Povilas Mačiulis: kodėl ignoruojama Kultūros ir meno taryba?

Per pusę metų kviesdama į darbo posėdžius miesto meno atstovus paruošė pagrindines nuostatas, kurios atitinka ir Lietuvos kultūros politikos kaitos gaires. Išanalizavus pagrindinius bendruomenės poreikius įvardintos neišnaudotos galimybės, susijusios su kultūros viešinimu, finansavimu, erdvėmis ir ekologija. Paruoštos kultūros strateginės gairės įteiktos miesto merui, tačiau iš šį mėnesį patvirtinto Kauno 2005-2015 metų strateginio plano pakeitimo akivaizdžiai matyti, kad į jas neatsižvelgta.

O juk glaudus miesto vadovų ir menininkų dialogas leistų integruoti kultūros dimensiją į miesto vystymosi politiką, įtvirtinti kultūrą kaip ketvirtąjį tvaraus vystymosi modelio komponentą tiek šalies, tiek tarptautiniu lygmeniu. Deja, bet kultūros ir meno tarybos nariai nėra įtraukti nei į biudžeto svarstymą, nei į diskusijas dėl įstaigų struktūrinių pokyčių. Panašu, kad graži idėja miesto kultūros politikos formavimą patikėti kultūros ir meno atstovams, liks užmiršta.  Arba išliks tik šaltas formalumas, kai kultūros bendruomenės bus atsiklausta po fakto, norint tik informuoti apie priimtus sprendimus...

Sausio viduryje miestiečius pasiekė žinia apie turizmo ir kultūros skyrių jungimą. Be abejo, kultūros ir turizmo sektorių bendradarbiavimas gali suteikti miestui pridėtinės vertės. Vilniaus mieste analogiškas darinys nepasiteisino, sostinės savivaldybės administracijos darbuotojai patvirtino viešumoje sklandančią nuomonę, jog bendras skyrius naudos neatnešė nei kultūrai, nei turizmui. Taip pat ir Kaunas jau turėjo karčios patirties suklijavęs viską į bendrą kultūros, švietimo ir sporto skyrių. Kultūros ir turizmo sektorių sinergijos prasmę sumenkina gandai, kad skyrių struktūra keičiama tik norint perstumdyti savivaldybės skyrių vedėjų kėdes.

Negana to, Kauno miesto vadovai prakalbo apie trijų biudžetinių įstaigų jungimą. Nors teigiama, kad šios jungties tikslas – sutaupyti kelis šimtus tūkstančių litų, tačiau niekas negali pagrįsti, kaip konkrečiai bus sutaupyta ši pinigų suma.  Kolektyvų vadovai, kurie net nebuvo pakviesti išsakyti savo pozicijos, nurodo ir pagrindinį šio sprendimo trūkumą: atsiranda rizika prarasti konkurenciją, kuri skatina kolektyvus gerinti savo veiklos, finansinius bei vadybos rodiklius.

Kauno miesto kultūros ir meno tarybą sudaro meno kūrėjų asociacijos, muziejų, bibliotekų, aukštųjų meno mokyklų, taip pat savivaldybės tarybos komiteto deleguoti atstovai.  Šios tarybos tikslas – patarti savivaldybei kultūros ir meno klausimais, atlikti eksperto ir konsultanto funkcijas, įgyvendinant valstybės ir savivaldybės kultūros politiką mieste. Kyla natūralus klausimas, kodėl neįsiklausoma į sukurtos Kauno miesto Kultūros ir meno tarybos nuomonę? Negi, 15 kultūros visuomenės atstovų jungianti taryba tik gražus akių dūmimas?