Tomas Uroška: „Jei mane įvertina, labai malonu“

Rodos, šypsosi sėkmė – dalyvausite jau antrame projekte?

Na, į pirmąjį manęs niekas nekvietė, pats atėjau (šypsosi). Gerai pasirodžiau atrankose ir pakliuvau. Jau įsibėgėjus „Tu gali šokti“, iš organizatorių sužinojome, kad geriausi iš dalyvių bus pakviesti filmuotis šokių projekte „Šok su manimi“. Taigi nelaikau šio fakto išskirtine sėkme. Juolab kai žinau, kokia kitų šokėjų patirtis. Kaip pavyzdį galime paimti Deividą Meškauską – šiemet jis dalyvaus šokių projekte, berods, trečią kartą.

Nuo kelerių metų šokate?

Kai man buvo šešeri, mama paėmė už rankos, nuvedė į šokių studiją ir pasakė: „Tu būsi šokėjas.“ Lankiau pramoginius šokius dvylika metų, vėliau sportinius šokius studijavau Lietuvos kūno kultūros akademijoje. Esu sportinių šokių treneris, bet dirbu ne pagal specialybę, nes laikui bėgant susižavėjau gatvės šokiais. Taigi viską suskaičiavus išeitų, kad šoku jau dvidešimt metų.

Tikriausiai ir pergalių per tokį įspūdingą laikotarpį nemažai buvo?

Šokdamas pramoginius šokius, nuolat dalyvaudavau konkursuose. Per dvylika metų namuose atsirado ne tiek ir mažai – penkiasdešimt – pergalės trofėjų. Be jų, esu nemažai pasiekęs ir hiphopo šokių čempionatuose. Tikriausiai į mano kraują yra įaugęs noras varžytis, siekti pergalės, konkuruoti. Norisi parodyti, ką sugebu geriausiai, o jei mane įvertina, labai malonu.

Tikriausiai į mano kraują yra įaugęs noras varžytis, siekti pergalės, konkuruoti. Norisi parodyti, ką sugebu geriausiai.

Kaip manote, ar profesionalaus šokėjo savybės lėmė pergalę projekte „Tu gali šokti“?

Net ir nežinau (šypsosi). Šio šokių projekto tikslas buvo išrinkti universalų šokėją, kuris gebėtų puikiai šokti įvairiais stiliais, be jokių sunkumų persiorientuotų. Manau, pergalę lėmė būtent tai, kad galiu šokti visokius šokius. Ir ne bet kaip, o profesionaliai. Kai kas tvirtina, kad tokiuose projektuose balsuoja daugiausia merginos, taigi ir laimėjau dėl išvaizdos (juokiasi). Iš tiesų buvo vertinama choreografija ir gebėjimas šokti.

Kas buvo sunkiausia dalyvaujant „Tu gali šokti“?

Iš pradžių buvo labai sunku priprasti prie to, kad esu filmuojamas. Nesvarbu, keliuose šokių konkursų prieš tai buvau dalyvavęs, tokios patirties neturėjau. Bet neliko nieko kita, kaip su tuo susitaikyti. Ir man pavyko – su kameromis taip „susigyvenau“, kad jų nė nepastebėdavau.

Sunkiausia tame projekte buvo fizinis krūvis. Pasakysiu atvirai, niekada anksčiau nebuvau tiek daug dirbęs. Mes beveik gyvendavome sporto salėje, net valgydavome neiškėlę kojos iš treniruočių salės. Šokdavome po dešimt valandų per dieną. Projekto pradžioje turėjome per savaitę parengti vieną solo pasirodymą ir vieną choreografinį numerį, o projektui baigiantis, net po penkis choreografinius numerius. Patikėkite, labai pavargome! Taip pat buvo sunku po kiekvieno tiesioginio eterio atsisveikinti su dviem dalyviais iš pradinio keturioliktuko.

Nesigailite dalyvavęs?

Niekada. Apskritai tas varginantis treniruočių krūvis, ne visada palankus komisijos vertinimas ir finalo įtampa – viskas rodosi buvę labai lengva ir malonu. Įgijau neįkainojamos patirties, susipažinau su nuostabiais žmonėmis. Taip pat gavau šansą dalyvauti kitame šokių projekte.

Kodėl sutikote jame dalyvauti?

Dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia nenoriu pakliuvęs į televizijos eterį taip greitai iš jo pasitraukti – juk visi trokšta dar pabūti „ant bangos“ (šypsosi). Antroji priežastis – viltis nukeliauti iki finalo ir jame pakovoti.

Tikitės laimėti?

Meluočiau, jei sakyčiau, kad tokia mintis man nė nešmėsteli... Manau, kad visi žmonės, eidami dalyvauti į kokį nors konkursą, slapta svajoja apie pergalę. Tačiau prognozuoti nesu linkęs, nes projekte dominuoja pramoginiai šokiai, kuriuos esu šiek tiek apleidęs. Norint gerai šokti, reikia sunkiai ir ilgai treniruotis kiekvieną dieną.

Šią vasarą taip ir gyvenate?

Visi dalyviai pradėjo treniruotis jau prieš keletą mėnėsių. Aš su partnere prie jų prisidėjau tik prieš porą savaičių. Kasdien vyksta po dvi treniruotes, iš viso penkias valandas per dieną praleidžiame treniruočių salėje.

Šokis yra mano pomėgis ir darbas, galima sakyti, visas gyvenimas, todėl svarbu, ne su kuo ir kur šokti, bet apskritai šokti.

Nesulaukiate priekaištų iš savo merginos, kad jai dabar skiriate mažai laiko?

Be abejo, mums abiem norėtųsi daugiau laiko praleisti kartu, bet dėl šokių tenka aukotis. Eglė palaikė mane viso „Tu gali šokti“ metu. Tikriausiai ji ir jaudinosi labiau nei aš. Už viską jai noriu padėkoti. Tas projektas Eglei buvo didžiulis išbandymas. Jaudulys, nerimas dėl manęs atėmė daug jėgų. Jei ne jos palaikymas, gal aš ir nebūčiau laimėjęs. O jei per savaitgalio pasirodymus ir finale akimis pagaudavau jos žvilgsnį, man tapdavo dar ramiau. Palaikymas yra be galo svarbus. Jei pamatydavau plojančius gerbėjus ar plakatus su mano vardu, iškart pasijusdavau tūkstantį kartų stipresnis. Eglės palaikymas man labai reikalingas ir projekte „Šok su manimi“...

Ko dar turėjote atsisakyti dėl projekto „Šok su manimi“?

Esu šokių treneris, mokau vaikus šokti hiphopą. Dabar kuriam laikui darbą nustūmiau į šalį, nes jam nebelieka nei laiko, nei jėgų. Visą laiką skiriu treniruotėms ir pasirengimui būsimam projektui.

Nuo pat pradžių žinojote, su kuo šoksite poroje?

Kad šoksiu su Svetlana Pronina, sužinojai pirmą kartą atvykęs į bandomuosius pasirodymus. Džiaugiuosi, kad gavau šitą partnerę. Puikiai sutariame. Svetlana yra labai charizmatiška asmenybė, tiesiog sukurta scenai, televizijai, šokių aikštelei.

O kaip jai sekasi šokti?

Nors Svetlana tvirtina, kad nelankė pramoginių šokių, manau, pradmenis kažkur turėjo įgyti. Šokame dar neilgai, turime daug treniruotis. Apskritai dėl partnerės man pasisekė.

Kurį laiką buvote įpratęs šokti vienas. Ar nesunku su partnere?

Kadangi dvylika metų šokau poroje, man tai įprasta ir natūralu. Šokis yra mano pomėgis ir darbas, galima sakyti, visas gyvenimas, todėl svarbu, ne su kuo ir kur šokti, bet apskritai šokti.

Ir šiame projekte išvysime jus išgarsinusią „Mėnulio eiseną“?

Šis judesys jau tapo mano vizitine kortele. Išmokau jį labai seniai, kai buvo vaizdo magnetofonų pradžia. Įsidėjęs kasetę žiūrėdavau Michaelio Jacksono pasirodymus ir stengiausi atkartoti jo judesius... Tačiau „Šok su manimi“ yra sportinių šokių projektas, ir „Mėnulio eisena“ čia netiktų. Be to, ją jau visi matė, gana, reikia sužavėti kažkuo nauju (šypsosi). Kuo jus nustebinsiu, dar negaliu atskleisti.