Aš žiauriai nusidėjau – permiegojau su kitu... Ar prisipažinti?

Aš nebegaliu ramiai miegoti, ištisai kankina graužatis, kaip aš galėjau supurvinti tai, ką turėjome tokio idealiai gražaus tarp mūsų... Jis pastebėjo, kad aš nerami, nesava... Klausia, kas man yra, o aš nieko nesakau, bet gal turėčiau jam prisipažinti? Ką daryti, Ramune, aš labai pasimetusi? Jolanta.

Sveika, Jolanta. Įsivaizduoju, kokią emocinę įtampą, nerimą ir kaltę tu dabar jauti, kita vertus, nors ir nereiktų didžiuotis tokiu savo poelgiu, plakti save taip pat beprasmiška. Iš tikrųjų jokio siaubingo ir neatitaisomo nusikaltimo tu nepadarei, nereikia savęs šitaip kankinti, tuo labiau vadinti bjauria paleistuve, nes tu tokia nesi.

Man atrodo tu per daug idealizuoji savo mylimąjį, iškeldama jį kaip pačią tyriausią ir nekalčiausią būtybę tarsi jis būtų koks angelas. Gal tu kažko nenori matyti ir pripažinti? Juk nėra žmonių be trūkumų ar ydų kaip ir tobulų santykių. Beje, kuo tu labiau save juodinsi, tuo daugiau ryškės aureolė virš jo galvos, o atstumas tarp jūsų atrodys neįveikiamas. Užuot save plakusi pabandyk ramiai atsisėdusi apmąstyti, kas įvyko ir ko vedina taip pasielgei.

Negailestingas savęs kaltinimas, žeminimas ir plakimas neretai slepia negatyvius jausmus partneriui.

Galbūt tau kažko stinga jūsų santykiuose, galbūt kažkas tave skaudina, erzina ar tau nepatinka šitame ryšyje? Juk net pačiuose geriausiuose santykiuose yra trūkumų. Rašai, kad vaikinas tave myli, gerbia, o ar tu jautiesi geidžiama, mylima, suprasta? Ką tu pati jam jauti? Negailestingas savęs kaltinimas, žeminimas ir plakimas neretai slepia negatyvius jausmus partneriui.

Nuoskaudos ir nuslopintas pyktis

Galbūt tu slopini savo nepasitenkinimą ar nuoskaudą kažkuo? Kartais, kai kitas žmogus idealizuojamas, o santykiai laikomi tobulais – juose nebūna vietos pykčiui, nesutarimui. Galbūt tu kaltini ir žemini save, bet iš tiesų pyksti ne tik ant savęs, bet ir ant savo „tobulo“ vaikino. Kad ir dėl to, kad jis toks „tobulas“? O gal tokiu savo poelgiu bandei kompensuoti savo nepilnavertiškumo jausmą, kurį jauti, būdama su savo vaikinu ?

Kai klausi, prisipažinti tau, ar ne, pabandyk sau atsakyti, koks būtų šio prisipažinimo pagrindinis motyvas. Ar tai tikro nuoširdumo ir sąžiningumo paskata? O gal tai noras sumažinti savigraužą, norint gauti „išrišimą“ savo kaltei, atleidimą, kurio pati sau duoti negali? Kita galimybė – galbūt giliai viduje tūnantis noras jį įskaudinti?

Jei nuspręstum prisipažinti, apgalvok, kokį atsaką tai gali sukelti, ir ar  tavo vaikinas emociškai pakankamai stiprus tokiam išbandymui. Tavo atsivėrimas gali labai skaudžiai sužeisti ir turėti nepataisomų padarinių jūsų kaip poros perspektyvai. Neištikimybė yra stiprus smūgis mūsų savimeilei, pasitikėjimui savimi, tikėjimui santykiais: kyla apmaudas, pyktis, baimė, nesaugumas. Taigi, savo ruožtu, turi būti pasiruošusi visa tai atlaikyti. Sėkmės ir stiprybės tau, kad ir ką nuspręstum.

Norite paklausti Ramunės? Rašykite: santykiai@15min.lt

Daugiau apie psichologiją ir psichoterapiją skaitykite Psichoterapeutas.com.