Mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė daugiafunkcinei struktūrai, pavadintai migdolu – smegenų limbinėje sistemoje esančiam migdolo vaisiaus formos dariniui, kuris kontroliuoja baimę ir agresiją.
Tyrime dalyvavo, be sveikų savanorių, dvi moterys, turinčios retą genetinį nukrypimą, vadinamąjį Urbacho–Wiethe sindromą, kuris pakenkia migdolą. Vienos pacientės migdolas buvo visiškai pažeistas, o kitos – pusiau. Pagal moterų amžių (42 ir 23 metų) iš kitų savanorių buvo sudarytos dvi kontrolės grupės po šešis žmones.
Bandymas atrodė kaip ekonomikos žaidimas „Monopolija“, kuriame buvo įvairių galimybių imtis piniginių avantiūrų. Kaip rašo interneto portalas, pacientės, kurių migdolo funkcija pažeista, „ryžosi net didžiausioms avantiūroms“ kur kas dažniau nei to paties amžiaus ir išsilavinimo sveiki žmonės, dalyvavę bandyme.
Pasak neurologų, abi ligonės buvo stulbinamai abejingos galimiems nuostoliams, palyginti su kontroline grupe.
Eksperimento atlikėjų nuomone, šios smegenų zonos neveikimas nedidina polinkio rizikuoti, bet būtent sumažina žmogaus sugebėjimą išvengti nuostolių.
„Baimė prarasti pinigus paplitusi visur, ir ją yra gerai ištyrusi elgesio ekonomika, bet tai, regis, yra unikalus atvejis, kai bandyme dalyvaujančios dvi moterys jos visiškai neturi“, – sako Benedetto De Martino, instituto praktikantas ir pagrindinis straipsnio autorius.
B. De Martino kolegos Londono universiteto koledže ne taip seniai jau pareiškė, kad migdolas atsakingas už kilnumo pasireiškimą.
Apskritai ši smegenų zona, kaip ne kartą paaiškėjo, vadovauja plačiam intuicijų ir jausmų spektrui – tiek patologinei baimei bei kaltės jausmui, tiek diskomforto jausmui, kurį sukelia vaiko verkimas.
