Saulius Stoma: Lūžis. Pasiaukojęs ministras prieš puspročius

Galai ima lįsti į paviršių. Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis jau beveik paaukotas. Jis pakankamai protingas ir išsilavinęs, taigi turėjo suprasti, kad netikra korta kirsdamas va bank rizikuoja savimi. Tačiau teko pasiaukoti. Matyt, dėl daug svarbesnių dalykų nei politiko karjera.

Ministras, žinoma, suprato, kad daro nusikaltimą atskleisdamas konfidencialias žinias apie negalutinius melo detektoriaus parodymus. Už tai iš R. Palaičio turėtų būti atimtas leidimas dirbti su slapta informacija.  

Tačiau pirmą taikinį – FNTT direktorių Vitalijų Gailių – reikėjo nukirsti kuo skubiau. Kirtis atrodo juolab neparengtas, kai sužinome, kad direktoriaus net nebuvo garsiajame lapkričio 14 dienos pasitarime dėl „Snoro“ Generalinėje prokuratūroje. Ten dalyvavo jo pavaduotojas Vytautas Giržadas.

Pirmą taikinį – FNTT direktorių Vitalijų Gailių – reikėjo nukirsti kuo skubiau.

Būtų galima protu suvokti, jog vienas pareigūnas slapta nuo visų kitų perduoda kai kam labai brangią informaciją. Tačiau tik pusprotis patikės, kad tas pareigūnas po vakarinio posėdžio prokuratūroje dar spėja pasitarti su savo viršininku, o tada informuoti laikraščio akcininkus, kurie irgi žaibo greičiu lieps redaktoriui sukurpti skandalingą straipsnį rytdienos numeriui.

Ir tai tik pradžia. Skandalingame prokuratūros atsakyme į mano lapkričio 17 dienos pareiškimą dėl informacijos „Snoro“ akcininkams nutekinimo teigiama, kad ikiteisminis tyrimas dėl „Snoro“ didelės vertės turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo, klastojimo, nusikalstamo legalizavimo ir apgaulingos apskaitos vedimo pradėtas lapkričio 14 d., tačiau generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis FNTT jį atlikti pavedė tik lapkričio 15 dieną – kai tai jau buvo aprašyta laikraštyje!

Taigi klostosi vaizdas, kad suinteresuoti asmenys svarbiausią informaciją turėjo anksčiau nei 14 dienos vakarą. Tada jie gavo tik galutinį numatomų veiksmų patvirtinimą. Ir patys ėmė veikti greičiausiai pagal iš anksto apgalvotą gelbėjimosi planą.

Kad ir kaip ten būtų, iškėlus bylą, pradėjus oficialų išdavystės tyrimą ir apklausus visus reikiamus liudytojus, tiesą atskleisti būtų buvę visai paprasta.

Juk laikraštis nebuvo išleistas kažkur pogrindyje. Todėl šiame procese turėjo dalyvauti ne vienas žmogus. Ir jie tikrai žino informacijos judėjimo kelius.

Žurnalistų teisė neatskleisti informacijos šaltinio? Nežinau, kokiu puspročiu reikia apsimesti, kad kalbėtum apie tai tuo metu, kai valstybei ir visuomenei padaryta milijardinė žala. Čia visai kas kita, nei teismų bandymas ginti savo mundurą byloje prieš to paties „Lietuvos ryto“ žurnalistę Laimą Lavastę. Demokratiniam pasauly ji turėtų teisę neatskleisti savo šaltinio, kuris kalbėjo apie korupciją teismuose. Deja, Lietuvos teismas mano kitaip. 

Tad klausimas dabar labai paprastas: ką prokuratūra bandė slėpti neiškeldama bylos? Ir kodėl tai tęsėsi taip ilgai?

Šį pirmadienį, prispausta visuomenės pasipiktinimo, prokuratūra pagaliau pranešė pradedanti ikiteisminį tyrimą. Tačiau mano rankose vis tas pats organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Antano Stepučinsko pasirašytas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą „nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusikaltimo požymių“.  Nutarimas Generalinėje prokuratūroje priimtas 2011.12.30. data, Seimo kanceliarijos priėmimo skyriuje užregistruotas 2012.01.04.

Dabar teigiama, kad dar „lapkričio 17 d. generalinis prokuroras kreipėsi į VSD, kad šis surinktų papildomus duomenis. Ir tiktai gavus tuos duomenis buvo galima priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“. Galime neabejoti, kad tas kreipimasis buvo slaptas, kaip ir viskas, ką veikia VSD. Tačiau kam tas slaptumas, kai apie akivaizdų nusikaltimą – milijardo vertės informacijos nutekinimą – žiniasklaidoje skaitė visa Lietuva?

O gal byla dabar pradėta vien todėl, kad būtų galima neleisti tirti neteisėto FNTT vadovų nušalinimo? Taigi klausimų tik daugėja, o ne mažėja.

Tačiau grįžkime prie silpniausios šio sąmokslo prieš teisingumą grandies – ministro. Praėjusios savaitės pabaigoje pasirodė, kad jis ne tik skelbė neleistiną informaciją, bet dar ir melavo. Atimdamas iš FNTT vadovų teisę dirbti su slapta informacija, ministras buvo sakęs, kad daro tai Valstybės saugumo departamento (VSD) siūlymu. Tačiau penktadienį VSD išplatino pareiškimą, pagal kurį, tokio teikimo nebuvo. Buvo tik slapta pažyma.

Taigi, R. Palaitis jau pasmerktas atsistatydinti arba rengtis interpeliacijai. Vargu ar jį gali išgelbėti gąsdinimai Vyriausybės griūtimi. Nors tai, matyt, buvo įskaičiuota sąmokslininkų planuose.

FNTT vadovai ir žiniasklaida pateikė tiek faktų apie ministro partijos rėmėjams iškeltas bylas, kad Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) turės arba tyliai tupėti po šluota, arba trauktis iš vyriausybės. Būdami viso proto, jie rinksis likti su vidaus reikalų ministro portfeliu, kad ir be ankstesnių galių. Vis šiokia tokia viltis pakabintiems veikėjams.

Nors solidesnių politinių jėgų palaikoma mažumos Vyriausybė būtų daug geresnė išeitis negu tolesnis buvimas desperacijos ištiktos partijos įkaitais. Visiškai nebesivaldantis jos pirmininkas Algis Čaplikas atrodo sutrikęs daug labiau nei dėl grupės draugų pasiaukojęs ministras.

Tačiau aukštus pareigūnus puspročiais išvadinęs vargšas partijos pirmininkas buvo iš dalies teisus. FNTT vadams tikrai reikėjo įveikti sveiko proto argumentus, siūlančius nesikišti į kriminalizuotos partinės politikos „verslą“. Tačiau jau seniai puspročių minia laikomai visuomenei netikėtai nusišypsojo laimė. Šie pareigūnai pasirodė turintys ne tik galvą, bet ir tiesų stuburą.

Štai taip! Užteko gero vadovo ir ilgai vegetavusi institucija pradėjo veikti. Visame korupcijos tinkle kilo baisi panika. Ką daryti? Kaip gelbėtis? Ir visa tai vien todėl, kad reikiamoje vietoje atsirado keli žmonės, kurie be žinių ir proto, turi dar ir karininko garbę bei sąžinę.

Tad jei dabar visuomenei pavyks apginti savo galimus didvyrius, lūžis įvyks. Teisingumas bus atkurtas.

Puspročiai bus išgelbėję Lietuvą.