Tačiau sodų bendrijose gyvenantys žmonės tvirtina priešingai ir teigia apie potvynį sužinoję tik išvakarėse, o kai kurie – vandeniui jau pasiekus būstus.

„Niekas mūsų neįspėjo. Vakar iš darbo grįžau namo ir pamačiau, kad vanduo apsėmė kiemą – iki namų be guminių batų nenueisi, o mašina – neprivažiuosi. Sodų bendrijos pirmininkas taip pat apie potvynį nieko nežinojo, todėl ir mūsų negalėjo įspėti. Prieš kelias dienas matėme vaikštinėjantį „gamtininką“, kuris kažką fiksavo. Tačiau su gyventojais jis beveik nebendravo – tik su tais, kurie patys užkalbino. Nejau tai ir buvo perspėjimas apie potvynį?“ – „15min“ sakė Kauno rajone esančioje sodų bendrijoje „Dailininkas“ gyvenantis Linas Baibokas.

A.Koroliovo nuotr./Soduose budi ugniagesiai.

Praėjusią parą į užliejamų teritorijų zoną patenkančiuose soduose „Slėnis“, „Posūkis-2“, „Dailininkai“ budėjo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai gelbėtojai, pasiruošę bet kuriuo paros metu evakuoti žmones valtimis ir nuvežti juos į saugią vietą autobusu. Tačiau galima susidaryti įspūdį, kad gamta nusprendė piktai papokštauti: vos parą grėsmingai kilęs vandens lygis Neryje vakar pradėjo kristi. Palikti namų nepanorę keliasdešimt sodų bendrijų gyventojų vakar galėjo ramiau atsikvėpti – specialistų teigimu, artimiausiomis dienomis potvynio neturėtų būti.

„Tikimybė, kad bus rimtas potvynis, labai maža. Jei savaitę laikytųsi 15–20 laipsnių šalčio, tuomet būtų blogai: ledų sangrūda ties Jonava susidarytų tokia, kad reikėtų sprogdinti. Tačiau sinoptikai tokių šalčių nežada“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Civilinės ir darbų saugos vyriausiasis specialistas Antanas Dagilis.

Sprogdinti ledus nebuvo būtinybės

Su kolegomis iš Jonavos rajono antradienį jis pusdienį praleido žvalgydamas ledų sangrūdą Neryje ties Jonava, tikrino ledą kitose upės vietose, taip pat lankė į potvynio zoną patenkančias sodų bendrijas. Nors iš pradžių svarstyta, ar nereikėtų sprogdinti ledų sangrūdos ties Jonava, apžiūrėjus galutinai nuspręsta to nedaryti.

„Vanduo per parą nusėdo apie 30 cm. Net ir tuose soduose, kurie pirmadienį buvo apsemti, dabar vandens beveik nebėra. Todėl sprogdinti nėra jokio reikalo“, – aiškino A.Dagilis ir priminė, kad įsigaliojus naujajam Civilinės saugos įstatymui sprogdinti ledų sangrūdas patariama, kai potvynis gresia ne mažiau kaip trims savivaldybėms.

Į kalbas, kad sodų gyventojams nebuvo pranešta apie potvynį, valdininkai nekreipia dėmesio. Jų teigimu, padaryta viskas, kas būtina.

„Seniūnai ir sodų bendrijų pirmininkai nuolat bendravo su civilinės saugos specialistais, hidrologais ir ugniagesiais. Praėjusį ketvirtadienį ir penktadienį kai kurių sodų bendrijų gyventojai, kurių sklypai arčiausiai Neries, buvo perspėti apie potvynį. Jiems patarta vertingus daiktus perkelti iš pirmo aukšto į saugesnę vietą, automobilių nestatyti garažuose, nes jie ir rūsiai užliejami pirmiausiai. Sodininkams išplatinome ir atmintines, kaip elgtis tokiu atveju. Jei žmonės informacijos negavo, vadinasi, seniūnai ar bendrijų pirmininkai jų nerado namuose“, – sakė A.Dagilis.

Statyti pylimus – ne valdžios reikalas

Pernai kovą išsiliejusi Neris labiausiai smogė Radikių ir Salių kaimuose esančių sodų gyventojams. Skaičiuojama, kad tąsyk dėl potvynio užlieti Kauno rajono gyventojai patyrė nuostolių už maždaug 2 mln. Lt. Radikiuose ir Saliuose po vandeniu liko žmonių namai, automobiliai.

Baimindamiesi šio pavasario ir galimų kataklizmų dar sausį Kauno rajono savivaldybės vadovai surengė susitikimus su gyventojais ir tarėsi, ką daryti, kad potvynis atneštų kuo mažiau žalos. Tačiau siūlymai, kokios prevencijos imtis, išsiskyrė: gyventojai siūlė valdininkams pilti pylimą, kuris juos apsaugotų nuo potvynio, arba nukasti salas Neryje – dėl jų esą grūdasi ledai. Tuo metu valdžios atstovai pabrėžė, kad sodų bendrijų gyventojai patys turi daugiau rūpintis būstų saugumu. Priminta, kad būtent gyventojai nukasė ties Radikiais kadaise buvusį pylimą.

Alfredo Pliadžio nuotr./Prie Neries Jonavos rajone

„Kol džiovinosi daiktus, jie patys nieko nedarė, paskui pradėjo atakuoti savivaldybę, kad ši ką nors darytų. Bet sodų bendrija yra vientisas objektas. O įstatymai numato, kad objekto savininkas pats turi rūpintis savo nuosavybe. Savivaldybėje buvome surengę susitikimus su jais, pasakėme, ką reikėtų daryti. Tada rašėme Aplinkos ministerijai, Vyriausybei, energetikos ministrui, konsultavomės su specialistais. Reikia padaryti galimybių studiją, kuri nagrinėtų ilgą Neries upės gabalą, t. y. nuo intako Kaune, per Kauno rajoną iki Jonavos, ir žiūrėti, ką galima daryti. Bet, kaip sakė docentas Antanas Dumbrauskas, ledonešiai ir potvyniai neprognozuojami“, – teigė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytas Bancevičius.

Gelbėtojai apsirūpino papildoma įranga

Norus statyti apsauginius pylimus stabdo tai, kad dauguma teritorijų iki pat upės yra privatizuotos, todėl jose statyti pylimus turėtų patys gyventojai. Pirmieji pavyzdžiai, kurie, kaip valdininkai tikisi, įkvėps ir kitus, jau yra: vasarą Naujatrobių kaimo gyventojai atstatė pernai pavasarį Nevėžio paplautą pylimą.

„Daug kur patys sodininkai sulygino pylimus, kad būtų gražu, pro langus matytųsi upė. Tai patys juos tegul ir atstato. Valdžia neturi savų pinigų, tik valdo žmonių pinigus. O neatsakingai juos leisti – nusikaltimas“, – įsitikinęs Kauno rajono miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Pirmieji, į kuriuos kreipiasi pagalbos vandens užtvindyti žmonės, – ugniagesiai – šiemet geriau apsirūpinę įranga, kurios reikia dirbant potvynio metu. Už Kauno miesto ir rajono savivaldybių skirtas lėšas ugniagesiai nusipirko motorinę valtį, narų kostiumų, siurblių, gelbėjimo liemenių.

Atsargumo priemonės

Ugniagesiai pataria prie upės gyvenantiems žmonėms iš rūsių ir pirmų aukštų (jei pamatai žemi) išnešti vertingus daiktus, izoliuoti elektros laidus, užsandarinti šulinius, pasirūpinti maistu, medikamentais. Automobilius patariama statyti ne garaže, bet aukštesnėje vietoje.