Vitaminų atsargos – iš gamtos gėrybių

Anot pašnekovės, organizme daugiau kaupiami riebaluose tirpūs vitaminai (A, E, K ir D), todėl tikėtina, kad vartodami daug morkų, įvairių geltonos bei oranžinės spalvos vaisių, pomidorų, raudonųjų paprikų sukaupsime vitamino A atsargų, o valgydami žalialapes daržoves, tokias kaip kopūstai, brokoliai ir špinatai, nepristigsime ir vitamino K. Nors gamtos gėrybių, iš kurių galima gauti vitaminų atsargų, spektras platus, tačiau, pasak dietologės, pamatuoti, kiek ir kokių vitaminų sukaupta, beveik neįmanoma.

Visavertė mityba: sunku, bet įmanoma

Nors lietuvių mitybai sezoniškumas turi įtakos, specialių nurodymų kaip maitintis skirtingais metų laikais nėra. „Sezono metu būtina valgyti šviežias uogas, vaisius ir daržoves, kitų išskirtinių rekomendacijų nėra“, – teigė pašnekovė.

Pasak D.Pipiraitės, gerą savijautą bet kuriuo metų laiku užtikrina tik visavertė mityba. Tam, kad organizmui nestigtų vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų, anot dietologės, kasdien reikia suvartoti 300–500 g daržovių, iš kurių 2/3 turi būti šviežios, 1/3 gali būti troškintos ar kitaip apdorotos, reikia suvalgyti 2–4 vidutinio dydžio vaisius, 5–11 porcijų duonos, grūdų, bulvių, 2–3 porcijas mėsos, žuvies, paukštienos, kiaušinių, riešutų arba ankštinių ir 2–3 porcijas pieno produktų.

Gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė

Kadangi per dieną patariama suvartoti beveik 0,5 kg daržovių, dietologė įvardijo penkias jų grupes, iš kurių turi susidaryti reikiamas kiekis. Pagal vitaminus ir kitas veikliąsias medžiagas skiriamos kopūstinės, ankštinės, tamsiai žalių lapų, oranžinės spalvos ir česnakinės daržovės. „Tam, kad sukauptume visą spektrą daržovių teikiamų naudingų medžiagų, būtina suvalgyti bent po vieną daržovę iš visų penkių minėtų grupių. Tai sunkoka, bet įmanoma“, – tikino pašnekovė.

Be to, dietologė priminė, kad kai kurie vitaminai ir naudingosios medžiagos organizmo pasisavinami tik tada, kai jų turintys produktai yra tinkamai vartojami. Pavyzdžiui, riebaluose tirpaus vitamino A pasisavinimui reikalingi riebalai, todėl valgant morkas ant jų reikėtų užlašinti aliejaus. Tą patį reikėtų daryti ir valgant kopūstus bei tamsiai žalių lapų daržoves, kuriose yra vitamino K, nes šiam vitaminui pasisavinti irgi reikia riebalų. Žalialapės daržovės yra ir geležies šaltinis, tačiau jų geležį organizmas pasisavina labai sunkiai. Valgant šias daržoves, reikia ant jų užlašinti citrinos sulčių, mat jose esantis vitaminas C pagerina geležies pasisavinimą.

Maisto papildai – ne visiems

Pasibaigus šviežių daržovių ir vaisių sezonui, nereikėtų skubėti griebtis maisto papildų. Anot D.Pipiraitės, net ir ne sezono metu perkamuose lietuviškuose ar atvežtiniuose produktuose naudingų medžiagų yra, todėl papildus patariama vartoti tik esant specialiam poreikiui. „Pirmoji indikacija –kai maitinimasis nėra visavertis ir įvairus. Tuomet nesvarbu, žiema ar vasara, maisto papildus vartoti rekomenduojama“, – teigė dietologė ir pridūrė, kad kitais atvejais maisto papildų ir vitaminų vartojimą nusako specialios indikacijos. „Papildus rekomenduojama vartoti nėštumo metu arba tuomet, kai moteris ruošiasi pastoti. Taip pat jie skiriami vegetarams, liesėjantiems, besilaikantiems hipokalorinių dietų, gausiai alkoholį vartojantiems žmonėms arba tiems, kurių apetitas sutrikęs. Maisto papildai reikalingi ir senyvo amžiaus žmonėms, nes jų vitaminų pasisavinimas gali būti prastesnis“, – teigė pašnekovė.

Pasak gydytojos dietologės D.Pipiraitės, kad šaltuoju metų laikotarpiu nepritrūktume vitaminų, dera iš anksto pasirūpinti vitaminingų produktų atsargomis.

Būtina tartis su gydytoju

Pasak D.Pipiraitės, apie vitaminų trūkumą organizme, pirmiausia įspėja prasta savijauta, kuriai būdingi bendrieji simptomai, tokie kaip nuovargis ar silpnumas. Kai kurių vitaminų koncentraciją galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą, tačiau ne visų. Tuo tarpu ženklus vitaminų trūkumas pasireiškia specifinėmis ligomis: vitamino C avitaminozei (skorbutui) būdingi dantenų pažeidimai, kraujavimas, dėl vitamino B1 stokos atsiranda Beriberi liga, kurios metu dingsta apetitas, sutrinka virškinimas, silpnėja atmintis. Gali pasireikšti galvos skausmai, dirglumas, ypač būdinga periferinių nervų uždegimas, rečiau gali sutrikti širdies veikla, sulėtėti žarnyno peristaltika.

Tačiau pajutus pirmuosius galimo vitaminų trūkumo simptomus, dietologė nepataria skubėti į vaistinę ir pirkti pirmų pasitaikiusių vitaminų ar maisto papildų. „Prieš ką nors perkant būtina pasitarti su bendrosios praktikos gydytoju arba dietologu, nes jie žino produktų specifiką bei asortimentą ir gali padėti susidoroti su užpuolusiais negalavimais“, – teigė D.Pipiraitė.