Publikuota: 2014 sausio 6d. 13:45
15min.lt

Povilas Gylys: Euras, Lietuva ir Jungtinės Europos Valstijos

„Braliukai“ latviai tapo 18-ąja euro zonos nare. Tai reiškia, kad Lietuva liko vienintelė Baltijos šalis, kuri tebeturi savo nacionalinę valiutą. Tiesa, A.Šleževičiaus dėka – mes su šviesios atminties J.Veselka tam nesėkmingai priešinomės – mūsų šalis jau seniai, t.y. nuo 1994 metų neturi tikros, visavertės nacionalinės valiutos ir atitinkamai savarankiškos monetarinės politikos, nes mūsų centrinis bankas veikia pagal valiutų valdybos modelį.

Veikiant pagal šį modelį, Lietuvos bankas (LB) negali daryti įtakos litų kiekiui pinigų cirkuliacijoje, palūkanų normai šalyje. Kitaip sakant, jis negali prisidėti prie valstybės vykdomos skatinančios ar ribojančios makroekonominės politikos. Lito kursas šiame modelyje yra fiksuotas, nelankstus. Pradžioje litą „prikalėm“ prie JAV dolerio, o vėliau „pririšom“ prie euro. Taigi, LB ir ramaus ekonomikos skrydžio, ir ekonominių audrų bei perkūnijų metu veikia autopiloto principu. Todėl prie jo šturvalo gali sėdėti bet kas – teisininkas, sociologas, politologas. Nes jam belieka stebėti, kas vyksta. Šturvalas, kurį turi ir gali valdyti pagal klasikinį modelį veikiantys centriniai bankai, yra fiksuotoje padėtyje ir nepajudinamas. Tiesa, Lietuvos bankas gali prižiūrėti komercinius bankus. Jei moka tai daryti...

Pirmasis instinktas stebint, kaip estai ir latviai įsijungia į Europos pinigų sąjungą, yra: būtina paspartinti euro įvedimą mūsų šalyje. Daug kas impulsyviai klausia, kaip mes galėjom taip atsilikti. Arba kodėl mes paskutiniai.

Lietuvos bankas ir ramaus ekonomikos skrydžio, ir ekonominių audrų bei perkūnijų metu veikia autopiloto principu. Todėl prie jo šturvalo gali sėdėti bet kas – teisininkas, sociologas, politologas.

Tačiau triskart įkvėpę ir iškvėpę, iki dešimt suskaičiavę, turėtume blaivia galva apsvarstyti situaciją. Pavyzdžiui, ką gavo ir ką prarado estai ir latviai. Arba kodėl neskuba kiti kaimynai – lenkai, čekai, vengrai? Negi jie kvailesni nei Baltijos šalys? O ką prarado ar išlaikė britai, švedai, turintys suverenias, nacionalines pinigų sistemas su pagal klasikinį modelį veikiančiais centriniais bankais priešakyje?

Deja, mūsų naujoji nomenklatūra mums laisvai tokių klausimų svarstyti neleidžia. Ji bruka mums mintį, kad stojimas į euro zoną yra neišvengiamas gėris, reiškia vien tik naudą. Tokią mintį mums nuolat perša premjeras, finansų ministras, Lietuvos banko vadovas ir nemaža politologų bei žurnalistų dalis. Jie, kaip velnias kryžiaus, vengia kalbėti apie neigiamas proceso puses ir taip, manau, sąmoningai supaprastina, susmulkina, sumažina problemą taip klaidindami tautą.

Juk visi žinom: nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą, ir nėra to gero, kuris neišeitų į bloga. Kitaip tariant, nėra absoliučiai gerų ir absoliučiai blogų sprendimų. Tie, kurie tikrovę mato rožinėmis spalvomis, nėra realistai. Pastarieji stengiasi pamatyti abi – teigiamą ir neigiamą – kiekvieno reiškinio puses.

Taip, įsitraukimas į euro zoną neabejotinai atneša keliagubą naudą. Pirmiausia, įvedus eurą dingsta vadinamoji valiutinė rizika, t. y. rizika, kad lito kursas gali pasikeisti ir daliai žmonių, firmų atnešti žalos. Įsivaizduokime situaciją, kai dėl priežasčių, kurių šiame mažame straipsnelyje negalime aptarti, lito kursas, kitaip sakant – jo kaina valiutų rinkose, krinta ir dėl to už vieną eurą tenka mokėti ne dabartinę kainą ~3,5 lito, o 5 litus. Atitinkamai pabrangtų doleris, JK svaras ir kitos lietuvių už litus perkamos užsienio valiutos. Pajamas gaunant litais ir negalint išsiversti be eurų, nes, tarkim, reikia grąžinti eurais paimtą paskolą būsto statybai, lito nuvertinimo atveju, nemaža dalis – šimtai tūkstančių – individų ir firmų patirtų nemažus nuostolius.

Pateiksiu supaprastintą pavyzdį. Sakykim, šeima yra paėmusi kreditą, kurio suma yra 100 000 eurų. Dabartinėmis sąlygomis, paprastumo dėlei atsiribokime nuo palūkanų, turėtų grąžinti skolą, kurios suma litais ~350 000 litų. Bet litui nuvertėjus ir santykiui tarp euro ir lito tapus 1:5, skola be palūkanų litais, vien dėl lito kurso kritimo, padidėtų iki 500 000 Lt, t.y. maždaug 150 000 litų.

Visuomenėje yra nemaža grupė žmonių, kurie supranta valiutinę riziką, t.y. grėsmę, kad litas gali nuvertėti ir vien todėl yra už euro įvedimą. Suprantamas privatus interesas. Įvedus eurą visos skolos ir visos pajamos būtų išreikštos eurais, todėl valiutinė rizika išnyksta. Iš eurais paimtų kreditų būstą pasistatę euro įvedimo atveju lengviau atsidustų. Jaučiu, tokių nemažai tarp žurnalistų, politologų, politikų, verslininkų ir kitų įtakingų žmonių.

Kitas laimėjimas gyventojams bei verslui, tiesa, šiuo atveju pralaimi bankai, yra vadinamųjų konvertavimo arba lietuviškai – valiutos keitimo – kaštų išnykimas. Tie kaštai aktualūs žmonėms, kurie veikia tarptautiniu mastu, pradedant verslu, baigiant turistais. Pastariesiems vykstant į euro zonos šalis nereikėtų keisti litų į eurus ir už tai mokėti bankams komisinių už valiutos keitimą. Bankai netektų kelių šimtų milijonų litų pajamų, bet tiek pat laimėtų firmos ir fiziniai asmenys.

Trečias laimėjimas – tai didesnis kainų skaidrumas tarptautiniu mastu. Būdami euro zonoje galėtume tiesiogiai palyginti, pavyzdžiui, sviesto kainas Vokietijoje ir Lietuvoje. Tiesiogiai palyginami būtų ir darbo užmokesčiai, ir kiti ekonominio gyvenimo parametrai. Pamatytume, kad kai kas pas mus tikrai ne taip, kaip turi būti. Pavyzdžiui, kad proporcijos tarp pagrindinių prekių kainų ir darbo užmokesčio sunkiai paaiškinamos. Toks skaidrumas padėtų geresniam mūsų padėties suvokimui, konkurencijai, labiau subalansuotam kainų išsilyginimui vidutiniu ir ypač ilguoju laikotarpiu.

Būdami euro zonoje galėtume tiesiogiai palyginti, pavyzdžiui, sviesto kainas Vokietijoje ir Lietuvoje. Tiesiogiai palyginami būtų ir darbo užmokesčiai, ir kiti ekonominio gyvenimo parametrai.

Kiti pranašumai nėra tokie akivaizdūs, kaip juos bando pateikti mūsų naujoji nomenklatūra, sakanti, kad, tarkim, dėl euro įvedimo labai (net 50 mlrd. Lt) padidės užsienio prekybos su ES šalimis apimtys, sumažės palūkanos ir t.t. Kartais mūsų valdytojai persistengia ir kalba apie naudas, kurios įstojus į euro zoną gali tapti žalomis. Arba bando nutylėti tai, kas nėra patrauklu. Pavyzdžiui, kad teks mokėti įnašą į bendrą stabilumo fondą. Beje, įnašo sumos gana įspūdingos. Vadinasi, bus juntamas papildomas krūvis mūsų viešiesiems finansams.

Pabandykime plačiau aptarti galimas su stojimu į euro zoną susijusias grėsmes. Apie jas mūsų vadai – nė mur mur. Bet veik kiekviename reiškinyje ar veiksme, kaip sakyta, glūdi ir naudos, ir grėsmės. Duotu atveju, kai kurios iš jų yra strateginės.

Viena iš esminių neigiamų pasekmių yra galutinai prarasta galimybė vykdyti nacionalinius interesus atitinkančią monetarinę politiką, t.y. galimybė naudoti pinigų masės kiekio valdymą, diskonto normą arba kitaip – bazinę palūkanų normą, o taip pat valiutos kursą makroekonominės politikos tikslams. Vienais atvejais ekonomikos skatinimui, o pastarajai perkaistant – ūkio plėtros pristabdymui. Krizė Europos Pietuose rodo, kaip šių svertų pristinga šalims, patekusioms į bėdą.

Čia galima pateikti ir Jungtinės Karalystės pavyzdį. Neįstojusi į euro zoną paskutinės krizės metu JK turėjo galimybę išnaudoti visąmonetarinės ir fiskalinės politikos arsenalą. Šios šalies centrinis bankas padidino cirkuliacijoje esančių pinigų kiekį maždaug 200 mlrd. svarų, bazinę palūkanų normą sumažino nuo maždaug 5 proc. iki 0,5 proc. (tai atpigino kreditus), svaro kursui leido kristi maždaug penktadaliu. Be to, norėdama išlaikyti visuminę paklausą ir nesužlugdyti viešojo sektoriaus, ji drastiškai nemažino valstybės išlaidų, dėl ko biudžeto deficitas gerokai išaugo – iki 11 proc. nuo BVP. Tačiau dėl visų šių priemonių, jos mūsų politinės klasės nėra suprastos, tos šalies nacionalinis produktas sumažėjo keletu, o ne keliolika procentų kaip Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Jeigu JK nebūtų taikiusi šių priemonių, jos rezultatai būtų panašūs į mūsiškius.

Čia galima pateikti ir Jungtinės Karalystės pavyzdį. Neįstojusi į euro zoną paskutinės krizės metu JK turėjo galimybę išnaudoti visąmonetarinės ir fiskalinės politikos arsenalą.

Pasakyta rodo, kokia svarbi yra visavertė makroekonominė politika ekonominės plėtros apskritai ir krizių suvaldymo požiūriu konkrečiai. Tai taip pat paaiškina, kodėl ne tik JK, bet ir, kad ir mažesnė, savus pinigus išlaikiusi Švedija, ilgam atideda euro įvedimą. Beje, tik 10 proc. švedų palaiko euro įvedimo idėją. Kadangi tai demokratiška šalis, jokia vyriausybė ten nedarys to, kam visuomenė nepritaria. Latvijoje ar Lietuvoje visuomenės nuomonė nėra reikšminga. Be to, ja galima manipuliuoti... Tai nacionaliniai šių šalių politinės sistemos ypatumai.

Graudu stebėti, kaip menkai makroekonominės politikos dalykus išmano mūsų šalį, taip pat ir viešąją nuomonę, valdantieji. Pavyzdžiui, viešojoje erdvėje pavojinga sakyti, kad lito kurso kritimas gali turėti ir teigiamų pasekmių, nes stiprina eksporto šakų padėtį. Tiesa, pabrangina importą. Bet užsienio prekybos balansas, t.y. balansas tarp eksporto ir importo, tokiu atveju gerėja. Pabandykit kokioj nors populiarioj laidoj pasakyti, kad aukštas lito kursas gali būti blogis (nes menkina eksporto galimybes), o žemas kursas gali atnešti naudos, nes skatina užsienio investicijas. Kiltų reali grėsmė, kad laidos vedėjo bei kitų studijos dalyvių būsi „užkapotas“. Nors ekonominiuose vadovėliuose ir rašoma taip, kaip aukščiau išdėstyta. Bet ko norėti, kai pas mus LB vadovas – teisininkas, o net ekonomines laidas veda ekonominio išsilavinimo neturintys žmonės.

Kita rimtų abejonių kelianti aplinkybė – įsitraukimas į sistemą, kuri pagal savo politekonominę logiką turi tapti Jungtinėmis Europos Valstijomis. Apie tai kalba ne tik keinsistinės krypties ekonomistai Josephas Stiglitzas ar Paulas Krugmanas, bet ir neoliberalios mąstysenos atstovai, tokie kaip, pavyzdžiui, buvęs JAV centrinio banko vadovas Allanas Greenspanas.

Jų nuomone, euro zona su savo bendra bankų sistema, vieninga monetarine politika yra netvari. Tik tuo atveju, jeigu ji būtų papildyta vieninga, iš vieno europinio centro vykdoma fiskaline politika, ekonominiai procesai būtų tvaresni. Holistas čia pridėtų: ir bendro europinio gėrio būtų sukurta daugiau. Vykdant koordinuotą monetarinę ir fiskalinę politiką, krizių prevencija būtų nepalyginamai efektyvesnė. Bet bėda – tikra, visavertė, vieninga europinė fiskalinė politika galima tik tuo atveju, jei politinė integracija yra pasiekusi aukštą brandumo lygį. Kitaip sakant, tai turi būti Europos šalių federacija, kuri iš anksto vadinama Jungtinėmis Europos Valstijomis (JEV).

JEV turėtų būti labai panaši į JAV arba Šveicariją. Ji turi turėti pakankamai stiprią centrinę valdžią, kuri renka federalinius mokesčius ir per federalinį biudžetą finansuoja federalinio lygio viešųjų gėrybių kūrimą – bendros kariuomenės, policijos ir pan. išlaikymą. Be to, ji reaguoja į makroekonominę situaciją vykdydama diskretišką mokesčių ir išlaidų politiką arba ateina į pagalbą smarkiai nukentėjusioms valstybėms – federacijos narėms. Veikia tokioje vieningoje ekonominėje erdvėje ir vadinamieji savaiminiai stabilizatoriai – automatiškai reaguojantys į nuosmukius ir ekonomikos perkaitimus režimai.

Jungtinių Europos Valstijų kūrimas yra problemiškas, nes, pirma, jis vykdomas vogčiomis, antra, jį vykdo Briuselio institucijos, pasitikėjimas kuriomis yra menkas, trečia, tokios šalys kaip Prancūzija nenori atiduoti „centrui“ dar didesnę savo nacionalinio suvereniteto dalį.

Ir Prancūzija čia ne viena, nes daugelyje šalių kyla nepasitenkinimas tuo, kad nacionalinės valstybės patyliukais netenka vis didesnės dalies savo suvereniteto, už tai negaudamos deramo kiekio bendrojo gėrio, europinio lygio viešųjų gėrybių, turinčių ekonominio saugumo, tvarumo, stabilumo ir kitokias išraiškas. Tokiais atvejais primenama – šalys nestojo į federaciją, į Jungtines Europos Valstijas. Jos stojo į Europos Sąjungą, kuri yra vieninga rinka, muitų sąjunga ir t.t., bet nėra tikras federacinis darinys...

Egzistuoja dar viena – paradigminė kliūtis, trikdanti sėkmingą Europos integraciją. Pastarąją bandoma vykdyti neoliberalios ekonominės filosofijos rėmuose. Tai reiškia, kad integracijos procesas vyksta dėl nesupratimo ar sąmoningai ignoruojant europinio lygio viešųjų gėrybių poreikį. Padėtis šiuo požiūriu pasikeistų, jeigu būtų vadovaujamasi holistiniu integracijos suvokimu. Deja, dėl įvairių priežasčių holistinis mąstymas mūsų žemyne blokuojamas. Holizmas yra reali ir veiksminga paradigminė alternatyva individualistiniam, neoliberaliam mąstymui bei veikimui. Jo rėmuose galima suderinti, sutaikyti privatų ir viešąjį gėrį, rinkos ir solidarumo bei socialinio teisingumo režimus, atsikratyti rinkos fundamentalizmo prietarų, kurie, be kitų dalykų, pasireiškia verslo ir ekonomikos sutapatinimu.

Jungtinių Europos Valstijų projektas bent kol kas pasmerktas nesėkmei. Demokratinių šalių sąjungos negali būti kuriamos vogčiomis, tautas pastatant prieš faktą. Kaip kitaip galima traktuoti dabartinę euro zonos plėtrą?

Jungtinių Europos Valstijų projektas bent kol kas pasmerktas nesėkmei. Demokratinių šalių sąjungos negali būti kuriamos vogčiomis, tautas pastatant prieš faktą. Kaip kitaip galima traktuoti dabartinę euro zonos plėtrą? Tai, kad žingsniai federacijos link, tai liudija faktai, atliekami deramai nesitariant su tautinėmis valstybėmis, atvirai nekalbant, kad tai labai rimtas žingsnis į JEV, daro tą procesą neskaidrų, vadinasi, ir nedemokratišką. Latvija ir Lietuva perima tas nedemokratiško veikimo taisykles. Juk tik penktadalis „braliukų“ rėmė euro įvedimą šiuo metu. Lietuvių dauguma taip pat skeptiškai žiūri į nacionalinės valiutos atsisakymą. Kartais atrodo, kad tauta geriau nujaučia makroekonomikos ir politekonomikos principus nei elitas...

Egzistuoja dar viena problemos pusė. Federacija ekonomiškai yra reikalinga tik euro zonos šalims. Tik joms federacija – ekonominė būtinybė. Kitos šalys euro zonos judėjimo federacijos link atveju lieka „už borto“. Tai smarkiai komplikuoja politinę padėtį kontinente. Europos Sąjunga gali skilti į dvi, o gal net tris dalis – euro zona, senosios ES šalys nepriklausančios euro zonai ir Vidurio Europa.

Neatmestinas dar vienas scenarijus: euro zoną, greičiau nei susiformuos Jungtinės Europos Valstijos, gali ištikti dar viena gili krizė. Todėl dalis euro zonos šalių gali būti priverstos palikti pinigų sąjungą, susigrąžinti nacionalinę valiutą (labiausiai tikėtinos kandidatės – Graikija ir Kipras), ją devalvuoti ir per tai atgauti savo tarptautinį konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Tokio scenarijaus nuostoliai toms valstybėms ir euro zonai apskritai būtų didžiuliai. Įdomu būtų apsvarstyti, kokia tokio scenarijaus atveju būtų Lietuvos situacija.

Apibendrinant tenka konstatuoti, kad esame labai komplikuotoje situacijoje. A.Šleževičiaus mūsų šaliai „padovanotas“ valiutos valdybos modelis stato dabartinius Lietuvos politikus į keblią padėtį. Viena vertus, lyg ir reiktų eiti į euro zoną, nes vis tiek negalime vykdyti savo monetarinės politikos. Situacija nebūtų tokia kebli, jei mes turėtume svyruojantį valiutos kursą, kaip, pavyzdžiui, lenkai. Tuomet lito kursas svyruotų veikiamas rinkos jėgų ir reikštų taip liberalų mėgstamą savaiminį kurso prisitaikymą prie situacijos. Lenkų zloto kursas, artėjant krizei, sumažėjo kone trečdaliu ir lietuviai puolė važiuoti pas kaimynus pigiai prisipirkę jų valiutos. Lenkijai tai reiškė jų eksporto padidėjimą, o mums – importo iš šios šalies augimą. Zloto kurso savaiminis kritimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, paaiškinančių, kodėl Lenkijos ekonomika taip mažai nukentėjo nuo krizės. Kita svarbi aplinkybė – Lenkijos politinis elitas buvo išlaisvintas nuo pareigos priimti rizikingą politinį sprendimą – keisti zloto kursą. Viskas vyko be politikų dalyvavimo.

Mūsų valdžia negali pasinaudoti savaiminiu lito kurso svyravimu, nes litas yra „prikaltas“ prie euro. Norint pagerinti eksporto sąlygas, užsieniečiams atpiginti investicijas, tektų priimti atitinkamą sprendimą – devalvuoti litą. O jis yra labai skausmingas, nes yra nepalankus ne tik kreditus eurais paėmusiems, bet ir importuotojams. Tam reikia politinio ryžto, o taip pat nuoširdaus tarimosi su visuomene, įvairiais jos sluoksniais. Argentina tokį žingsnį savo metu žengė ir jis davė teigiamų makroekonominių rezultatų.

Euro įvedimas politinį elitą išgelbsti nuo šios politinės kančios – būtinybės priimti skausmingus, politiškai rizikingus sprendimus. Taigi įvesdama eurą mūsų politinė klasė pabėga nuo nemalonios atsakomybės. Kadangi ta klasė neturi gebėjimo mąstyti strategiškai, ji nesuvokia, kad įstojus į euro zoną mūsų galimai – tfu tfu – laukia Graikijos likimas arba sunkumai susijęs su – vėl tfu tfu – pačios Europos pinigų sąjungos dezintegracija.

Taigi, antra vertus, įstojus į euro zoną ir atsisakius savarankiškos monetarinės politikos, situacija išlieka kebli – kančių rizika esant į euro zonoje neišnyksta. Graikijos pavyzdys turėtų būti pamokantis: euras ne tik neišgelbėjo šios šalies, bet jai primesta labai griežto taupymo politika, nemažos dalies ekonomistų nuomone, tik pagilino krizę šioje šalyje. Kančios neišvengiamos ir tuo atveju, jei euro zoną ardytų išcentrinės jėgos ir ji suskiltų.

Graikijos pavyzdys turėtų būti pamokantis: euras ne tik neišgelbėjo šios šalies, bet jai primesta labai griežto taupymo politika, nemažos dalies ekonomistų nuomone, tik pagilino krizę šioje šalyje.

Manytina, kad dabartiniai Lietuvos valdytojai tikisi, jog stojimo grėsmės taps tikrove valdant jau kitai politikų pamainai.

Arba kad visas problemas išspręs Briuselio „centras“. Esą jis žino geriau. Betgi istorija ir aukščiau išdėstyti argumentai mums sufleruoja – nereiktų gyventi šia diena ir per daug pasitikėti „centrais“. Ypač, kai jie neturi pakankamų galių efektyviai veikti, nes yra šlubi – neturintys tikrų fiskalinės politikos svertų ir kai jie per dažnai tarnauja sau, bet ne bendram europiniam gėriui.

Šiame nedideliame straipsnelyje mes nesiekiame duoti visapusiškų ir galutinių vertinimų bei politinių receptų. Mūsų tikslas buvo parodyti, kad euro įvedimo klausimas yra žymiai sudėtingesnis nei bando pateikti mūsų finansų ministras R.Šadžius ir kad reikalinga laisva diskusija tarp skirtingas nuomones turinčių žmonių ir kad ta diskusija neturi būti supaprastinta iki propagandinio lygio.

P.S. Politinei klasei norėčiau priminti, kad referendumas dėl euro įvedimo būtų ir teisėtas, ir prasmingas. Taip, Lietuva, kaip ir kitos į ES stojusios šalys, pasižadėjo įsivesti eurą. Tačiau tame pasižadėjime nebuvo datos. Todėl tauta turi teisę apsispręsti dėl to, ar verta stoti į euro zoną DABAR? Drįstu teigti, kad tautos sprendime būtų daugiau išminties ir nacionalinių interesų suvokimo nei dabartinėje nomenklatūros pozicijoje. Tiesa, su sąlyga, kad tautai būtų leista laisvai diskutuoti, aptarinėti VISUS argumentus „už“ ir „prieš“.

Profesorius Povilas Gylys yra Seimo narys,  frakcijos „Drąsos kelias“ atstovas

Skaityti visus komentarus 36
Komentuoti straipsnį
PRISIMINTI
ATSTATYTI
Pranešti klaidą
Pažymėkite klaidą tekste, pele paspaudę kairijį pelės klavišą
Užpildykite klaidos formą ir išsiųskite
Komentuoti
* - privalomi laukai

Komentaras įrašytas

Naujausi komentrai

Skaityti visus komentarus 36
Komentarų nėra

Tribūna

 
 

/ Martynas Nagevičius  10

Martynas Nagevičius: Ar Lietuvai reikia Energetikos ministerijos?

Praėjusią savaitę pakankamai netikėtai kai kurie valdančiųjų partijų politikai iškėlė mintį panaikinti 2009 metais atkurtą 1990-1997 metais veikusią Energetikos ministeriją, vėl ją sujungiant su tame pačiame pastate esančia Ūkio ministerija. Matyt, toks sprendimas pasiūlytas, kaip kompromisas, tuo metu dar neapsisprendžiant kokiai valdančiajai partijai „atiduoti“ kuruoti šią ministeriją. Skaitykite daugiau...

Žymės: Evaldas Gustas, Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija

/ Raimundas Markauskas  5

Raimundas Markauskas: Mokesčiai Lietuvoje: pareiga ar prievolė

Ir verslui, ir visuomenei mokami mokesčiai turi būti ne prievolė, o pareiga. Deja, šiuo metu vyrauja priešingas požiūris ir, iš arti stebint politinius procesus šalyje, tai visiškai nestebina. Skaitykite daugiau...

Žymės: Raimundas Markauskas, Mokesčiai, PVM (pridėtinės vertės mokestis), Akcizas, Darbo partija

/ Povilas Gylys  25

Povilas Gylys: Ar antrasis „šaltasis“ karas virs trečiuoju „karštuoju“ pasauliniu karu?

Nors pasaulio žiniasklaida, politikai ir politologai vengia tai pripažinti – gyvename antrojo šaltojo karo sąlygomis. Juk akivaizdu, kad situacijai būdingi visi šaltojo karo požymiai: 1) politiniai santykiai tarp konfrontuojančių pusių – Vakarų ir Rusijos – yra nemažu laipsniu įšaldyti; 2) vyksta abipusėmis sankcijomis pažymėtas ekonominis karas; 3) įsisiūbavo propagandinis karas; 4) vyksta tai, kas vadinama proxy war – realus fizinis, karinis konfliktas per trečiąsias šalis – per Ukrainą. Skaitykite daugiau...

Žymės: Maskvos kremlius, Povilas Gylys, Ukraina

/ Dr. Norbertas Penkaitis  2

Norbertas Penkaitis: Lietuvos ekonomikos viražai

Mūsų politikai ir ekonomistai paskelbė nemažai džiuginančių žinių: Lietuvos bendras vidaus produktas auga Europoje sparčiausiai ir artėja prie ES vidurkio, mūsų gyventojų pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei portugalų ir Vidurio Europos gyventojų, Kremliaus sankcijos yra nereikšmingos šalies ekonomikai. Tačiau realijos yra kitokios nei skelbiama ir norėtųsi. Skaitykite daugiau...

Žymės: Šešėlinė ekonomika, Ekonomika, Minimali alga

/ Julita Varanauskienė  15

Julita Varanauskienė: Kiek paliksime arbatpinigių įvedus eurą?

Kiekvienas iš mūsų dar net neįėjęs į parduotuvę ar kavinę turi nuomonę ar nuostatą, kokia turėtų būti kokios nors prekės ar paslaugos kaina. Pavyzdžiui, dažnas didesnes pajamas uždirbantis žmogus, pietaujantis mieste, yra įsitikinęs, kad dienos pietūs neturėtų kainuoti daugiau negu 13 litų, ir pagal tai renkasi, kur jam pietauti. Paprastai žmonės dar palieka šiek tiek arbatpinigių. Litą pakeitus euru, reikės nustatyti kitą skaitinę vertę: 13 litų – tai 3,76 euro arba suapvalinus – 4 eurai. O kiek arbatpinigių? Skaitykite daugiau...

Žymės: Euro įvedimas, „SEB bankas“, AB

/ Kęstutis Celiešius

Kęstutis Celiešius: Iššūkis Rytų Europos centriniams bankams – defliacija

Dėl geopolitinės įtampos Ukrainoje Rytų Europos valstybėse sustiprėjo defliacijos grėsmė. Bulgarijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Vengrijoje kainos jau fiksuoja neigiamą augimą, arti to yra ir Čekija. Vengrijos centrinis šalies bankas pirmadienį paliko bazinę palūkanų normą ties 2,1 proc., tačiau artimiausiu metu tiek Vengrijos, tiek kitų Rytų Europos šalių centriniai bankai gali toliau mažinti bazines palūkanų normas ir taip kovoti su defliacija. Skaitykite daugiau...

Žymės: Defliacija, „Danske Bankas“

/ Indrė Genytė-Pikčienė

Indrė Genytė-Pikčienė: Atlyginimų augimo perspektyvas temdo geopolitinis šešėlis

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį vidutinis metinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje sudarė 2355,7 Lt. Per ketvirtį šis rodiklis išaugo 1,7 proc., o palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus vidutinis bruto atlyginimas šalyje padidėjo 4,6 proc. Sparčiau už šalies vidurkį per metus algos augo privačiame sektoriuje. Realusis darbo užmokestis (atmetus kainų komponentės įtaką) palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu ūgtelėjo 1,1 proc., o per metus – 4,9 proc. Skaitykite daugiau...

Žymės: Bruto darbo užmokestis, DNB bankas

/ Aldona Aleksėjūnienė  3

Aldona Aleksėjūnienė: Gyvajai gynybinei Laisvės sienai Baltijos kelyje subyrėti nevalia

Prieš 25-erius metus, rašydama reportažą iš Baltijos kelio (Prienų rajono laikraščiui, kurio redakcijoje tuomet dirbau) pavadinau jį „Jungianti gyvoji siena“. Fotografė Onutė Valkauskienė pirmajame laikraščio puslapyje tekstą iliustravo nuotrauka, kurioje užfiksuota gyva žmonių grandinė, stovinti Baltijos kelyje su plakatu rankose „Mūsų tikslas – nepriklausoma Lietuva“. Skaitykite daugiau...

Žymės: Ukraina, Baltijos kelias

/ Gintaras Kavarskas  5

Gintaras Kavarskas: Baltijos kelias – 1989-aisiais ir dabar

1989 metų rugpjūčio 23 dieną Baltijos valstybės pasižymėjo vienybe ir solidarumu, įprasmindamos unikalų įvykį, įprasmindamos laisvės ir nepriklausomybės sunkiausius kelius. Tiems, kurie negalėjo sulaukti rugpjūčio 23-iosios, Baltijos kelyje žvakių šviesa švietė kelią žmonių grandinės kelyje ir juodi kaspinai toliau tebejungė rankomis susikibusių ir delnais susiglaudusių žmonių grandinę nuo Vilniaus iki Rygos ir Talino. Skaitykite daugiau...

Žymės: Baltijos kelias, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)

/ Tomas Petreikis  10

Tomas Petreikis: Meras turi būti autoritetas žmonėms

Artėjant 2015 metų savivaldybių tarybų ir tiesioginiams merų rinkimams dėmesys vietos politikai tik augs, tačiau ar mes jau pradėjome gryninti kriterijus, pagal kuriuos atsirinksime pačius geriausius kandidatus, kurie gebėti vesti Lietuvos miestus ir miestelius į priekį? Manau, kad pats metas apie tai padiskutuoti. Skaitykite daugiau...

Žymės: Šiauliai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)

/ Mečislovas Zasčiurinskas  12

Mečislovas Zasčiurinskas: Lietuvai – eurorojaus miražas

Praėjusį trečiadienį Lietuva sulaukė galutinio Europos Sąjungos (ES) „leidimo“ įsivesti eurą. Nuo kitų metų daugiau nei du dešimtmečius Lietuvoje naudotas litas bus pakeistas kursu 1€=3,4528Lt. Regis, diskusijoms, ar mums apskritai reikia euro, padėtas taškas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Euro įvedimas, Mečislovas Zasčiurinskas

/ Kazys Starkevičius  1

Kazys Starkevičius: Katino Leopoldo patarimai ir nauji pažadai

Vyriausybė rugpjūčio 18-ąją patvirtino Ūkio ministerijos parengtą Vyriausybės 2014–2015 metų veiksmų planą, kuriuo siekiama įvairinti Lietuvos eksportą ir sumažinti Lietuvos įmonių nuostolius dėl Rusijos paskelbtų sankcijų. Skaitykite daugiau...

Žymės: Maskvos kremlius, Algirdas Butkevičius, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija, Kazys Starkevičius, Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija

/ Vytautas Juozapaitis  6

Vytautas Juozapaitis: Kelias be pabaigos…

Prieš 25 metus trys išdidžios ir garbingos tautos, išėjusios į Baltijos kelią ir susikibusios rankomis, paskelbė pasauliui – baigėsi melo era, trukusi nuo 1939-tųjų rugpjūčio, kuomet dvi nužmogėjusios pabaisos – Hitleris ir Stalinas – savo parankinių Ribentropo ir Molotovo parašais slapta pasidalijo Europą. Skaitykite daugiau...

Žymės: Vytautas Juozapaitis, Baltijos kelias, Josifas Stalinas, SSRS (Sovietų Socialistinių respublikų sąjunga), Vladimiras Putinas

/ Dalia Kuodytė  14

Dalia Kuodytė: Keli pastebėjimai Baltijos kelio 25-ąsias metines pasitinkant

Kaip visada, jubiliejaus proga bus pasakyta daug gražių ir teisingų žodžių apie tai, kaip mes siekėme laisvės, kokie buvome drąsūs ir vieningi, tuo stebindami pasaulį. Visi, kurie ten buvome, galime daug pasakoti apie tai, kokie nepakartojami jausmai bei potyriai liko visam gyvenimui. Išties – tai gali nutikti tik kartą gyvenime (geriausiu atveju). Skaitykite daugiau...

Žymės: Baltijos kelias, Dalia Kuodytė

/ Vilius Semeška  7

Vilius Semeška: Druskininkų meras kompromituoja svarbaus memorandumo idėją

Ko vertas Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas, jeigu jį pasirašyti pakviečiamas atvyksta Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, dar birželio 30 d. Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje patvirtinęs sprendimą, kad Lietuvai įvedus eurą vietinė rinkliava už naudojimąsi viešąja infrastruktūra, vadinamasis „pagalvės mokestis“, perskaičiuojamas nuo 2 litų iki 1 euro. Skaitykite daugiau...

Žymės: Euro įvedimas, Ričardas Malinauskas, Druskininkai

/ Indrė Genytė-Pikčienė

Indrė Genytė-Pikčienė: Apdirbamoji pramonė nepraranda pagreičio, bet ateitis gąsdina

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos apdirbamosios pramonės produkcija šių metų liepos mėn. buvo 3,9 proc. didesnė nei prieš metus. Tačiau atmetus rafinuotų naftos produktų gamybos įtaką, kurios svoris bendrojoje apdirbamosios pramonės produkcijoje yra ženklus ir iškraipo jos dinamiką, augimas siekė net 9,6 proc. Šių metų sausio-liepos mėn. apdirbamosios gamybos produkcija be rafinuotų naftos produktų padidėjo 9 proc. palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Skaitykite daugiau...

Žymės: Maskvos kremlius, Pramonė

/ Povilas Urbšys  1

Povilas Urbšys: Baltijos kelias – mūsų teisėjas

1989 metais rugpjūčio 23 dieną per Estiją, Latviją ir Lietuvą nusidriekė 700 kilometrų žmonių grandinė, pastebėta net iš kosmoso aukštybių. Du milijonai žmonių nuščiuvusiems Maskvos Kremliaus bonzams ir sočiajai Europai metė laisvės ir tiesos iššūkį – sujaukė pasaulio galingųjų palaimintą mūsų vergovės atnaujinimo planą, vadintą skambiu „perestrojkos“ vardu. Skaitykite daugiau...

Žymės: Povilas Urbšys, Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai, Baltijos kelias

/ Birutė Vėsaitė  9

Birutė Vėsaitė: Kas kaltas, kad Lietuva nepasirengusi Rusijos iššūkiams?

Rusijai paskelbus draudimus ES maisto produktams Lietuvai tokia žinia nebuvo žaibas iš giedro dangaus. Tai ne pirmos sankcijos mūsų šaliai. Ir ne pirmąkart keliamas klausimas – ekonomiškai kuo mažiau priklausyti nuo šios kaimynės. Dabar girdim skambant pavojaus varpus – o kas bus, jeigu Rusija sumanys užsukti dujas? Lietuva nepasirengus tokiam smūgiui! Taip, nepasirengus. Betgi rengėsi. Skaitykite daugiau...

Žymės: Birutė Vėsaitė, Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partija, Andrius Kubilius

/ Andrius Gabnys  1

Andrius Gabnys: Sutartas profesionalus sportas – mastas, formos, priešnuodžiai

Sutartų varžybų (angl. match fixing) mastas, kad ir kaip būtų liūdna, pradeda nebestebinti. Tuo tarpu tokių varžybų formos pasiekė neįtikėtiną lygį. Rugpjūčio mėn. 4 d. Portugalijoje vyko draugiškos futbolo varžybos tarp Ispanijos komandos „Ponferradina“ ir komandos iš Portugalijos – „Freamunde“. Tiksliau visas pasaulis manė, kad jos vyksta. Iš tiesų aikštėje bėgiojo 22 asmenys, kurie nėra susiję nei su viena iš šių komandų. Kartu su jais bėgiojo ir teisėjo vaidmenį gavęs asmuo. Tikrai įspūdingas spektaklis, kurį pasaulio specializuota žiniasklaida spėjo pavadinti „vaiduoklių mačų“ ir „futbolo fantomu“. Skaitykite daugiau...

Žymės: Amerikietiškas futbolas, UEFA, Futbolas, Lažybos, FIFA

/ Jonas Kondrotas  4

Jonas Kondrotas: Stipri bendruomenė — stiprus kaimas

Apie bendruomeninį judėjimą Lietuvoje negalime kalbėti vienareikšmiškai. Tai pakankamai netolygus, bet turintis pagreitį procesas. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, prasidėjus laisvam žmonių judėjimui Europoje ir pasaulyje, bendruomeninėje veikloje atsirado daug teigiamų pokyčių, gerosios patirties, kurią bendruomenininkai perėmė ir perima iš užsienio šalių. Skaitykite daugiau...

Žymės: Bendruomenė, Jonas Kondrotas, Darbo partija

/ Egidijus Vareikis  14

Egidijus Vareikis: Sandėriai su Lietuva

Pažvelgus į Lietuvos politinį gyvenimą praeinančią vasarą, galima sakyti, kad mūsų šalis ramiai ištvėrė dar vieną vadinamą agurkų sezoną. Politikai pasistengė, kad niekas nevyktų, kad vis galėtų pailsėti prieš galimus naujus didžiosios politikos darbus. Juk nežinia, kas čia mūsų laukia. Nebeįdomu niekam buvo sociologų kalbelės apie smunkančius valdančiųjų reitingus ar kokias būsimas euro įvedimo negandas, nebeįdomus tapo karas Ukrainoje, o dar neįdomesnis – Vidurio Rytuose. Skaitykite daugiau...

Žymės: Jaroslavas Neverovičius, Egidijus Vareikis, Valdemaras Tomaševskis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija

/ Rūta Vainienė  17

Rūta Vainienė: Vietiniai putinai

Ko norėti iš tikrojo Putino, kai savų putinų – nors vežimu vežk. Jų nematai tik tada, kai nieko nedarai. Bet vos tik pirštą krust – būtinai susidursi su kokiu vietiniu putinu ir jo blokadomis. Kai vis siūlau palaisvinti „ko nors darymo“ sąlygas, manęs prašo konkrečių pavyzdžių ir pasiūlymų. Tai štai – vienas mažas epizodas. Skaitykite daugiau...

Žymės: Rūta Vainienė

/ Arvydas Anušauskas  11

Arvydas Anušauskas: Terorizmas – kaip oficiali veikla

Kai atrodė, kad pareiškimai apie prokuratūros palaimintą 40 mln. litų iššvaistymą griuvėsių ant Tauro kalno pirkimui yra cinizmo viršūnė ir absoliučiai nesuderinama su viešo intereso gynimu (nebent viešu interesu yra pripažintas už šio sandorio stovinčių Darbo partijos veikėjų ir rėmėjų kišenių pripildymas vilniečių pinigais), prokuratūra dar kartą pranoko pati save. Skaitykite daugiau...

Žymės: Terorizmas, Prokuratūra, Arvydas Anušauskas, Ukraina

/ Kęstutis Celiešius

Kęstutis Celiešius: Euro zonos ūkio duomenys nuvylė optimistus

Praėjusią savaitę paskelbtos naujienos ypač nuvylė laukiančius spartaus euro zonos atsigavimo. Skirtingų šalių BVP augimo rezultatai, Vokietijos užsakymų bei verslo lūkesčių duomenys signalizuoja apie ekonomikos tempų lėtėjimą. Skaitykite daugiau...

Žymės: Euro zona, „Danske Bankas“

/ Rimantas Stankevičius  1

Rimantas Stankevičius: Verslas įsipareigoja – perskaičiuota sąžiningai

Politikai su verslo asociacijų ir savivaldos atstovais pasirašė Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą. Kviečiami prisijungti visi Lietuvos verslininkai ir taip užtikrinti sąžiningą kainų skaičiavimą, keičiantis valiutoms. Skaitykite daugiau...

Žymės: Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Euro įvedimas

/ Egidijus Vareikis  45

Egidijus Vareikis: Nepriklausomybė – didžioji svajonė, pripažinimas – tarptautinė realybė

Nepriklausomi esame jau daugiau kaip dvi dešimtis metų. Sąjūdinė karta gerai prisimena, kaip skaičiavo, kiek gi išgyvensime su savo nepriklausomybės siekiais, svajonėmis ir dvejonėmis. Skaitykite daugiau...

Žymės: Egidijus Vareikis

/ LINAS SONGAILA  1

Linas Songaila: Ar galime pasimokyti iš Graikijos klaidų?

Dujų ir elektros energijos rinkų liberalizavimo procesas, kurį skatina ir įvairiais privalomojo pobūdžio teisės aktais reguliuoja Europos Sąjunga (ES), neretai sukelia teisinius ginčus tarp nacionalinių teisės aktų leidėjų bei privačių ūkio subjektų. Nacionalinės vyriausybės dažnai savo pasirinktu būdu įgyvendina ES direktyvas ir mėgina kiek įmanoma didesnę energetikos sektoriaus dalį išlaikyti valstybės rankose. O privatūs ūkio subjektai kaip tik siekia investuoti į energetikos rinkas, kurios pagal ES reguliavimą turėtų būti atvertos privačiam sektoriui ir konkurencijai. Skaitykite daugiau...

Žymės: Graikija , Europos Sąjunga (ES), Europa

 6

Julita Varanauskienė: Ar matematikos egzaminas apsaugos nuo nevykusių finansinių sprendimų?

Sprendimas baigiamąjį matematikos egzaminą moksleiviams padaryti privalomu sulaukė nevienareikšmių vertinimų – vieni šį sprendimą sveikina, kiti – peikia: vieniems nepatinka matematika, kitiems – matematikos mokymo(si) procesas, dar kitiems – tai, kaip šis sprendimas buvo priimtas. Daug interpretacijų, kam tai naudinga: nuo matematikos korepetitorių interesų iki kilnaus noro apsaugoti jaunimą nuo greitųjų kreditų liūno. Ties pastaruoju norėčiau ir apsistoti. Skaitykite daugiau...

Žymės: Matematika

/ RŪTA VAINIENĖ  17

Rūta Vainienė: Ar šį kartą pasiruošėme krizei?

Paprastai krizės būna netikėtos. Netikėtai Lietuvoje sugriuvo bankai, ištiko Rusijos ir pastaroji pasaulinė finansų krizės. Tokia jau krizių prigimtis. Visi žino, kad krizė bus, tik niekas tiksliai nežino kada, kas šį kartą taps pagrindine krizės priežastimi ir kokį dugną ji pasieks. Visos ylos iš maišų išlenda, kai krizė jau būna įsibėgėjusi, ir daug sunkiau sausam išbristi iš balos. Skaitykite daugiau...

Žymės: Rūta Vainienė, Rusija

/ Indrė Genytė-Pikčienė  25

Indrė Genytė-Pikčienė: Rusija šauna sau į koją

Reaguodama į Vakarų ekonominių sankcijų spaudimą, Rusija praėjusią savaitę paskelbė savo atkirtį. Pirmiausia paskelbusi embargą daržovėms ir vaisiams iš Lenkijos, Rusija tuo neapsiribojo ir užsimojo plačiau. Vakarų šalis Rusija „nubaudė“ metams uždarydama savo rinką maisto prekių ir žaliavų importui iš JAV, ES, Australijos, Kanados ir Norvegijos. Skaitykite daugiau...

Žymės: Europa, Litas, Euras, Rusijos rublis, Europos Sąjunga (ES), Rusija , Ekonomika, Eksportas
Skaitomiausios naujienos
 

Saugukelyje.lt

Iš pirmų lūpų Twitter