Gydymas dėlėmis – naujai atrastas senas metodas

Pasak „Žmogaus sveikatos centre“ dirbančio medicinos mokslų daktaro Olego Bulanovo, dėlių naudojimą medicinoje pateisina ilgaamžė patirtis ir šiuolaikinis mokslas. „Vaistai nuolat keičiasi, nes žmonės ieško kažko geresnio, tuo tarpu dėlės egzistuoja tūkstančius metų. Be to, dėlėse kitaip nei vaistuose nėra cheminių medžiagų, todėl jos neturi pašalinio poveikio“, – tikino O.Bulanovas.

Gydomąjį hirudoterapijos poveikį sudaro keli faktoriai: reflektinis (dėlė įsisiurbia akupunktūriniuose taškuose), mechaninis (siurbiant kraują normalizuojama kraujotaka) ir biologinis (dėlė į žmogaus organizmą įleidžia fermentus, skystinančius kraują). Būtent todėl, mediko teigimu, gydymas dėlėmis dažnai daug efektyvesnis nei vietiškai veikiantys vaistai.

Gydo visą organizmą

Hirudoterapijos esmė ta, kad dėlės siurbia kraują, kurio ląstelės jau negyvos. Kad galėtų ištraukti mirusias kraujo ląsteles ir kitus prie kraujagyslių sienelių prisitvirtinusius nešvarumus, dėlės į žmogaus organizmą įleidžia kraują skystinančius fermentus. Tokiu būdu pro įkandimo vietas pašalinamas blogas kraujas ir valomas žmogaus organizmas.

Ligų, kurias galima gydyti dėlėmis, sąrašas ilgas, tačiau hirudoterapija padės tik tada, kai ligos priežastis susijusi su kraujotakos sutrikimu.

Druskininkų sanatorijoje „Belorus“ hirudoterapiją taikančios fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos Jūratės Vaščilienės teigimu, šis gydymo metodas, ne tik gerina kraujotaką, audinių mitybą, aprūpinimą deguonimi, bet ir skatina organizmą kovoti su liga. „Žmogus ateina gydytis konkretaus negalavimo, tačiau dėlių įleidžiamas sekretas yra daugiakomponentis, todėl teigiamai veikia ir gydo visą organizmą“, – teigė medikė.

Ligų, kurias galima gydyti hirudoterapija, sąrašas ilgas, tačiau, pasak dr. O.Bulanovo, dėlės padės tik tada, kai ligos priežastis susijusi su kraujotakos sutrikimu. „Gydyti galima aukštą kraujospūdį (hipertoniją), migreną, cukraligę, odos problemas, ginekologines, urologines ligas ir daugelį kitų, tačiau liga turi būti susijusi su kraujotakos sutrikimu. Pavyzdžiui, nuo gastrito dėlės nepadės“, – dėstė O.Bulanovas.

Todėl pirmiausia medikai turi diagnozuoti, ar ligos priežastis patenka į diapazoną, kuriame sutrikusi kraujotaka. Tai nustatoma atliekant kompiuterinę diagnostiką, kuri parodo, kaip funkcionuoja organai ir kuriose vietose kraujotaka yra sutrikusi.

Eksperimentuoti nepataria

Yra žmonių, kurie mėgina dėlėmis gydytis patys, tačiau, pasak O.Bulanovo, savarankiškai nustatyti, ar liga susijusi būtent su kraujotakos sutrikimais, sunku, o ką jau kalbėti apie tai, kaip parinkti vietą, kurioje dėti dėles. „Jei liga nesusijusi su kraujotaka arba dėlės dedamos netinkamoje vietoje, įkandimo vieta gali supūliuoti, gali pasireikšti alergija, kilti uždegimai, įvairios komplikacijos. Geriau neeksperimentuoti, o pasitarti su mediku“, – teigė dr. O.Bulanovas.

Dėlių terapija gali būti taikoma visiems žmonėms, tačiau dr. O.Bulanovas šiuo metodu nepataria gydyti vaikų. Anot jo, ypač atsargiai hirudoterapija turi būti taikoma nėščiosioms ir žmonėms, kurių žemas kraujospūdis.

Ilgalaikiam efektui – procedūrų kursas

Pasak gydytojos J.Vaščilienės, vienos gydymo dėlėmis procedūros dažniausiai nepakanka. „Siekiant stabilaus ir ilgalaikio efekto, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, kuris paskirs individualų procedūrų kursą“, – patarė medikė. Gyd. O.Bulanovas teigė, kad paprastai rimtam gydymui skiriamas dešimties tokių procedūrų kursas, o vėliau žmogus stebi savo sveikatą, jos pokyčius ir tada sprendžiama, ar reikia procedūras kartoti, ar skirti tik profilaktiškai.

Gyd. Olegas Bulanovas

Anot medikų, dedamų dėlių skaičius priklauso nuo paciento lyties, amžiaus, svorio, tačiau dažniausiai dedamos 4–5 dėlės. Vienos tokios procedūros kaina svyruoja nuo 60 iki 120 litų.

Gąsdina mitai

Nors anot gyd. J.Vaščilienės, visuomenės susidomėjimas hirudoterapija yra nemažas, tačiau dalį žmonių atbaido stereotipai, kad ta pati dėlė gali būti naudojama kelis kartus, kad procedūra nemaloni ir po jos dar lieka randai. Tačiau „15min“ kalbinti medikai sutartinai teigė, kad dėlės dėl savo fiziologijos gali būti tik vienkartinės. „Medicininė dėlė, prisisiurbusi kraujo, pusę metų to nebegali daryti. Tiek laiko dėlių laikyti neapsimoka, todėl jau po pirmos procedūros dėlės yra utilizuojamos,“ – tikino O.Bulanovas. Jam antrino ir J.Vaščilienė: „Pabaigus procedūrą dėlės yra užmigdomos pacientui matant, todėl nerimauti nėra dėl ko“.

Gydytojai taip pat paneigė mitą, kad dėlių įkandimai palieka randus. „Po procedūros žmonės supažindinami, kaip reikia elgtis su žaizdelėmis, kaip jas prižiūrėti, kad jos neatsivertų, nebūtų įnešta infekcija, tuomet randeliai lieka vos pastebimi“, – teigė J.Vaščilienė. 

Nelicencijuojama paslauga

Gydymas dėlėmis, kaip ir homeopatija bei akupunktūra Lietuvoje yra laikomas alternatyvia medicina ir Sveikatos apsaugos ministerijos nėra licencijuojamas. Tačiau bet kuris medicinos praktikos licenciją turintis gydytojas gali taikyti hirudoterapiją kaip alternatyvią gydymo metodiką.

Hirudoterapijos nereglamentuoja ir ES teisės aktai, tuo tarpu JAV, ši metodika pripažįstama ir taikoma tradicinėje medicinoje.

Kadangi Lietuvoje ši paslauga nelicencijuojama, neaišku, kiek įstaigų teikia šias paslaugas. Problemiškas tampa ir visas procesas – nuo medicininių dėlių importo iki gydymo procedūrų, mat nėra kriterijų, kaip reikėtų vertinti dėlių tinkamumą naudoti saugiam ir veiksmingam gydymui, nėra dėlių, kaip medicinos priemonių, apskaitos ir pan.