Protas priešinasi jausmams
Publikuota:
2009 balandžio 20d. 08.47
/ Autorius:
Ramunė Pajuodytė, psichologė-psichoterapeutė / Laikraštis „15 minučių“
Gedimino Žilinsko nuotr. / Ramunė Pajuodytė
Sveika, Ramune. Pusę metų draugauju su vaikinu. Su juo man labai gera, viskas yra nuostabu, jausmai, aistra, pasiilgstam vienas kito, bet man nerimą kelia tai, kad mes tarsi skirtingų pasaulių žmonės – man viskas įdomu, norisi kuo daugiau sužinoti, pamatyti, dalyvauti, kažko pasiekti. Jam šie dalykai nėra svarbiausi, jam daug svarbiau kuo ilgiau ramiai praleisti laiką kartu, pailsėti, ypatingų siekių jis taip pat neturi.
Aš studijuoju, jis dirba. Atrodo, kad pasibaigus meilei ir aistrai, tokie santykiai neturi perspektyvos. Tuo tarpu mano draugas labai rimtai žiūri į tolimesnius mūsų santykius. Ar man pasinerti į santykius, ar geriau dabar juos nutraukti, kad būtų ne taip skaudu, kol neriša bendri namai, vaikai? Dovilė, 23 metai.
Sveika Dovile, skaitydama tavo laišką stebėjausi, ir iš kur šitoks racionalumas, toks apskaičiuotas požiūris į gyvenimą, neleidžiantis pasidžiaugti tuo, ką turi. Kas čia per šaltas logikos balsas? Kieno jis? Iš kur ateina? Ką jis tau primena? Kas tau taip sakydavo, grasindavo? Tavo jausmai juk sako tau, kad „viskas yra gerai, su juo jaučiuosi nuostabiai“, bet tuoj pat įsijungia kritiškas proto balsas: „kažkas čia ne taip, viskas baigsis…vėliau bus blogai, nėra ateities.“ Dovile, nesistenk visko dirbtinai numatyti, džiaukis tuo, kas yra dabar, pasitikėk gyvenimo tėkme. Būk, jei būnasi, mylėk. Absurdiškai skamba „viską nutraukti, kol dar ne taip skaudu“. Gal judu jungia kažkas daugiau nei pomėgiai? Galų gale ar būtina viską daryti drauge, nuolat visur eiti kartu? Gal tave ir traukia šis vaikinas būtent dėl to, kad jis yra kitoks nei tu, visai nepanašus į tave: aktyvią ekstravertę, nuolat kažkur skubančią, siekiančią, gal tave ir jaudina jis todėl, kad tavy pabunda kažkas visai nepatirta. Žinai, kai žmogus labai panašus į mus pačius, kartais tai tiesiog neįdomu ir greit išsisemia. Iš kur tu žinai, galbūt tau labai patiks po aktyvios dienos veiklos grįžti į ramų užutekį?
Sutinku, kad tam tikra dalis interesų, pomėgių turi būti panašūs, bet gana dažnai žmonės, kurie mus traukia, turi visai skirtingus nei mūsų pomėgius. Pavyzdžiui, jis nemėgsta vakarėlių šurmulio, daug triukšmo ir kalbų, o ji kompanijose jaučiasi tiesiog kaip žuvis vandeny. Tai normalu, natūralu. Daug svarbiau, kad būtų panašios abiejų žmonių vertybės, panašus požiūris į svarbiausius gyvenime dalykus, tarkim, šeimą, santykius, vaikų auklėjimą, darbą ir pan. Manau, taip pat turi nemažos įtakos žmonių išsilavinimas, išprusimas. Jei tu tobulėsi, o jis bus kaip stovintis vanduo, žinoma, šis jūsų ryšys greit išsisems, tu neturėsi kuo kvėpuoti ir mirsi iš nuobodulio. Taigi spręsk pati, bet tik gink Dieve, nesivadovauk savo šalta logika, įsiklausyk į jausmus, pojūčius. Jei tau neramu dėl draugo tu gali paskatinti jį tobulėti, mokytis, studijuoti, gilintis į kažkokią sritį. Sėkmės jums!
Nesutinku, kad partneriai turi buti ir gali buti visai skirtingi. Kam taip apsunkinti santykius?? juk gyvenimas ir taip sudetingas... Saunu, kai sieja bendri pomegiai, tikslai, siekiai, vizijos,interesai, tuomet ir bendravimas kitos, vienas kito supratimas gilesnis. Tiesiog nesuprantu, kam Tau kankintis, jei taip galima pasakyti, su visai Tavo interesu neatitinkanciu asmeniu. Cia tik pradzia, o kas bus veliau - matyt, kad nieko geresnio. Kalbu is asmenines patirties, kuri tikrai per visa mano gyvenimeli susikaupe ne maza. Sakai, Tau su juo labai gerai.. o as netikiu. Jei butu gerai, mieloji, Tu neieskotum pagalbos ir patarimu. Santykius nutraukti niekada nebuna lengva, bet niekas ir nesake kad turi buti lengva. Tai mus grudina. Yra daug keliu ir kalimybiu, bet kuri Tu pasirinksi, spresti tik Tau...