10 faktų apie išsėtinę sklerozę

1. IS sklerozė  - darbingų žmonių liga. 

TAIP.  IS šiek tiek dažniau serga labiau išsilavinę ir aukštesnės socialinės-ekonominės padėties žmonės. Liga paprastai pasireiškia tarp 20 ir 40 metų, tačiau taip pat gali prasidėti ir jaunesniems, ir vyresniems žmonėms. Moterys serga 1,6–2 kartus dažiau negu vyrai. Vyrai dažniau serga pirmine progresuojančia IS forma.

2. IS pradinėje stadijoje diagnozuojama gana retai.

TAIP.  Anksti diagnozuoti ją labai sunku, nes jos simptomai, tokie kaip spengimas ausyse, nuovargis, pusiausvyros sutrikimai, kalbos nerišlumas, pasirodę vėl praeina. Pirmieji išsėtinės sklerozės požymiai gali būti laikinas vienos akies regos sutrikimas, galūnių ar vienos kūno pusės nutirpimas, nusilpimas, koordinacijos sutrikimai. Šios atakos gali kartotis ir kartą per kelis metus, ir keletą kartą metuose.

3. IS juodaodžiai serga rečiau. 

TAIP. Specialistų teigimu, IS paplitimas priklauso nuo geografinės padėties, ja serga vidutinio klimato zonų gyventojai (Europa, JAV) , rečiausiai – žmonės, gyvenantys karšto ir šalto klimato zonose (Afrika, Azija). Lietuva yra viena iš tų šalių, kurios patenka į didelės rizikos grupę.

4. IS galima užsikrėsti.

NE.  Ši liga nėra užkrečiama. Kai kurie žmonės turi genetinį polinkį sirgti IS, tačiau paveldima ne pati liga, bet genais perduodamas polinkis. Nors mokslininkai aktyviai analizuoja IS atsiradimo priežastis, kol kas niekas negali tiksliai pasakyti, kas sukelia šią ligą.

5. IS pasėkmė  – neįgaliojo vežimėlis.

Ir TAIP, ir NE.  IS nėra išgydoma liga, tačiau labai svarbu jos požymius pastebėti kuo anskčiau. Kuo skubiau pradedamas gydymas, tuo daugiau vilčių išvengti skaudžių pasėkmių. Daugiau nei trečdalis ligonių per 20 metų nuo ligos pradžios tampa neįgalūs. Blogesnė prognozė vyrams, sergantiems pirmine progresuojančia IS.

6. IS pasireiškia atminties praradimu.

NE.  Dažnai painiojami terminai „ išsėtinė sklerozė“ ir „sklerozė“. Pastarasis terminas kelia asociacijas su senatve ir atminties negalavimais. Tačiau šie negalavimai skiriasi.  IS - chroniška, progresuojanti liga, kuri atsiranda, kai imuninė sistema ima atakuoti savojo organizmo ląsteles, ardo sluoksnį, apsaugantį nervų ląsteles galvos ir stuburo smegenyse.

7. Nuovargis – signalas apie IS.

TAIP. Nuovargis – vienas dažniausių išsėtinės sklerozės simptomų. Jis gali pasireikšti dviem trečdaliams ligonių ir trukti mėnesį ar ilgiau.

8. Sergantys IS negali turėti vaikų.

NE. Fizinių priežasčių, kodėl sergančios moterys negalėtų pagimdyti, nėra. Tikimybė perduoti ligą vaikui yra labai maža - 1 – 5 proc.

9. Sergantys IS gyvena trumpiau.

NE. Vidutinė daugelio IS pacientų gyvenimo trukmė nesiskiria nuo vidutinės populiacijos gyvenimo trukmės. Sergantieji išsėtine skleroze gali mėgautis visaverčiu gyvenimu, tačiau turėtų nepamiršti reguliariai sportuoti, daugiau dėmesio skirti mitybai, akylai stebėti savo sveikatą. 

10. Lietuvoje diagnozuojama dvigubai daugiau IS sergančių žmonių nei kitose Baltijos šalyse.

TAIP.  Lietuvoje šiuo metu užregistruota daugiau nei 4,5 tūkst. sergančiųjų išsėtine skleroze, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 2,5 ir 1,5 tūkst. Kodėl lietuvių, sergančių šia liga yra daugiau, specialistai pasakyti negali.