Kaip krikščionys sugadina seksą

Aistringas, kojų pirštus užriečiantis seksas įprastai nėra siejamas su krikščionybe ar dvasingumu apskritai. Taip bent jau teigia vienas iš „Belief blog“ įkūrėjų ir knygos „Dalykai, kuriuos mėgsta krikščionys“ autorius Jonathanas Acuffas. Savo naujausiame bloge jis teigia, kad krikščionims reikia labiau pasistengti susieti Dievą su energingu lytiniu gyvenimu.

„Taip mums sakė. Kad Dievas ir seksas yra nesuderinami. O jei kažkas pakartoja tą patį dalyką pakankamai daug kartų, žmonės pradeda tuo tikėti... Negalima turėti dviejų skirtingų dalykų viename butelyje. Tai tarsi aliejus ir vanduo. Katės ir šunys. Spenceris ir Heidi. Jie tiesiog negali būti kartu“.

Pasak vedusio J.Acuffo, krikščionys neturėtų tiesiog mokyti susilaikymo. Jie taip pat turėtų mokyti, kad nors priešvedybinis seksas yra blogai, „vedybiniame gyvenime seksas yra nepakartojamas dalykas“.

Pasak J.Acuffo, krikščionys seksą sugadina keturiais būdais:

• Jie moko apie kaltę, o ne susilaikymą.
• Jie turi labai nedaug būdų, kaip galėtų apie tai kalbėti.
• Į kiekvieną pasirodžiusią knygą apie seksą, kaip gyvenimo dovaną, jie atsako parašydami dešimt knygų apie gašlumą.
• Jie spalvotų kreidelių dėžutę pavertė labai maža (lytinės sueigos metu krikščionys bijo būti kūrybingi).

J.Acuffo įsitikinimu, krikščionių poroms pats laikas suprasti, kad aistringas seksas yra Dievo idėja.

„Mes patikėjome melu, kad krikščionys turi pasitenkinti juoda ir balta spalvomis savo lytiniame gyvenime. Tačiau kas, jei tai nėra teisinga? Kas, jei Dievas, apdovanojantis mus meile, viltimi ir gailestingumu, nori, kad ta mūsų gyvenimo dalis būtų tokia pat didelė ir spalvota, kaip tik du susituokę žmonės gali įsivaizduoti?“