Praktiški patarimai atostogoms: ką įsidėti, kad nebijotum medūzų, jūros ežių ir karštos saulės?

Kalbame apie vasaros vaistinėlę. Kraudami daiktus į lagaminą ar kelioninę kuprinę, visada mažą skyrelį palikite medicininėms priemonėms susidėti. 

Pasak VU ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadovės doc. Matildos Bylaitės, atostogos tikrai kels mažiau rūpesčių, jei vaistinėlėje turėsime pleistrų, dezinfekuojančio skysčio, tepamo antibiotiko, hormoninio tepalo, vaistų nuo alergijos, temperatūros ir nuo skausmo. Jie padės žaizdelėms greičiau gyti jei įsidrėksime, avalynė nutrins kulną, ar, užkliuvę už kliūties, nusibalnosime kelį.

Vaistai gali tapti pavojingi

Komplektuodami kelioninę vaistinėlę, ypač jei ketiname vykti ten, kur saulės ir šilumos yra daugiau nei mūsų krašte, būtinai atidžiai perskaitykite vaistų informacinius lapelius. Mat yra medikamentų, kurie, veikiami saulės, gali sukelti alerginių reakcijų.

Tai pasakytina ir apie tepalus, kremus ir gelius nuo sąnarių skausmų, kuriuos naudoja pagyvenę žmonės. Reikia žinoti, kad šie medikamentai gali sukelti alergines reakcijas, jei jais pasitepę išeisime į saulę. Šis reiškinys turi medicininį terminą – tai fototoksinis arba fotokontaktinis dermatitas. Tokį poveikį gali turėti ir jodas – ne visiems ir ne visada, tačiau reikėtų būti atsargiems.

Pavojai vandenyje: kaip pašalinti medūzų čiuptuvėlius

Mūsų odą pažeisti gali vandens gyvūnija. Jau ir šiemet yra žmonių, grįžusių iš kelionių su sutinusiomis, pūslėtomis kojomis. Taip gali nutikti, jei maudysitės jūroje, kurioje yra medūzų. Jų čiuptuvėliai prikimba prie odos, odą pažeidžia juose esantys nuodai. Medūzos nuodus naudoja grobiui nužudyti ir gynybai.

Jei taip nutiko, kad medūza nudilgino, odos ligų gydytoja doc. Matilda Bylaitė pataria tą vietą nuplauti jūros vandeniu (ne geriamuoju – nuplovus būtent jūros vandeniu, mažėja skausmas), pašalinti

Aurelijos Kripaitės nuotr/Lietuvos pajūrį nuklojo medūzos.

čiuptuvėlius. Jei plaunant jūros vandeniu jie nenusiplauna, patariama turimomis priemonėmis juos pašalinti. Galima plastikine kortele (kreditine arba viešbučio raktą atstojančia) nuskusti arba pažeistą vietą patepti dantų pasta ir, jai sudžiūvus, nulupti.

Jei labai skauda, šį simptomą gali sumažinti karštas vanduo. Reikia merkti koją ar ranką į karšto vandens dubenį, ir per keletą minučių skausmas sumažėja. Jei medūzos nudilgintas plotas didelis, skausmą sunku kęsti, patariama išgerti skausmą mažinančių vaistų, tabletę nuo alergijos.

Jei juntamas galvos svaigimas, pykinimas, trūksta oro, jaučiama paniška baimė, tada reikėtų kreiptis į gydytoją, nes šie simptomai rodo didelį apnuodijimą ir be specialistų pagalbos neapsieisime.

Ypatingai reikia saugotis, kad nuodingosios medūzos nepatektų į burną, akis. Mat gleivinė pažeidžiama ypač greitai, ji gali pradėti tinti ir žmogus gali uždusti. Gydytoja doc. M. Bylaitė atkreipia dėmesį, kad ir ant kranto išmestos sudžiūvusios medūzos gali alergizuoti. Tad mėtytis medūzomis, kaip kartais mėgsta išdykauti jaunimas – šiukštu negalima.

Jūrų ežiai

Didelių bėdų gali sukelti ir jūrų ežiai. Netyčia užmynus ar iš smalsumo ranka palietus ežį, jis ginsis spygliais ir nuodais. Jūros ežių spyglius ištraukti – labai sunku, nes dėl jų specifinės sandaros ir galiukuose esančių šerelių, spygliai stipriai įsikabinę.

Gydytoja doc. M. Bylaitė pasakoja, jog vietiniai gyventojai pataria netraukti tų spyglių, o atvirkščiai – akmeniu sukalti į odą. Tuomet žmogus bent jau koją priminti gali. O tie spygliai – arba rezorbuosis arba pasišalins, kaip ir rakštis. Jei žmogui labai skauda, patarimas tas pats – karštas vanduo, vaistai nuo skausmo.

Skausmą mažina ir amoniakas – galima juo patepti. Tačiau paprastai kelionėje tokių dalykų neturime. Tokiais atvejais gali padėti ir liaudiškas patarimas – koją... apšlapinti. Žinia, jog kai labai skauda, tokį gamtinį dalyką atlikti būna nesudėtinga. Kaip žinome, šlapime yra amoniako. Medikė sako, kad svarbiausia nepasimesti ir prisiminti viską, kas tokiomis ekstremaliomis sąlygomis gali padėti.