Žalgirio mūšio lauke D.Grybauskaitė paspruko nuo protokolinių subtilybių (nuotraukos, video)

Ketvirtadienį į Žalgirio mūšio lauką atvyko ir Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos ir Moldovos prezidentai, Lenkijos ir Lietuvos parlamentų nariai. Po oficialių kalbų, pražygiavus Lenkijos ir Lietuvos Garbės sargybos kuopų kariams, šeštadienį mūšio inscenizacijoje dalyvausiantys riteriai surengė nedidelę parodomąją programą, o valstybių vadovams prisistatė Karaliaus Jogailos, Didžiojo Ordino magistro Ulricho fon Jungingeno ir Vytauto Didžiojo vaidmenys atliekantys aktoriai.

Vytauto Didžiojo vaidmuo Žalgirio mūšio inscenizacijoje pirmą kartą patikėtas lietuviui – Lietuvos kariuomenės majorui Donatui Mazurkevičiui. „Manau, kad prisistatymas praėjo neblogai. Buvo sunku. Bet prieš 600 metų tie žmonės padarė 600 kartų daugiau. Nes jie laimėjo tikrą kovą, liejo tikrą kraują ir gynė Tėvynę iš tikro. Mes tik tai atkartojam. Būtų gėda verkti, nes ir jie neverkė“, – spiginant maždaug 35 laipsnių karščiui, po šarvais apsiliejęs prakaitu sakė majoras D.Mazurkevičius.

Pabendrauti su Vytauto „vaidmens atlikėju“ ir kitais Lietuvos atstovais į mūsų šalies stovyklą atskubėjo ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šis jos noras jau kelias dienas skėlė kibirkštis tarp dviejų šalių protokolo tarnybų. Nepaisant to, D.Grybauskaitė, vos pasibaigus oficialiai renginio daliai, atėjo pas renginyje dalyvaujančius lietuvius.

Tai sukėlė nedidelę sumaištį ir tarp apsaugos tarnybų. Pagal nusistovėjusią praktiką, prieš lankantis valstybių vadovams vienoje ar kitoje vietoje, ją privalo patikrinti apsaugos darbuotojai, sprogmenų specialistai. D.Grybauskaitė lietuvių stovykloje apsilankė to neatlikus.

Paragavusi keptos avienos su juoda lietuviška duona, pabendravusi su amatininkais prezidentė užsuko ir į Vytauto Didžiojo palapinę.

„Visos tautos, kurios dalyvavo Žalgirio mūšyje, čia kovojo už savo laisvę ir nepriklausomybę, turi kuo didžiuotis. Jau tuomet tokios kovos buvo svarbios tautos sąmonei, jų nacionaliniam orumui. Tai svarbu ir dabar. O ir šiandieninėje politikoje kiekviena tauta turi mokytis iš savo istorijos. Žalgirio mūšis davė istorinę pamoką visoms tautoms“, – lietuvių stovykloje sakė prezidentė.

D.Grybauskaitė į specialią kapsulę įpylė žemės nuo Žalgirio mūšio vietos ir ją atidavė bėgikams, kurie kapsulę iš karto išgabeno į Vilnių. Bėgikai teigia, kad kapsulę, kaip simbolinę estafetės lazdelę, perdavinės vienas kitam ir taip ją pristatys į Lietuvą.

Prieš 600 metų, 1410 m. liepos 15 d., jungtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgos mūšio lauke tarp Tanenbergo ir Griunvaldo kaimų sutriuškino kryžiuočių kariuomenę, taip sustabdžiusios 200 metų trukusį vokiečių ordino veržimąsi į Rytus.

Jau daugiau kaip dešimtmetį Lenkijoje minimos mūšio metinės. Istorinio mūšio lauke jau kelerius metus pasirodo ir Lietuvos atstovai. Šiemet Lietuvos delegaciją sudaro per 100 žmonių.

Žalgirio mūšio metinių minėjimo šventė istoriniame mūšio lauke Lenkijoje prasidėjo jau trečiadienį. Laukiama, kad mūšio minėjimo metinių renginiuose apsilankys per 100 tūkstančių turistų. Į Žalgirio mūšio vietą jau atvyko ir nemažai turistų iš Lietuvos.