Goda Alijeva: „Dabar tikrai žinau – į sceną nebegrįšiu“
„Žmonės“
Žurnalo „Žmonės“ viršelis / Goda Alijeva
Pagauti Godą Alijevą (25), vos kelioms savaitėms grįžusią iš Kijevo, kur dabar gyvena su vyru krepšininku Rolandu Alijevu (27) ir dukryte Tėja (1 m. 8 mėn.), – be galo sunku. Iširus grupei „69 danguje“, jauna moteris mėgaujasi paprastu gyvenimu, kuriame vietos viešumui – vis mažiau. Svarbiausia jai dabar – šeima.
– Bet kažkada viešas dėmesys buvo toks mielas ir geidžiamas...
– Pasakysiu atvirai: aš kaifuoju nuo to, kad nieko neveikiu. Ir nebenoriu ko nors viešo, matomo veikti. Dalyvaudama M.A.M.A. apdovanojimuose tvirtai įsitikinau, kad nebenoriu grįžti į sceną, nenoriu dainuoti ir daryti to, ką iki šiol dariau. Geriausiu atveju pagalvočiau apie darbą televizijoje. Nebūtinai kadre, už kadro – lygiai taip pat įdomu. Bet ir tai, jeigu laidos mintis, idėja būtų tokia, kuri mane sudomintų, patrauktų.
Su mergaitėmis dar kalbėjomės apie grįžimą, bet kaip nors kitaip, su kitokia muzika... Matau, kad ir žmonių dėmesio mums netrūktų, bet gal mes jau išblėsome... Bent jau aš taip jaučiuosi. Nebenoriu scenos. Nenoriu net pagalvoti apie stresą, kurį patyriau anais laikais.
– Kodėl tada vienam vakarui atgaivinote grupę ir per M.A.M.A. apdovanojimus atlikote dainą?
– Kažkas pasiūlė, mes neatsisakėme. Buvau Ukrainoje, kai iš Nijolės gavau žinutę: „Ar norėtum?“ „Aišku! Labai faina būtų“, – akimirksniu atsakiau. Nes tuo metu tikrai labai norėjau. Bet po koncerto supratau (ir turbūt ne aš viena), kad išsiskirdamos nesuklydome. Viskas tarsi ir buvo gerai, įgūdžiai grįžo akimirksniu, vos užlipome ant scenos... Labai glostė širdį plojimai, žiūrovų reakcija... Matėme, kad žmonės mus, kaip grupę „69 danguje“, tikrai myli. Ne dėl skandalų, ne dėl dirbtinio savęs demonstravimo. Tiesiog myli.
Aš kaifuoju toje Ukrainoje: skaitau knygas, gaminu maistą ir mezgu sukneles.
Bet manęs nebevežė. Aš nekaifavau nuo to, ką darau. Ir nulipusi nuo scenos vidinio pasitenkinimo nejaučiau. Gal iš to išaugau?.. Ir tas užkulisinis gyvenimas nebepatiko... kažkokie susireikšminę žmonės... bandantys išsinerti iš kailio ir patraukti žurnalistų dėmesį... keista, juokinga... Taip, kažkada pati tai dariau. Bet aš iš to amžiaus ir elgesio jau išaugau. O kai kurie, pasirodo, ne...
Pasijutau svetima toje šventėje. Gal todėl, kad nebe tuo gyvenu. Dabar tikrai žinau, kad į sceną nebegrįšiu... Aš kaifuoju toje Ukrainoje: skaitau knygas, gaminu maistą ir mezgu sukneles. Iš manęs visi pažįstami juokiasi, kad tapau tokia naminė, bet mano Tėja vaikšto su nertomis kepurytėmis ir megztomis suknytėmis.
Interviu – naujausiame žurnale „Žmonės“
nieko neveikti ir sėdėti namuose,kaip ir mamytė pratupėjo ir nieko nepasiekė,taip ir liko bendrike.