Kovo 8-ąją TV ekranuose pasirodys moterys, pakeitusios istoriją

Kovo 8 d. bus pristatytas filmas „Žalioji juosta“ – Wangari Maatai istorija“ apie pirmąją afrikietę, pelniusią Nobelio taikos premiją. Jame – pagarbą kelianti 30 metų trukusi kelionė siekiant išsaugoti aplinką ir apginti žmogaus teises jos šalies audringos politinės ir aplinkosaugos istorijos kontekste – pradedant paprasčiausia iniciatyva sodinti medžius.

Gimusi 1940-aisiais Wangari augo kalnuotoje Kenijos kaimo vietoje, o laimėjusi stipendiją 5 metus mokėsi JAV. 1966-aisiais ji sugrįžo į Keniją, pradėjo dėstyti Nairobio universitete ir tapo pirmąja moterimi Rytų Afrikoje, gavusia filosofijos daktarės laipsnį. Maataj atrado savo gyvenimo prasmę bendraudama su nuo mažumės pažįstamomis kaimo moterimis. Šios pasakojo, kad, iškirtus mišką, jų gyvenimas tapo nepakeliamas: joms tekdavo eiti ilgus atstumus ieškant medžio laužui, švarus vanduo tapo retenybe, dirva pradėjo nykti iš laukų, o vaikai kęsdavo neprievalgį.

Reaguodama į tai 1977-aisiais Maataj įkūrė „Žaliosios juostos“ judėjimą, paprastų žmonių organizaciją, skatinančią kaimo moteris sodinti medžius. Netrukus Kenijos kaimų moterys jau labai sėkmingai priešinosi miškų iškirtimui, skurdui, valdžios abejingumui, politinei priespaudai. Ilgainiui šios moterys tapo nacionaline politine jėga ir nuvertė 24 metus gyvavusią diktatūrą. Kai Kenijos prezidentas Moj nusprendė sunaikinti vienintelį Nairobio parką, kad galėtų pastatyti prabangų dangoraižį bei savo paties statulą greta jo, Maataj savo laiškais Vakarų vadovams įtikino juos finansiškai paremti visuomenės palaikymo neturinčio šalies vadovo nuvertimą. Tarp eilinių žmonių įsivyravo vilties ir pasitikėjimo dvasia – itin tai jautė moterys. Tačiau vyriausybė tam pasipriešino smurtu. Smarkiai rizikuodama Maataj rengdavo pasipriešinimus, kad apgintų aplinką ir socialinį teisingumą. Kelis kartus ji buvo areštuota ir kartą sumušta policijos iki sąmonės netekimo.
 
Remiantis filmuotais reportažais, laikraščių antraštėmis ir šiurpulį keliančiais pasakojimais iš pirmų lūpų laidoje perteikiama dramatiška 1980-ųjų ir 1990-ųjų konfrontacija, užkrečiantis ryžtas ir tvirta Maataj drąsa.
Kenijos kova dėl demokratijos dar labiau suklestėjo 2002-aisiais, kai nauja demokratiškai išrinkta vyriausybė pakeitė Moj, o Maataj tapo naujojo Parlamento nare bei aplinkos ir natūralių išteklių ministro padėjėja. 2004-aisiais Vangari Maataj tapo pirmąja aplinkosaugininke ir pirmąja Afrikos moterimi, pelniusia Nobelio Taikos premiją. Nobelio Taikos premijos komitetas pagerbė ją už „visaapimantį požiūrį į nuoseklų demokratijos, žmogaus teisių ir moterų teisių plėtojimą“. Ji masto globaliai ir veikia lokaliai, sakė jie.

Šiandien yra daugiau nei 6000 „Žaliosios juostos“ globėjų, kurie visoje Kenijoje neša pelną 150 000 žmonių. „Žaliosios juostos“ judėjimas pasodino 35 milijonus medžių ir inicijavo programas, mokančias moteris mitybos dėsnių, lavinančias jas, padedančias užsidirbti, rūpintis sveikata ir suprasti savo vertę.

„Žalioji juosta“ – Wangari Maatai istorija“ – jau kovo 8 d. per „Viasat History“. Kovo 6 d. šio kanalo žiūrovai galės išvysti dokumentinį filmą „Žana d‘Ark“, kovo 7 d. – „Florencija Naitingeil“, o kovo 9 d. – „Šarlotė – Liuksemburgo didžioji hercogienė“.