Gediminas Jaunius: „Dirbsiu tik laidoje, kuri turi gražią misiją...“

Gediminas Jaunius net šešerius metus gelbėjo Lietuvos žmones laidoje „TV pagalba", pusmetį dirbo „Vakaro žinių" vedėju, kasmet organizavo įspūdingus renginius. Šiandien vėl matome Gediminą televizorių ekranuose - jis padeda nuskriaustiesiems ir atiduoda nusikaltėlius į teisėsaugos rankas.

Kaip patekote į televizijos laidą „TV pagalba"?

Iki to laiko, kai mane išvydote televizijos eteryje, ilgai dirbau „už kadro" brolio Astijaus autorinėje laidoje „Atverkime duris". Vėliau tą patį veikiau ir TV3 televizijoje. Kai gimė laidos „TV pagalba" idėja, buvau puikus kandidatas į darbuotojus, nes galėjau vesti laidą ir pats montuoti medžiagą.

Kodėl prieš keletą metų išėjote iš „TV pagalbos"?

Kiekvienas žmogus turi tobulėti, siekti aukštesnių tikslų. Ir aš nemečiau darbo televizijoje, tik išėjau į solidesnes „Vakaro žinių" vedėjo pareigas.

Ar sunku buvo dirbti tiesioginiame eteryje? Juk prieš tai visos jūsų laidos buvo montuojamos?

Iš tikrųjų tiesioginis eteris smarkiai kutena padus (šypsosi). Užplūsta nemaža dozė adrenalino, bet kai pradedi kalbėti, susikaupi, viskas pavyksta.

Laida „Kriminaliniai tyrimai" - dar viena aukštesnė jūsų karjeros pakopa?

Vesti šią laidą man tikra garbė. Tai puikus tiesioginio eterio ir grįžtamosios žiūrovų reakcijos derinys. Tada svajojau dirbti tiesioginiame eteryje, bet dirbant žinių vedėju trūko bendravimo, prie kurio pripratau vesdamas laidą „TV pagalba". Štai kodėl gavęs pasiūlymą vesti interaktyvią laidą „Kriminaliniai tyrimai" nedvejodamas sutikau.

Šioje laidoje taip pat padedate žmonėms...

Padėti žmonėms yra būtina, jei tik tai tavo jėgoms. Be to, visada sakiau, kad dirbsiu tik tokioje televizijoje ir laidoje, kuri turi gražią misiją. Galbūt sutikčiau vesti ir kokią nors, kaip aš vadinu, „geltoną" laidą, bet ji turėtų būti superypatinga.

Laidoje „Kriminaliniai tyrimai" jūsų kolega - Vytautas Grigaravičius...

Iš tiesų žinia, kad dirbsiu su buvusiu generaliniu komisaru Vytautu Grigaravičiumi, buvo vienas lemiamų veiksnių, kodėl sutikau vesti šią laidą.

Ar nesunku dirbti su patirties televizijoje neturinčiu žmogumi?

Labai klystate manydama, kad jis neturi patirties kalbėti prieš kameras. Vytautas daug metų užėmė labai aukštas pareigas, buvo nuolat stebimas ir kalbinamas žurnalistų. Jis geriau nei aš žino, ką kada pasakyti, o kada nutylėti. Kartais tiesioginiame eteryje bandau jį truputį paprovokuoti, kad daugiau pasireikštų (juokiasi), bet Vytautas nė kiek neužpyksta, labai gerai sutariame.

Tikriausiai labai praverčia teisinės Vytauto Grigaravičiaus žinios?

Ne tik žinios, bet ir pažintys bei apskritai policijos darbo išmanymas.

Ar daug turite ruoštis laidai?

Meluočiau, jei sakyčiau, kad visą savaitę ruošiuosi. Taip tikrai nėra, vis dėlto į kiekvieną bylą reikia gerai įsigilinti, kartais ir į siužetų filmavimus vykti. Bet tai būna ne kasdien, juk turiu ir kitų darbų, ne tik televizijoje.

Kur dar dirbate?

Įmonėje „Elitaz". Kaip mėgstu juokauti, „nuo elito iki unitazo" (juokiasi). Organizuoju, režisuoju, prodiusuoju įvairius renginius. Tiesa, jie turi būti milžiniški ir įsimintini, todėl paprastai per metus surengiu tik tris keturis.

Kaip atrodo viena jūsų darbo diena?

Hmmm (šypsosi)... Norėčiau atsikelti devintą valandą, bet atsikeliu pusę dešimtos, taigi darbe būnu apie vienuoliktą. Po valandėlės jau važiuoju pusryčiauti, paprastai į netoliese esantį restoranėlį „Valentino". Ten sukertu dienos sriubos ir grįžtu į darbą. Darbą norėtųsi baigti apie aštuonioliktą valandą, bet tai padaryti pavyksta kur kas vėliau. Tada jau skubu arba namo, arba į sporto klubą. Grįžęs dar kiek pažiūriu televizorių ir einu miegoti.

Darbe gana ilgai užsibūnate, esate „darboholikas"?

Stengiuosi atsikratyti šio žalingo įpročio (šypsosi). Anksčiau nieko daugiau ir neveikiau - tik dirbdavau ir miegodavau. Dabar taip nebesielgiu, stengiuosi, kad darbas atimtų tik tam tikrą skaičių valandų, o kitą laiką galėčiau skirti sau.

Ką veikiate laisvalaikiu?

Kai dirbi mėgstamą darbą, esi labai laimingas, net apie laisvalaikį galvoti nėra kada. Kartais patinka paskaityti knygą, manęs negąsdina net jos apimtis - gali būti ir per tūkstantį puslapių. Be abejo, skaitymui reikia labai daug laiko, o jo neturiu, tad knygą skaitau labai ilgai, tarsi medituodamas (juokiasi).

Ką dar mėgstate veikti?

Labai mėgstu vairuoti. Tikriausiai tai liko iš „TV pagalbos" laikų, kai filmuodami laidas prisukome tiek kilometrų, kad užtektų kokius penkis kartus apvažiuoti aplink Žemės rutulį (šypsosi). Dabar geriausiai pailsiu tiesiog vairuodamas. Įsijungiu „Žinių radiją" arba Lietuvos pirmąją programą ir visiškai atsipalaiduoju.

Nejaugi automobilyje neklausote muzikos?

Retai. Jei klausau, muzika turi būti „širdies" - man patinka atlikėja Whitney Huston arba lengvas džiazas. O kai su draugais nutaikome progą ir išlekiame pašokti, tinka bet kokia muzika.

Turite daug draugų?

Tiesą sakant, juos galiu suskaičiuoti ant rankų pirštų. Ir kasmet tas skaičius mažėja. Tikriausiai dėl to, kad aštrėja mūsų charakteriai, keičiasi interesai... Nesu iš tų, kurie draugais vadina vos pažįstamus žmones ar naudingus asmenis. Nemėgstu parodomųjų draugysčių. Man draugai - tai tie žmonės, kuriuos laikas kartu ir mėtė ir vėtė, bet ne išbarstė. Tokia draugė yra Agnė Jagelavičiūtė. Ji man - tarsi sesė, kurios iš tikrųjų neturiu.

Daug laiko praleidžiate su draugais?

Mes viską darome spontaniškai, nieko neplanuojame. Tiesiog susiskambiname ir lekiame kur nors. Tokia buvo ir paskutinė mūsų kelionė, kai skridome į Romą - paskutiniai draugai prisidėjo prieš pat skrydį. Jau ore sužinojome, kad Romoje vyksta Madonnos koncertas, tad gavę bilietus į įspūdingą šou buvome labai laimingi.

Ar su jumis kartu skrido ir kokia nors širdies draugė?

Aš manau, kad meilei reikia skirti ir laiko, ir erdvės, kad ji galėtų atsirasti. Mano gyvenime šiuo metu tiek vietos nėra.

Kaip sutiksite šventes?

Kalėdos kaip ir Velykos priklauso šeimai, todėl jas praleisiu namuose pas mamą Plungėje. O Naujuosius sutiksiu su draugais.

Esate šeimos žmogus?

Iš tiesų su artimiausiais žmonėmis matausi ne tik per didžiąsias metų šventes. Į Plungę grįžčiau net užrištomis akimis (šypsosi). Gana dažnai vykdamas namo prigriebiu ir brolį, kuris studijuoja Vilniuje. Be to, ir mano mama Vilniuje - dažna viešnia: tai Kęstutis Rimdžius daro jai šukuoseną, tai kitokių moteriškų reikalų sostinėje atsiranda (šypsosi).

Esate laimingas?

Kol kas taip. Matysime, kaip bus kitais metais...

O kaip ekonominė krizė?

Na, ji iš tiesų jau pastebima abiejuose mano darbuose. Su Vytautu kalbėjomės apie vis didėjantį nusikaltimų skaičių. Jo prognozės mane labai liūdina, nes nusikaltimų daugėja, ir kuo toliau, tuo jų bus daugiau. Organizuojant renginius, taip pat jaučiamas klientų noras taupyti. Bet aš nenukabinu nosies, manau, krizės vieniems yra visiškas fiasko, o kitiems - galimybių metas. Norėčiau tikėti, kad aš priklausau pastariesiems (šypsosi). Tiesiog reikės truputėlį susikaupti, nes pastaraisiais metais visi per daug atsipalaidavome, pradėjome neskaičiuoti pinigų, leisti juos neapgalvotai...

Taupėte pirkdamas kalėdines dovanėles?

Juokaujate? Kalėdines dovanas pirkau Kūčių vakarą (juokiasi). Kažkaip vis laiko pritrūksta. Be to, sunku jas išrinkti, man labiau patinka prisidėti pinigais prie jau perkamos didesnės dovanos, nesvarbu, kokia proga ji dovanojama. Prisipažinsiu, dažnai pamirštu gimtadienius, bet kažkodėl ant manęs niekas nepyksta (šypsosi).

Ko palinkėtumėte mūsų skaitytojams Naujųjų metų proga?

Kad širdyse gyventų kuo daugiau meilės ir šilumos. Prisiminkite ir kartokite artimiesiems, kad juos mylite, kad jie svarbūs. Nors tai atrodo ir savaime suprantama, kai aplinkui taip nesaugu ir finansiškai, ir emociškai, svarbu, kad žmonės jaustųsi ypač saugiai bent jau bendraudami vienas su kitu...