Ledų sangrūdos Ventės rage stebimos jau kelias dienas. Ledas tapo trapus, vietomis pamėlynavęs. Ledo lytys stumia viena kitą, jos trupa smulkiais varvekliukais, kurie skamba tarsi stiklo karoliukai.

Pamario potvynį stebintys specialistai teigia, kad ledų sangrūda ties Ventės ragu netrukdo vandeniui iš Nemuno žiočių tekėti į Kuršių marias. Pastarąją parą vandens lygis visoje potvynio zonoje krito. Jau mažiau vandens ir ant kelio Šilutė–Rusnė, nors lengvieji automobiliai dar nekeliami. Žmonės į Rusnės salą pervežami specialiu autobusu.

„Vandens lygis žemesnis, tačiau sustiprėjusi per kelią besiveržianti srovė. Labai jaučiasi“, – užlietu keliu Šilutė–Rusnė vairuodamas karinį visureigį sakė Lietuvos kariuomenės Artilerijos bataliono vairuotojas grandinis Artūras Žaltauskas. Vandens lygis žemesnis, tačiau sustiprėjusi per kelią besiveržianti srovė.

Vandens lygį potvynio zonoje įdėmiai stebi visos gelbėjimo tarnybos. Į pagalbą atvykę ir Šilutės rajone bei Pagėgių savivaldybėje dislokuoti kariai irgi įdėmiai seka vandens lygio svyravimus.

„Nuo šeštadienio vakaro iki sekmadienio ryto vandens lygis užlietose pievose greta Pagėgių nukrito 20 cm. Tačiau šis kelias vis tiek dar neišvažiuojamas“, – ranka Panemunės link rodė Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono eilinis Deividas Kapitanovas.

Pasak eilinio, kelias, į kurį jis rodo, leidžiasi į daubą, kurioje teliūškuoja daugiau kaip pusantro metro vandens. Eilinis D.Kapitanovas – karinės amfibijos vairuotojas.

Amfibija dyzeliną ryja kibirais

„Tai rusų gamybos transporto priemonė. Dyzeliną ji ryja kibirais. Ją užvedus, reikia ilgai šildyti, patikrinti visų sistemų darbą. Nuo užvedimo iki išvažiavimo į užduotį užtrunka nuo 40 minučių iki valandos. Tačiau potvynio zonoje tai yra nepakeičiama transporto priemonė, kurioje įtaisytas tanko variklis“, – 15min.lt pasakojo eilinis.

Šilutės gelbėtojai, kiekvienais metais susiduriantys su potvynio keliamomis problemomis, turi vieną ratinę amfibiją. Tačiau ji prieš porą dienų sugedo, iš Vilniaus teko gabentis atsarginių dalių. Tikimasi, kad jau pirmadienį ji vėl važiuos.

Iki šiol vandens apsupti gyventojai pagalbos nesikreipė. Jei jos kam nors prireiktų, į pagalbą pasiruošę vykti kariškiai.

„Šilutiškiai turi patirties ir išmano šį darbą. Mūsų pranašumas tas, kad mes, esant reikalui, galime labai greitai mobilizuoti iki 400 karių, kurie per dvi valandas išvyktų į paskirties vietą. Kariuomenės sraigtasparnis per valandą būtų įvykio epicentre. Vandens lygis pamažu krinta, tad, tikiuosi, to neprireiks. Šiuo metu potvynio zonoje nuolat budi 36 kariai. Toms užduotims, kurias mes gauname, tiek užtenka“, – sakė Jungtinio štabo atstovas majoras Darius Antanaitis. Šiuo metu potvynio zonoje nuolat budi 36 kariai. Toms užduotims, kurias mes gauname, tiek užtenka.

Kariai potvynio zonoje šią savaitę atstatė pylimą greta Panemunės, padėjo sutvirtinti pylimą Rusnės saloje, iš užlietos sodybos evakavo moterį su mažamečiu sūnumi.

Vienas pagrindinių darbų, kuriuos atliko kariai – išsprogdintas ledas Atmatos žiotyse greta Kuršių marių. Kariai teigia, kad sprogdinimas buvo sėkmingas, pro atsiradusią properšą vanduo lengviau išteka į Kuršių marias.

Kiek ilgai kariškiai dar užtruks potvynio zonoje, kol kas nežinoma. Užduotis kariams skiria Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Jis ir turės atšaukti karius iš potvynio zonos.

Tikimasi, kad jau pirmadienį Šilutės savivaldybėje susirinkusi Ekstremalių situacijų komisija gali atšaukti ekstremalią padėtį rajone.