Jovita Valeikaitė: „Meilė italų kalbai atsirado anksčiau nei draugas italas“
Autorius:
Karina Ziminaitė
/ 
/ Žmonės.lt
/ Žmonės.lt
„Lietuvos ryto“ nuotr. / Jovita Valeikaitė
Žurnalistė Jovita Valeikaitė šią savaitę grįžo į Lietuvą po dviejų Italijoje praleistų savaičių. Florencijoje moteris tobulino savo italų kalbą ir pagaliau įgyvendino svajonę – pagaliau peržengti per save ir prabilti itališkai.
„Buvau išvykusi į Italų kalbos institutą Florencijoje, gavau stipendiją per Italų kultūros centrą, nes ten kalbos mokausi jau metus. Vienu metu man pasidarė labai svarbu prabilti itališkai, nes pradėjau suprasti, ką kalba kiti, žinojau daug žodžių, bet vis negalėjo prisiversti kalbėti pati. Nutariau, kad reikia persilaužti“, – portalui Žmonės.lt pasakojo J.Valeikaitė. Nors moters stipendija buvo skirta mėnesiui, dėl Lietuvoje laukiančių darbų ir 3-ejų dukters Indijos Marijos tiek laiko mėgiamoje šalyje ji pasilikti negalėjo.
Su mylimuoju, Romoje gyvenančiu italu Claudio Azzaretti J.Valeikaitė skirtingais keliais po mažiau kaip metų draugystės pasuko paskutiniąją 2011-ųjų dieną, tačiau dėl to mėgstamos kalbos neišsižadėjo.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Jovita Valeikaitė Florencijoje |
„Meilė italų kalbai atsirado ir jos mokytis pradėjau daug anksčiau nei pradėjau draugauti su italų tautybės žmogumi. Italų kalba man visada labai patiko, nors mane draugai ir mėgino atkalbėti. Anksčiau maniau, kad būtina puikiai įvaldyti anglų kalbą, tačiau atėjo laikas kitai užsienio kalbai“, – pasakojo žurnalistė. Ji teigė mokslus pradėjusi dar tada, kai dukrai tebuvo pusantrų metukų.
„Pradėjau lankyti pamokas, vėliau prasidėjo darbai, mečiau mokslus ir po metų vėl grįžau. Ta italų kalba, meilė italų kultūrai ir virtuvei, draugas italas – tai vienas kitą papildantys dalykai, kurie nėra tiesiogiai susiję“, – sakė J.Valeikaitė. Ji prisipažino, kad per pastaruosius metus turėjo daugybę progų pradėti kalbėti itališkai, tačiau ji vis negalėjo įveikti vidinių barjerų.
Kalbėti itališkai pastūmėjo anglų kalbos nemokėjusi šeima
Florencijoje J.Valeikaitė gyveno iš Neapolio kilusių italų šeimoje. „Atvažiavau į nuostabius namus, bet supratau, kad tie žmonės ne tik nekalba angliškai, bet ir nesupranta nė žodžio. Teko pradėti kalbėti itališkai nuo pirmųjų akimirkų, aišku, sakiau po vieną žodį, bet jau po trijų dienų galėjau vakarienės metu kalbėti apie viską – Lietuvos moteris, tautos charakterį ir kitokius dalykus. Kiekvienas itališkai ištartas žodis mane džiugina“, – juokėsi ji.
Jovita sakė kol kas nežinanti, ar kada pasinaudos naujomis žiniomis profesiniame gyvenime. „Niekada negali žinoti“, – linksmai kalbėjo žurnalistė, pridurdama, kad džiaugiasi dabar galėdama laisvai bendrauti su draugais italais jų gimtąją kalba.
Mazai dar dukrytes nuo negro...Mamai kas, o vaikui?bus pajuokos objektu Lietuvoj.Tokios mamos...neturi jokio mastymo-svarbu vyras, tautybe nesvarbu-kas pasvilpia-ten ir skrenda.Gaila vaiko, o mamai..sutinku-pagal isvaizda nelabai ka rasi Lietuvoj, dar su juoda dukra, bet...gal laikas susimastyt, mamyt?:)