdas Gediminas Šemeta

/ Gediminas Kirkilas

Gediminas Kirkilas: Naujas NATO vadovas – ką tai reikš Lietuvai?

Turiu pripažinti, jog visi pastarojo dvidešimtmečio NATO vadovai – neabejotinai ryškios asmenybės, daug prisidėjusios prie mūsų sėkmingos integracijos į Aljansą. Visi jie skirtingi ir puikūs politikai, beveik visi, mums atkūrus Nepriklausomybę, buvo aplankę Lietuvą, o kai kurie net po kelis kartus. Visi jie susitiko su šalies vadovais, kalbėjo Seime, todėl jų nuotraukos ligšiol puošia garbingų Seimo svečių sieną. Skaitykite daugiau...

Žymės: Gediminas Kirkilas, Lietuvos socialdemokratų partija, NATO

 9

Rimantas Jonas Dagys: „Ar „Sodra“ sulauks daugiau jubiliejų?“

Džiugu, kad prieš 20 metų Lietuvoje atsirado tokia institucija kaip „Sodra“, suteikianti žmonėms stabilumą ir ramybę dėl ateities. Tačiau man darosi neramu ir atrodo, kad po šios valdančiosios koalicijos kadencijos „Sodrai“ iškilo rimtas pavojus. „Sodra“ kaip institucija neišnyks, tačiau kyla klausimas, kokios bus jos funkcijos ir kokios gyventojų pensijos? Skaitykite daugiau...

Žymės: Valstybinis socialinis draudimas, Rimantas Dagys, Vilija Blinkevičiūtė, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Pensija, „Sodra“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba)

/ Artūras Zuokas  11

Artūras Zuokas: Lietuvai reikia drąsos nešti laisvės vėliavą

Lietuvai reikia idėjų bei kuriančių veiksmų, o ne konfliktų ir tarpusavio ginčų. Lietuvai reikia telkiančios lyderystės, todėl ir džiaugiamės galėdami pranešti, kad po formalių procedūrų, susijungus „Liberalų ir centro“ bei „TAIP“ sąjungoms, yra įregistruota Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai). Skaitykite daugiau...

Žymės: „Taip“, Artūras Zuokas, Lietuvos laisvės sąjunga

/ Simas Čelutka  7

Simas Čelutka: Bėgti? Priešintis? Pabėgus priešintis?

Neseniai teko dalyvauti keliuose privačiuose pokalbiuose, kuriuose diskutuota apie galimus Rusijos agresijos prieš Lietuvą scenarijus. Pokalbių dalyviai, kuriuos būtų galima priskirti viduriniajai klasei, tikrai nesimpatizuoja Putinui ir baiminasi juodžiausių scenarijų, tačiau jų reakcija į pačių susikurtas pranašystes stipriai suglumino. Jų akivaizdžiu įsitikinimu, karinės agresijos atveju reikėtų bėgti iš šalies, o ne stengtis jai kaip nors padėti liekant Lietuvoje. Skaitykite daugiau...

Žymės: Informacinis karas, Gynyba, Karas, Protestai Ukrainoje, Kijeve, Emigrantai, Ukraina, Vladimiras Putinas

/ Rūta Vainienė  4

Rūta Vainienė: Maratonas, balvonas ir komendanto valanda

Sekmadienį Vilniaus senamiesčio svečiams ir gyventojams teko patirti komendanto valandos nuožmumą. Vilniuje vyko graži šventė – bėgimo maratonas, todėl nuo 9 ryto nežinomam laikui buvo uždaryti absoliučiai visi įvažiavimai ir išvažiavimai į didžiąją senamiesčio dalį. Kaip kokiame Leningrado blokados žiede blaškėsi automobiliai lietuviškais ir užsienio numeriais, tikėdamiesi rasti bent vieną galimybę išvažiuoti. Matyt, dar daugiau automobilių norėjo į senamiestį įvažiuoti. Tokios galimybės tiesiog nebuvo. Skaitykite daugiau...

Žymės: Vilniaus maratonas, Rūta Vainienė, Vilniaus senamiestis

/ Povilas Gylys  14

Povilas Gylys: Nomenklatūra nebijo nei Dievo, nei Karlo Marxo

Prisipažinsiu – šį tekstą išprovokavo Kęstučio Girniaus straipsnelis „Beširdė ar nepajėgi valstybė?“. Perskaitęs straipsnelį ir dar kartą pavartęs statistiką, buvusiam universiteto kolegai atsakysiu į pavadinime esantį kausimą – ir viena, ir kita. Turime valdžią, nesinori vartoti termino „valstybė“, kuri neturi širdies, o kai nėra širdies, tai ir galios nedidelės. Skaitykite daugiau...

Žymės: Povilas Gylys, Ekonomika, BVP, Pensija, Pensijų socialinis draudimas, „Sodra“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba), Zlotas, Litas

/ Kęstutis Daukšys  4

Kęstutis Daukšys: Prieinamas socialinis būstas – paskata ekonomikai ir migracijos stabdys

Vos išgirdus „socialinis būstas“, ne vieno vaizduotė suskumba piešti septynis vaikus aplink krosnį, kuriuos vargiai iš pašalpų bepajėgia išmaitinti bedarbiai tėvai, neretai – ir nevengiantys taurelės kitos. Mano nuomone, tokį stereotipą reikėtų griauti. Ir griauti realiais darbais. Nes socialinis būstas gali būti vienas iš tvarios ir augančios ekonomikos veiksnių bei išsigelbėjimas dėl migracijos tuštėjančiai mūsų valstybei. Skaitykite daugiau...

Žymės: Emigrantai, Kęstutis Daukšys, Darbo partija

/ Tomas Petreikis  8

Tomas Petreikis: KGB meteoritas Šiaulių mero kieme?

Šiaulių miesto taryba rugpjūčio 28 d. pritarė, kad Šiaulių miesto pramoniniame parke įsikurtų uždaroji akcinė bendrovė „Rail Skyway Systems Ltd“. Pagal sutartį Vilniuje veikianti neaiškaus Rusijos kapitalo bendrovė parduoda Lietuvos gyventojams akcijas su didžiulėmis nuolaidomis ir žada didžiulius pelnus. Skaitykite daugiau...

Žymės: Tarptautinis Šiaulių oro uostas, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Šiauliai

Kęstutis Celiešius: Laukiama FED vertinimų dėl nedarbo, Škotijos atsiskyrimo nesitikima

Šią savaitę visų investuotojų akys bus nukreiptos į JAV centrinio banko (FED) susirinkimą ir Škotijos referendumą. Pastarajame didelių netikėtumų nelaukiama, tačiau manoma, kad net ir Škotijos atsiskyrimo atveju ypatingai blogų ilgalaikių pasekmių finansų rinkos nepatirtų. Skaitykite daugiau...

Žymės: „Danske Bankas“

/ Zigmantas Balčytis  4

Zigmantas Balčytis: Kol žaibas netrenks į didžiąsias ekonomikas

Europos ūkininkai ir verslas netruko pajusti Rusijos taikomų ES maisto produktų importo apribojimų poveikį. Lietuvai, remiantis Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko prognozėmis, Rusijos sankcijos kirs labiausiai iš visų ES valstybių. Ką Lietuva išgirdo iš žemės ūkio eurokomisaro D.Cioloso, praėjusią savaitę viešėjusio Vilniuje? Kokios pagalbos Lietuva gali tikėtis iš Europos Komisijos? Skaitykite daugiau...

Žymės: Zigmantas Balčytis

/ Gediminas Galkauskas

Gediminas Galkauskas: Įtemptu laikotarpiu reikia dirbti drauge

Konflikto Ukrainoje fone informacinio karo klausimai, be abejo, yra labai svarbūs ir mūsų šaliai Kiekvienas „Viasat“ darbuotojas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje puikiai žino Lietuvos istoriją, todėl gerai supranta, kodėl ši tema Lietuvoje yra jautri. Manome, kad visos suinteresuotos šalys šiuo įtemptu metu turi dirbti drauge, ir kiekviena šalių turi siekti ne konfrontacijos, o bendro darbo. Skaitykite daugiau...

/ Simona Lipštaitė  1

Simona Lipštaitė: Kai geri norai paskęsta „Realpolitik“ jūroje

Dirbant su tarptautine žmogaus teisių tematika Europos Sąjungoje neretai tenka susidurti su didesnėmis ar mažesnėmis nusivylimo bangomis. Ir ne todėl, kad nepavyksta išgelbėti kalėjime uždaryto žurnalisto ar, nepaisant ilgamečių pastangų ir darbo, ir toliau sistemiškai engiama viena ar kita tautinė mažuma. Tokie nusivylimai yra neišvengiama žmogaus teisių gynėjo darbo dalis ir, norint judėti į priekį, prie jų, deja, tenka priprasti. Skaitykite daugiau...

Žymės: „Amnesty International“, Žmogaus teisės, Europos Sąjunga (ES), Europa

/ Vilius Semeška  43

Vilius Semeška: Druskininkų naujas meras – senas meras?

Po to, kai Seime, pagal socialdemokratų pasiūlytą modelį, buvo įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, tapo aišku, kad Druskininkuose senas meras sieks būti perrinktas ir norės valdyti toliau, nesvarbu, ar turės daugumą naujoje savivaldybės taryboje, ar ne. Skaitykite daugiau...

Žymės: Savivaldybė, Druskininkai

/ Tadas Vizgirda  2

Tadas Vizgirda: Naujos eksporto rinkos – už Atlanto

Nuo rugpjūčio mėnesio Lietuvos ūkininkams ir maisto perdirbėjams su trenksmu užsivėrusios Rusijos maisto produktų rinkos durys sunerimti privertė ne tik juos, bet ir kitus Lietuvos verslininkus, kurie vienaip ar kitaip bendradarbiauja su didžiąja kaimyne. Nestabili ekonominė padėtis ir nenuspėjami Rusijos veiksmai ne vieną eksportuojančią įmonę privertė išsikelti klausimą: galbūt kita kartą bus mūsų eilė? Tačiau kai vienos durys užsidaro, atsiveria kitos, taigi vis daugiau akių krypsta į dar neišnaudotas ar primirštas eksporto kryptis – tokias kaip JAV. Skaitykite daugiau...

Žymės: Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV)

/ Matas Niparavičius  17

Matas Niparavičius: Ar menas skirtas tik menininkams?

Statinys, vadinamas „Krantinės arka“, užkliūna daugumai Vilniaus gyventojų. Ar jis patinka, ar nepatinka – jau kitas klausimas, bet surasti abejingų šiam metalo „kūriniui“ tikrai būtų sudėtinga. Skaitykite daugiau...

Žymės: Vilnius

/ Valentinas Mazuronis  31

Valentinas Mazuronis: Ką gina prokurorai – N.Cooperį, I.Degutienę ar ką nors daugiau?

Prokurorų priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl bankrutavusio banko „Snoras“ administratoriaus veiklos mažų mažiausiai keistas. Pažymima, kad virš milijono litų pervedimas buvo neteisėtas, o kaltų tarsi ir nėra. Priminsiu, kad pinigai buvo pervesti į tuometinės Seimo pirmininkės I.Degutienės sūnaus įmonės sąskaitą. Skaitykite daugiau...

Žymės: Neilas Cooperis, Simonas Freakley, Irena Degutienė, Partija „Tvarka ir teisingumas“, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Valentinas Mazuronis, „Snoras“, AB

/ Kristina Miškinienė  2

Kristina Miškinienė: Atviros diskusijos apie dabartinius iššūkius ir galimybes

Pietų Lenkijoje vyko tarptautinis Ekonomikos forumas, kuriame dalyvavo 2,5 tūkstančio dalyvių iš viso pasaulio. Sėkmingai suvaldžius ekonomikos recesiją Europoje vėl pastebimas augimo lėtėjimas. Daugelis žinomų politikų, Europos Komisijos pareigūnų, ekspertų, verslo atstovų forumo metu kalbėjo apie būtinumą gerinti viešojo ir privataus sektoriaus glaudesnį ir efektyvesnį bendradarbiavimą, kad galima būtų sėkmingai suvaldyti visus iššūkius ir kylančias grėsmes. Skaitykite daugiau...

Žymės: Euras, Kristina Miškinienė, Mikroekonomika, Recesija, Makroekonomika, Ekonomika, Europos Sąjunga (ES), Europa

/ Vaiva Žukienė  15

Vaiva Žukienė: Žodžio laisvė pagal „Viasat“ – ką norėsim, tą darysim

Prieš penketą metų Vilniaus gatvėse buvo pasirodęs plakatas su provokuojančiu užrašu: „Atiduokime Lietuvos valdymą Skandinavijai!”, sukėlęs nemažai diskusijų. Tai buvo konkurso „Padovanok Lietuvai viziją“ lauko reklama. Pasipiktinimo būta daug, vieni pyko dėl paties įžeidžiančio, jų nuomone, šūkio, neįsigilinę į visą kontekstą, kiti šaipėsi iš besipiktinančiųjų, įtardami juos neturint humoro jausmo. Skaitykite daugiau...

Žymės: Propaganda, TV6, TV3

/ Tomas Petreikis  4

Tomas Petreikis: Šiaulių valdžiai labiausiai rūpi apsišluoti

Besibaigiant vasarai viena iš Šiaulių valdančiosios koalicijos partijų, nebeapsikentusi visiško administracijos direktoriaus Gedemino Vyšniausko kompetencijų nebuvimo, inicijavo jam interpeliaciją. To, aišku, nebūtų įvykę, jei miesto taryboje opozicijoje nebūtų aktyvios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos. Skaitykite daugiau...

Žymės: Justinas Sartauskas, Šiauliai, Edvardas Žakaris, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partija
Skaitomiausios naujienos
 

Eurą pasitinkant

Iš pirmų lūpų Twitter