Besivaikantys prabangos atsigręžė į tradicijas

Vasario 9 diena atrodė itin neįprasta vakarėliui. Niujorkas tądien buvo pakliuvęs į vienos iš šalčiausių žiemų gniaužtus, o šalies ekonomiką vis dar stingdė sunkmetis. Visgi tikriausiai vos keli meno galerijos „Park Avenue Armory“ svečiai, gerdami prancūzišką šampaną ir mėgaudamiesi gurmaniškais užkandžiais, tai pastebėjo. Jie dalyvavo bendrovės „Hermès“ – 173 metų prancūzų rankinių gamintojo ir mados namų – surengtame šventiniame vakare. Oficialus renginio pretekstas – kitą dieną turėjęs įvykti 278 kvadratinių metrų „Hermès“ vyrų parduotuvės, Madisono alėjoje, atidarymas. Ši parduotuvė – 24-oji „Hermès“ parduotuvė Jungtinėse Valstijose ir 250-oji pasaulyje, tačiau pati pirmoji, skirta tik vyrams.

Kaip rodo „Hermès“ ir kai kurių kitų prekės ženklų patirtis, krizė nenužudė prabangos rinkos. Pirkėjai tiesiog tapo išrankesni ir pradėjo atsisakyti „didžiulio vartojimo, milžiniškų logotipų ir ryškių spalvų.Net jei parduotuvės vyrams atidarymas buvo tariama surengto vakarėlio priežastis, „Hermès“ turėjo ir nemažai kitų svarbių priežasčių švęsti. Tai vienas iš vos kelių prabangos prekių ženklų, ne tik išgyvenusių pasaulinę finansų krizę, bet ir toliau sėkmingai per ją augusių. Didžioji dalis mados namų praėjusiais metais ekonomikos sunkmetį išgyveno itin sunkiai: pasak bendrovės „Bain&Company“, prabangos prekių rinka pirmą kartą istorijoje patyrė nuostolių būtent per šią recesiją. Jungtinėse Valstijose šis sektorius 2009 m. smuko 10 proc., o pasauliniu lygmeniu – 8 proc. Vis tik „Hermès“ sugebėjo padidinti savo pardavimus 8,5 proc., o paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį – net 11 proc. Amerikoje šio prekės ženklo pelnas padidėjo 20 proc.

Kokia šios bendrovės paslaptis? Vietoj to, kad stipriai sumažintų kainas, sektų sezonines madas ar pan., „Hermès“ nusprendė visą savo dėmesį sutelkti į tai, ką sugeba daryti geriausiai: gaminti brangią, bet nesenstančią klasiką su nepriekaištinga kokybe, išliekančia visą gyvenimą.

„Kaip rodo „Hermès“ ir kai kurių kitų prekės ženklų patirtis, krizė nenužudė prabangos rinkos. Pirkėjai tiesiog tapo išrankesni ir pradėjo atsisakyti „didžiulio vartojimo, milžiniškų logotipų ir ryškių spalvų“, – teigia HSBC analitikas Erwanas Rambourgas. Pasak jo, dabar vartotojai renkasi tai, kas išbandyta ir patikima.

LVMH vadovas Bernardas Arnaultas, kurio bendrovės gaminamų „Louis Vuitton“ rankinių pardavimai praėjusiais metais padvigubėjo, teigia, kad krizės metu atsigręžta į kokybę. Net kai tokie namai, kaip „Christian Lacroix“ patyrė didžiulę nesėkmę, šimtametes tradicijas puoselėjantys prekių ženklai išlaikė savo klientus lojalius dvigubai daugiau savo dėmesio skirdami tam, ką daro geriausiai – „Hermès“ – klasikinėms rankinėms ir šalikams, „Louis Vuitton“ – praeitimi dvelkinačiam bagažui, „Burberry“ – Pirmojo pasaulinio karo modelio lietpalčiams.

Panašios tendencijos vyrauja ir viešbučių rinkoje, kurioje senos, patikimos įmonės, kaip „Ritz-Carlton“ laikosi stabiliai, o Azijos įmonės, tokios kaip „Raffles“ ir „Shangri-La“ plečiasi, vis naujose vietose atsargiai atkartodamos tradicinę pastatų architektūrą, o kartu su jomis ir tradicijomis dvelkiančią atmosferą. Lygiai tokios pačios tendencijos yra ir automobilių sektoriuje. Antai automobilių gamintojas „Bentley“, kurio šaknys siekia 1920-uosius, neseniai pristatė naują modelį, savo linijomis nostalgiškai primenantį praeitį, o technologijomis bylojantį apie spartų žingsniavimą į ateitį. Avialinijų pramonėje aukščiausios klasės lėktuvai savo interjerais gįžta į Viktorijos laikus.

Visos minėtos įmonės pripažįsta, kad per ekonomikos nuosmukį žmonės, ir ypatingai aukštesniojo sluoksnio atstovai, nesiliauja leisti pinigų, tačiau tampa konservatyvesni. Moteris, kuri ekonomikos pakilimo metu galėjo įsigyti penkias prabangias rankines per metus, dabar galbūt įsigija vieną ar dvi, tačiau šios rankinės yra tų prekės ženklų, kurie yra pripažinti pasaulyje dėl savo kokybės ir ilgaamžiškumo.

„Žmonės nori būti užtikrinti“, – teigia E.Rambourg. – „Taigi jie ieško prekių, kaip, pvz. „Louis Vuitton“ rankinių, kurie nėra vien tik gražūs daiktai, bet vertingi dalykai, beveik meno kūriniai“.