Dokumentiniame filme „Kelionė per Lietuvą“ – Lietuva britų menininko akimis

Kaip per nepriklausomybės metus pasikeitė gyvenimas Lietuvoje? Tai, ką esame pamiršę (o gal niekad nė nepastebėję?) apie savo šalį ir save pačius, mums su humoru ir rimtomis įžvalgomis filme „Kelionė per Lietuvą“ primins Davidas.

Jo pokalbiai su skirtingais žmonėmis, kelionės įspūdžiai, Lietuvos vaizdai ir archyviniai kadrai padės žiūrovams patirti visą dviejų dešimčių metų laikotarpį.

„Aš esu tik viena iš kinematografijos priemonių, prizmė, kitaip tariant, žiūrovai į viską gali žiūrėti mano akimis, o išvadas daryti patys. Tik sufleruoju, kad žymiai įdomiau dairytis pokyčių neįprastose detalėse, pavyzdžiui, nagrinėjant ne politikų kalbas ar rinkimų programas, o turgaus prekystalių turinį ar baikerių judėjimą“, – savo atradimais dalijosi D.Ellisas.

„Norėjome sukurti kitokį dokumentinį filmą apie Lietuvos nepriklausomybės metus. Reikėjo rasti kabliuką, traukiantį lietuvį domėtis vieta, kurioje gyvena, istorija, pamatyti grožybes, kurios jį supa. Tas kabliukas – tai D.Ellisas, nes jis, kitaip negu iki šiol mano sutikti žmonės, mato daiktus ir įvykius. Be to, tai, kad Davidas mus stebi jau beveik du dešimtmečius ir negyvena Lietuvoje, prideda pikantiškumo jo pastaboms apie mūsų gyvenimą“, – sakė režisierius Vaidotas Digimas.

Pasak prodiuserės Živilės Gallego, kad filme atskleistos nuomonės apie Lietuvos gyvenimo pokyčius būtų kuo įvairesnės ir apimtų daug gyvenimo sričių, filmuodama kūrybinė grupė nuvažiavo apie tris tūkstančius kilometrų, neaplenkdama nei didelių miestų, nei mažų kaimelių.

„D.Ellisui, kitos kultūros atstovui, buvo lengviau užduoti nepatogius klausimus pašnekovams: turgaus prekeivei, kunigui, filosofui, žvejui, drabužių dizainerei, muzikantui, astronomui, politikos žurnalistei, šakočių kepėjai ir kitiems, tad jis labai greitai įsijautė į savo vaidmenį, jam reikėjo tiesiog būti savimi“, – pasakojo Ž.Gallego.

Dokumentinis filmas „Kelionė per Lietuvą“ nuo kovo 4 d. rodomas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Alytuje.

Filmą prodiusuoja kompanija „Fralita Films“, filmą iš dalies parėmė AB TEO LT ir Kultūros rėmimo fondas.