Lietuva sveiksta – nedarbingumas ir neįgalumas nustatomas vis rečiau

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktorius Zdislavas Skvarciany „15min“ teigia, kad žmonių, kurie kreipiasi į tarnybą, prašymų mažėja, todėl automatiškai sumažėja ir skaičius tų, kuriems nustatomas neįgaliojo statusas, nedarbingumo arba neįgalumo lygis. Vaikų iki 18 metų, kuriems nustatomas toks statusas, skaičius visą laiką yra tolygus, tačiau darbingo amžiaus žmonėms iki 2009-ųjų šis statusas buvo nustatomas dažniau. Darbingas amžius – nuo 18 iki 62 metų.

Z.Skvarciany teigimu, 2009-ais metais buvo nuolat tobulinama sistema. Nors skaičiavimo formulė išliko ta pati, buvo šiek tiek sugriežtinti reikalavimai. Galbūt tai galėjo lemti mažesnį į tarnybą besikreipiančiųjų skaičių, spėja direktorius.

„Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje, yra žmonių, kurie siekia gauti neįgaliojo statusą,  – paklaustas, ar nepasitaiko simuliantų, atsako Z.Skvarciany. – Pas mus dabar yra tokia sistema: žmogus gauna siuntimą iš poliklinikos, kur pateikiami duomenys apie sveikatą, ateina į Tarnybą su siuntimu, o čia – griežtai reglamentuotos taisyklės. Anksčiau buvo, kaip mes vadinome „žirklės“ – tam tikro procento tam tikri susirgimai, o dabar viskas labai konkretu: diagnozė, funkcija ir procentas. Mūsų tarnyboje viskas labai griežta, o poliklinikoje tai – sveikatos apsaugos sistemos dalis.“

Dauguma į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą besikreipiančiųjų dėl nedarbingumo ir neįgalumo nustatymo yra vyresni nei penkiasdešimt metų asmenys. Tokie, kuriems netekus darbo, jau būtų sunku rasti naują. Tarnyba nedarbingumo lygį dažniausiai nustato ikipensinio amžiaus žmonėms.

Aš manau, kad neįgaliųjų skaičius Lietuvoje yra labai normalus – apie 8 proc. Europoje mes esame maždaug per vidurį.

„Aš manau, kad neįgaliųjų skaičius Lietuvoje yra labai normalus – apie 8 proc. Europoje mes esame maždaug per vidurį. Kai kuriose šalyse šis skaičius siekia net iki 15 proc., o vidutinis skaičius ES – apie 10 proc. Tarkim, Šveicarijoje prieš penkerius metus buvo decentralizuota sistema, t. y. gydytojai nustatinėjo neįgaliojo statusą arba neįgalumą. Tada šalyje buvo daugiau kaip 12 proc. neįgaliųjų. Paskui Šveicarija priėjo prie centralizuotos – panašios kaip pas mus, tik kitas nustatymo modelis, – sistemos, ir skaičius sumažėjo“, – apie europinį kontekstą ir Lietuvos padėtį jame pasakoja Z.Skvarciany.

Nuo 2010 07 01 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustatinėja specialiuosius pensinio amžiaus poreikius. Dabar jų nustatoma apie 40 000 per metus.

Pagal 2012 06 27 duomenis, šiemet nedarbingumas arba neįgalumas nuo metų pradžios nustatytas 39 552 darbingo amžiaus žmonėms, praeitas metais per tą patį laikotarpį – 43 192. Taigi skaičiai tendencingai mažėja. 2009-aisiais neįgaliojo statusas nustatytas 89 415 darbingo amžiaus žmonių. 2010-aisiais – 83 233, 2011-aisiais – 78 578. Iki 2009-ųjų šis skaičius didėjo. Į šį skaičių įeina ir tie, kuriems neįgalumas arba nedarbingumas nustatytas pirmą kartą, ir tie, kuriems jis nustatytas pakartotinai – tarkim, nedarbingumas nustatomas dvejiems metams, o, esant poreikiui, jį galima pratęsti.

2010 metais naujų darbingo amžiaus žmonių, kuriems buvo nustatytas neįgalumas arba invalidumas, atsirado 15 379. 2011-aisiais mažiau – 14 794.

Tų, kuriems neįgalumo ir darbingumo lygis nenustatomas, procentas nėra didelis, tačiau tokie į  Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą kartais kreipiasi darkart – iš poliklinikos paėmę naują siuntimą.

Z.Skvarciany pastebi, kad tokių, kuriems neįgalumo ir darbingumo lygis nenustatomas, skaičius irgi mažėja: „Tai rodo, kad siuntimų kokybė gerėja.“ Tokių asmenų 2010-aisiais buvo 2952, o 2011-aisiai – 2528. Tai sudaro 5–6 proc. visų besikreipiančiųjų.

„Sodros“ statistika šiek tiek kitokia – joje neatsispindi bendras asmenų, kuriems yra nustatytas neįgalumas ar netektas darbingumas, skaičius. „Ne visi asmenys, kuriems nustatytas netektas darbingumas arba invalidumas, turi teisę gauti valstybinio socialinio draudimo invalidumo ir netekto darbingumo pensijas, nes neturi sukaupę reikiamo stažo šioms pensijoms paskirti“, – „15min“ pabrėžia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus patarėja Jolita Skinulytė-Niakšu.

Ji pastebi, kad tokias pensijas gaunančiųjų skaičius pradėjo mažėti kasmet po porą tūkstančių ne nuo 2009, o nuo 2010-ųjų metų, nors iki tol, išskyrus 2006 metus, jis didėjo.

2012-ųjų I ketvirčio vidutiniai metiniai duomenys: neįgalumo arba invalidumo pensiją gaus 222 520 žmonių. 2010-aisiais gavo 226 943. Palyginimui – prieš dešimtmetį šis skaičius siekė tik 188 048.

Vidutinė neįgalumo pensija šių metų balandį buvo 727,79 Lt, netekto nedarbingumo tuo pačiu laikotarpiu – 580,14 Lt. Pensijos dydis keičiasi nežymiai.