Saulės šiluma gali būti klastinga

– Dėl kokių priežasčių gali ištikti saulės smūgis arba perkaitimas?

– Saulės smūgis gali ištikti, kai užmiegama deginantis tiesioginės saulės spinduliuose, tokią tikimybę padidina ir tvankumas, persivalgymas, alkoholinių gėrimų vartojimas paplūdimyje. Perkaitimas arba kitaip šiluminis smūgis dažniausiai pasireiškia daug ir sunkiai dirbant karštoje aplinkoje (šiltnamyje ar saulės atokaitoje), retai vėdinant patalpas, karštą dieną aktyviai judant ir geriant mažai vandens. Neretai šiluminis ir saulės smūgis ištinka vienu metu.

– Kokie žmonės susiduria su didžiausia saulės smūgio rizika?

– Juos būtų galima išskirti į dvi grupes – pagal amžių ir pagal veiklos pobūdį. Saulės smūgis labiausiai gresia vaikams, paaugliams ir senyvo amžiaus žmonėms, nes dėl amžiaus ypatumų jų organizmo vidinės termoreguliacijos sistema nėra tobula. Prisideda ir išoriniai veiksniai – nepakantumas karščiui, antsvoris, širdies ir kraujagyslių susirgimai, nesaikingas alkoholio vartojimas ir pan.

Į rizikos grupę pagal veiklos pobūdį pirmiausia patenka žmonės, dirbantys atvirose vietovėse ir patiriantys tiesioginį saulės spindulių poveikį. Tačiau perkaitimas gresia ir dirbantiems uždarose patalpose, kur oro cirkuliacija itin maža, o temperatūra didesnė nei 30 laipsnių. Su šia grėsme susiduria ir poilsiautojai prie atvirų vandens telkinių ar keliaujantys į šiltus kraštus.

– Kokie simptomai rodo, kad žmogus nukentėjo nuo saulės?

– Perkaitus ar gavus saulės smūgį pasireiškia galvos skausmas, spengimas ausyse, mirgėjimas akyse, padažnėja kvėpavimas ir pulsas. Gali prasidėti pykinimas ar vėmimas. Žmogus tampa apatiškas, jo oda išbąla, pila šaltas prakaitas, jaučiamas bendras silpnumas, aukšta kūno temperatūra (38–40°C). Pasireiškia sąmonės pritemimas arba jos išvis netenkama.

Įtarti saulės smūgį ar perkaitimą mažiems vaikams galima jeigu jie tampa neįprastai irzlūs, suglebę, viskam apatiški, juos pykina, pakyla kūno temperatūra, atpilamas skrandžio turinys, pastebimas sąmonės pritemimas, ar atsiranda traukuliai.

Beje, kartais saulės smūgis pasireiškia pavėluotai, t.y. ne būnant saulėje, o praėjus 6–8 valandoms.

– Kokia turi būti pirmoji pagalba tokiais atvejais?

– Pirmiausia skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį į vėsią vietą, paguldykite truputį pakelta galva arba pasodinkite, atsekite ir atlaisvinkite drabužius, ypač apykaklę, vėdinkite žmogų, apipurkškite ar suvilgykite veidą vandeniu, ant galvos dėkite šaltą kompresą, pasiūlykite vėsesnio gėrimo. Jei nukentėjusįjį pykina, duokite išgerti ko nors rūgštaus. Jei žmogus be sąmonės, nedelsiant guldykite ant šono, vėdinkite, negirdykite (nes galite užkišti kvėpavimo takus) ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.

Vaikus taip pat nedelsiant reikia guldyti į pavėsį, kūną suvilgyti šaltu vandeniu arba įvynioti į drėgną paklodę. Duokite atsigerti šaltų skysčių, geriausia – negazuoto mineralinio vandens, sulčių arba vėsios arbatžolių arbatos. Jei vaiko temperatūra aukštesnė kaip 38,5°C, ją mažinti reiktų vaistais.

Kaip išvengti saulės smūgio?

- ilgą laiką būdami karštoje ir saulėtoje aplinkoje vartokite daug skysčių;

- valgykite daugiau skystų ar lengvai pasisavinamų produktų, vaisių ir daržovių;

- venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais;

- dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, drabužius, nepamirškite galvos apdangalo;

- karštą dieną fizinius darbus atlikite ryte arba vakare, dirbdami neišsirenkite iki pusės;

- ribokite buvimo karštoje aplinkoje trukmę, venkite tiesioginių saulės spindulių;

- su mažais vaikais nebūkite atviroje saulėje, kai ji karščiausia, t.y. tarp 11–15 val.

- vaikus aprenkite lengvai, uždėkite šviesios spalvos plačiabrylę kepuraitę, kad šešėlis dengtų ausis ir visą veidą.