Prezidentė tikėjosi tik tiek. Gaila

Verta pažymėti, kad jei prezidentė tikėjosi tik tiek, tuomet šis susitikimas nieko vertas. Ko valstybės vadovė tikėjosi, tą ir gavo. Tačiau šis rezultatas logiškas, nes jei pedofilijos byla nebūtų pasiekusi teismo, kiekvienas bandymas prabilti apie teisingumą Lietuvoje būtų virtęs nesusipratimu. Tad prezidentė tikėjosi akivaizdžiai per mažai.

Tokia jau mūsų valstybė, kad tik kam nors žuvus, atsitikus kokiai baisiai nelaimei, įvykus tragedijoms sukruntame. Mergaitės iš Kauno ir jos artimųjų tragedija supurtė visuomenę ir sudrebino prokurorų visagalybės pamatus. Tačiau prisiminkime, jog dėl savo išniekintos dukters įtariamasis Drąsius Kedys prieš žudynes Kaune išvarstė visų instancijų duris ir sulaukė tik valdžios bei prokurorų abejingumo.

Liūdna, kad mums praregėti reikia aukos ir nekaltųjų kančios. Nespėliokime, kaip pasisuks tolesnė pedofilijos bylos eiga, bet tikėkimės, kad Lietuvos teismai įvykdys teisingumą ir šiuo atveju. Tačiau būtų didelė klaida prokuratūros problemas tapatinti vien su pedofilijos byla. Ji – tik viena iš daugelio situacijų, apnuoginančių mūsų teisėsaugos sistemos sugedimą.

Štai „Samanėlės“ byla, kurios pagrindinė „herojė“ – generalinio prokuroro sesuo Stasė Jokšienė. Beje, apsilankę Generalinės prokuratūros tinklalapyje ir paspaudę skydelį „Rezonansinės bylos“ šios bylos nerasite – ji nereikšminga, nes meta šešėlį ant gražaus generalinio prokuroro munduro. Tokio dydžio įmonės „juodosios buhalterijos“ bylos neturėtų būti ilgai tiriamos. Kadangi „Samanėlės“ finansininkė S.Jokšienė yra Algimanto Valantino šeimos žmogus, byla vilkinama trejus metus, ir nė motais, kad sesutė buvo nutverta dalinanti vokelius. Maža to, Valstybės saugumo departamentas (VSD) vidury baltos dienos susidorojo su valstybės pareigūnu, kuris nepaisydamas giminystės ryšių drįso ieškoti teisingumo.

Prisiminkime ir kitą sąžiningą pareigūną – pulkininką Vytautą Pociūną, kurio žūties byla nejuda iš mirties taško jau ketverius metus. Net dviejų teismų neįtikino Generalinės prokuratūros argumentai nutraukti bylą, o po V.Pociūno žūties žiniasklaidoje prasidėjusi karininko juodinimo kampanija Generalinei prokuratūrai neatrodė šmeižtas.

Kaip ir sunkiai suvokiama situacija, kai VSD lengvai gauna sankcijas klausytis pokalbių telefonu. Jų leidžiama klausytis remiantis popiergaliais, kuriuose prirašyta, kad pilietis gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, o koks klausymosi rezultatas – prokurorai nesidomi. Paskui sankcija klausytis pratęsiama kas tris mėnesius. Kur tokios veiklos ribos, prokurorams – nė motais. Jie netikrina šių priemonių taikymo pagrįstumo, nereikalauja saugumiečių ataskaitų. Kitaip tariant, prokurorams pataikaujant saugumiečiai renka informaciją apie privatų piliečių gyvenimą ir taip šiurkščiai pažeidžia pamatines žmogaus teises.

Tai tik keletas skandalingų Generalinės prokuratūros veiklos epizodų. Kur dar vangumas atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos partizanų šmeižimo, „barzdotos“ Darbo partijos, „Rubicon“ bylos? Šiame kontekste Generalinės prokuratūros viršūnėlių darbas valstybės vadovės buvo įvertintas gerai. Tad neišvengiamai kyla klausimas – kodėl?

Išsamesnį paaiškinimą turėtų pateikti pati D.Grybauskaitė. Po susitikimo išplatintame prezidentūros pareiškime teigiama: „Būtini greiti ir ryžtingi sprendimai tobulinant prokuratūros veiklą ir ikiteisminių tyrimų tvarką. Visuomenės pasitikėjimą prokuratūrai gali sugrąžinti tik radikalios permainos visoje teisėsaugos sistemoje.“ Tačiau ar visuomenę gali patenkinti magiški žodžiai „pertvarka“, „permainos“, „reformos“? Juk žmonės laukia realių veiksmų, o ne pompastiškų pareiškimų.

Lietuvoje susiklosčiusi tokia padėtis, kad reformų reikia visur. Socialinės apsaugos sistema, šalies valdymas, VSD, prokuratūra – visos šios sritys šaukiasi neatidėliotinų reformų. O viena sąlygų – jos negali vykti su senais, „patikrintais“ kadrais. Kokios reformos įmanomos prokuratūroje su „kapsukiniais“, „lomonosoviniais“ absolventais? Taigi belieka konstatuoti, kad prezidentės duotas laikas generaliniam prokurorui „pasitaisyti“ yra visiško bejėgiškumo atsidūrus nelinksmoje situacijoje tušavimas.