Saulės bučiniai grasina odai rimtais pavojais

Tai, kad saulė skatina naujų apgamų formavimąsi ar jau esančių pakitimus, nėra mitas. Anot S.Špokevičiaus, saulės spinduliai veikia visą žmogaus organizmą, tačiau, kadangi oda yra apsauginis organizmo barjeras, ji paveikiama pirmiausiai. Ultravioletiniai spinduliai gali sukelti dermatitą, vėžėjimą ir pan. Todėl norint apsaugoti odą nuo tokių pakitimų visų pirma patariama kuo mažiau būti saulėtoje aplinkoje.

Gydytojas med. dr. Saulius Špokevičius

Pasak S.Špokevičiaus, labiausiai save saugoti turėtų žmonės, kurių oda yra šviesi. Tokia oda turi mažiau ląstelių, sudarančių barjerą saulės spinduliams ir jonizuojančiai radiacijai, todėl ir tikimybė rastis apgamams yra didesnė. Tuo tarpu tamsi oda savyje turi daugiau pigmento melanino, kuris padidina odos atsparumą ir neleidžia radiacijai patekti giliau. „Tačiau apgamai, kurių sudėtyje yra daugiau melaniną gaminančių ląstelių, į saulę reaguos atitinkamai – jie didės“, – apie saulės spindulių pavojų odai įspėjo medikas.

Gresia odos išsekinimas

Apgamai – tik vienas iš pavojingų odos darinių. Jei šviesios odos žmogus dažnai būna saulėtoje aplinkoje, ilgainiui saulė odą išsekina ir ši patamsėja, atsiranda šlakai, oda išplonėja ir išsausėja, praranda elastingumą, tampa lengviau pažeidžiama. Dažnai šviesiai odai pasireiškia dermatitas, kai kurios odos dalys gali opėti ar net suvėžėti. Anot S.Špokevičiaus, dažniausiai su tokiomis problemomis susiduria žmonės, gyvenantys pajūryje, kurie manosi pripratę prie saulės, ir pakankamai nepridengia kūno ar nesudaro pavėsio veidui. „Jei tenka ilgą laiką būti saulėje, nėra priemonių kurios padėtų visiškai išvengti strazdanų ar pigmentacijos“, – teigė gydytojas.

Jei tenka ilgą laiką būti saulėje, nėra priemonių kurios padėtų visiškai išvengti strazdanų ar pigmentacijos, sakė S.Špokevičius.

Būtina stebėti

Statistiškai yra pastebėta, kad piktybinis odos navikas – melanoma – kyla iš apgamų ir pigmento sankaupų, todėl didžiausias dėmesys turi būti skiriamas tokiems odos ir pigmento pokyčiams. Tačiau, anot S.Špokevičiaus, kartais šiuos pokyčius yra sunku pastebėti dėl atipijos. „Dažnai pasitaiko, kad net specialistai nepastebi ar teisingai neįvertina pokyčių, kurie yra apgamuose. Net ir histologinė diagnozė nėra šimtaprocentinė. Tad jei klysta profesionalai, žmogus būdamas ne medikas pats sau sunkiai gali diagnozuoti pakitimus“, – teigia medikas.

Tačiau pastebėjus, kad oda pleiskanoja, opėja, joje atsiranda sustandėjimų ar kitų matomų arba apčiuopiamų pakitimų, S.Špokevičius pataria nedelsiant kreiptis į gydytojus.

Anot specialisto, norint išvengti nepageidaujamų odos darinių reikia stengtis maksimaliai apsaugoti odą: mažiau būti lauke, kai saulė yra itin aktyvi, nesideginti be apsauginių kremų. Be to, anot S.Špokevičiaus, graži oda nelygu įdegusi oda. „Ne visi gali įdegti, pavyzdžiui, albinosai ar šviesią odą turintys žmonės kaip tik gali nukentėti nuo saulės poveikio. O juk sveika oda turi būti elastinga, nepleiskanoti, būti lyg sutepta kremu“, – sveikos odos paslaptis dėstė medikas.

Tam, kad galėtume džiaugtis tokia oda, reikia ja rūpintis. Kaip geriausiai tai padaryti, gali patarti gydytojas dermatologas.