Kad iškylos gamtoje neapkartintų apsinuodijimas

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas per maistą plintančiomis infekcinėmis ligomis padidėja būtent šiltuoju metų periodu, dažniausi susirgimai – salmoneliozė ir šigeliozė (dizenterija). Kaip rodo oficiali statistika, kasmet gegužės–rugpjūčio mėnesiais užregistruojama apie 30–50 proc. visų šių infekcijų atvejų.

Svarbi maisto gaminimo kultūra

Pasak infekcinių ligų gydytojos Vilniaus universiteto lektorės Audronės Marcinkutės, dažniausiai apsinuodijama netinkamai termiškai apdorotu ir paruoštu maistu, valgant nešvariomis rankomis arba nepaisant maisto gaminimo kultūros. Pavyzdžiui, tas pats nenuplautas peilis ir lentelė naudojami pjaustyti ir žaliai, ir paruoštai mėsai.

Didelė apsinuodijimo tikimybė atsiranda valgant nepakankamai išvirtą ar iškeptą maistą. Šašlykai gali būti apskrudę, tačiau viduje mėsa nespėja tinkamai iškepti. Taip pat ir su žuvimi, vištienos šlaunelėmis ar sparneliais, ypač kepamais ant grotelių. Gydytoja akcentuoja, kad mėsa apie kaulą jokiu būdu negali būti rožinės spalvos, tinkamai iškepta mėsa turi lengvai atsiskirti nuo kaulo.

Anot A.Marcinkutės, apsinuodijimus sukelia nemokėjimas elgtis su maistu.

„Žmonės turi žinoti, kad nesaugu gerti žalius kiaušinius ar kokteilius su jais. Kiaušinienė turi būti kepama iš abiejų pusių. Prieš vartojant mėsą į ją reiktų įsmeigti šakutę ir patikrinti, ar nebėga sultys, ar mėsa tikrai iškepusi,“ – pastabomis dalijosi pašnekovė ir įspėjo, kad šeimininkėms nereikėtų ragauti neapdoroto mėsos faršo ar marinato, kuriame paruošti šašlykai.

Greitam maistui – „Ne!“

Kai kurie žmonės iškylai gamtoje renkasi ir greito maisto restoranų produktus arba sustoja pakelės užkandinėse nusipirkti kebabų, beliašų ar pan. Tačiau infekcinių ligų gydytoja įspėja, kad vasarą šių produktų reikėtų vengti. „Šiltoje aplinkoje jei greitai genda, juose palankios sąlygos mikrobams daugintis. Perkant tokius produktus kaip rūkytą žuvį ar minėtus pyragėlius su mėsa, būtina žiūrėti realizacijos terminų“, – sakė A.Marcinkutė.

Gydytoja Audronė Marcinkutė

Ypatingai atsargūs turėtų būti ir tie, kas pamėgo rytietišką virtuvę. Pasak gydytojos, restoranuose maistas ruošiamas aukštoje temperatūroje, bet trumpą laiką, todėl kyla pavojus, kad mikrobai nespės žūti. Susirūpinti verta ir šaltibarščių mėgėjams. Nors tai patiekalas, kuriam gaminti nereikia ypatingų pastangų, vis dėlto netinkamai išvirus kiaušinius, juos nulupus ir nenusiplovus rankų, nuo lukštų bakterijos pernešamos ant kitų produktų, taip šaltibarščius galima užkrėsti salmonelėmis, kitais mikrobais.

Būtina laiku kreiptis pagalbos

Apsinuodijus maistu dažniausiai ima skaudėti pilvą, kūno raumenis, juntamas sunkumas skrandyje, šleikštulys, bendras silpnumas. Žmogui gali pakilti temperatūra, imama vemti, viduriuoti. Infekcinės žarnyno ligos sukelia svarbių organų veiklos sutrikimus. Dėl skysčių deficito ir intoksikacijos sutrinka inkstų veikla, širdies ritmas, žmogus gali nualpti, pasireiškia traukuliai, galūnių tirpimas. Tačiau kai kuriais atvejais apsinuodijimų pasekmės dar rimtesnės – žmogų gali ištikti infekcinis–toksinis ar hipovoleminis šokas, o kartais net mirtis. ULAC duomenimis, 2005–2009 metais šalyje užregistruoti 5 mirties atvejai nuo žarnyno infekcinių ligų.

Tačiau medikai skuba paguosti, kad visos žarnyno infekcinės ligos yra išgydomos. Svarbiausia laiku kreiptis į gydytojus, kad būtų nustatyta diagnozė ir paskirtas reikiamas gydymas.

Saugoti reikia ne tik save

Pasak gydytojos A.Marcinkutės, išvengti apsinuodijimo visų pirma padės atidus asmens higienos taisyklių laikymasis ruošiant maistą gamtoje. Maisto produktus iki pasirinktos poilsiavietės taip pat reikia nugabenti saugiai. Greitai gendantiems produktams arba tiems, kuriuos įprasta laikyti šaldytuve, medikė rekomenduoja įsigyti šaltkrepšį arba nešiojamą šaldytuvą. „Norint sutaupyti, pakaks įsigyti šaltkrepšį, o į jo dugną ar šonus įtaisyti plokšteles su ledukais, kurias galime paimti tiesiog iš namuose esančio šaldiklio“, – patikimą maisto gabenimo būdą pasiūlė medikė.

Visos žarnyno infekcinės ligos yra išgydomos. Svarbiausia laiku kreiptis į gydytojus.

Taip pat derėtų į gamtą vežtis ir dezinfekuojančių servetėlių rankoms ar maisto gaminimo įrankiams nuvalyti. Būtinas ir švarus geriamasis vanduo, kuris pravers ir norint nuplauti daržoves ar ruošti kitus maisto produktus. Gydytoja įspėja nevartoti vandens iš atvirų telkinių, ar bet kokio kito nepatikimo šaltinio.

Svarbu pagalvoti ir apie aplinkinius žmones. „Jei nutiko taip, kad apsinuodijote, turite pasistengti, kad kitam taip nenutiktų. Tokiu atveju sergantysis neturėtų su kitais dalintis tuo pačiu puodeliu ar kitais įrankiais, dažnai plauti rankas, dezinfekuoti išmatas tualete“, – patarė gydytoja ir pridūrė, kad esant galimybei, apsinuodijęs žmogus turėtų būti izoliuotas nuo kitų, kad infekcija neplistų.

Pasveikti padės skysčiai

Jei vis dėlto nepavyko išvengti maistu plintančios infekcinės ligos, pajutus pirmuosius jos požymius (stiprų šleikštulį, pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą) patartina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Kol laukiama medikų ar vykstama pas juos, efektyviausią pirmąją pagalbą sau suteikti gali pats apsinuodijęs žmogus. Visų pirma jam reiktų išvalyti skrandį nuo maisto, kuriuo buvo apsinuodyta, lėtai, mažais gurkšneliais gerti šiltą arbatą, negazuotą mineralinį vandenį.

Medikai paprastai tokiems ligoniams skiria specialų režimą ir dietą. Anot A.Marcinkutės, apsinuodijus organizmas netenka daug skysčių, todėl pirmiausia siekiama atstatyti jų kiekį. Žmogus turi nuolat gurkšnoti negazuotą mineralinį vandenį arba lengvai saldintą arbatą. Pasak medikės, gazuotų gėrimų ar sulčių tokiu metu derėtų vengti. Viduriuojant dažniau nei 7–10 kartų per dieną, pakartotinai vemiant, skysčius būtina lašinti ir į veną. Dietai dažniausiai skiriami džiūvėsiai, sausainiai, košės ir bananai. Laikydamasis gydytojo nurodymų ligonis sveiksta maždaug 3–5 dienas, esant komplikacijoms – iki savaitės.