Renata Voitechovskaja: negaliu pasakyti: „Mylėkite tokią, kokia esu“ (papildyta rugpjūčio 30 d.)

Daug kam kyla klausimas: velnias ją nešė į tą galerą?..

Kas gi daugiau – smalsumas! Grožio konkursai – mano hobis, jo tikslas – ne kraipyti užpakalį ir visiems rodyti, kokia esu faina ir graži, o susipažinti su naujais žmonėmis, su jais pabendrauti, susirasti draugų. Man tai – didžiulis energijos užtaisas.
Dar be galo žavi pasiruošimo laikotarpis, kai privalai lakstyti pasitempusi, pasipuošusi, besišypsanti. Pasiūlymas dalyvauti konkurse „Misis visata“ buvo geras spyris pasistengti, o ne sėdėti dar metus ir svajoti, kokia būsiu graži, kai nueisiu į sporto klubą.

Finalo dėl manęs gali nė nebūti, nes mums, dalyvėms, tai yra atsisveikinimo vakaras... Beje, kartais būtent finalinį vakarą atsiverdavo tikrieji merginų veidai (juokiasi).
Šį kartą tikrai taip nebus, nes matau, kokios mielos, draugiškos moterys susirinko, o ir konkurencijos, tokios įprastos gražuolių konkursams, čia nėra. Suvažiavo patirties turinčios moterys, kurioms svarbu atstovauti savo šaliai, bet taip pat pakalbėti apie tai, kas aktualu: ką jaučia valstybiniuose namuose gyvenantys vaikai, ką patiria smurtą šeimose išgyvenančios moterys. Mūsų dienotvarkė nepaprastai įtempta: esame kasdien užsiėmusios nuo pusės devynių ryto iki dešimtos vakaro. Daug keliaujame po Lietuvą. Ir taip – visas dešimt dienų.

Dešimt dienų įtemptos ir varginančios kasdienybės?

Bet aš nuo to kaifuoju! Manęs tai visiškai nevargina, šias dienas labiau ilsiuosi, nei dirbu. Žinoma, kiekvieną vakarą noriu grįžti namo – su konkurso organizatoriais sutarėme, kad negyvensiu viešbutyje, kaskart galėsiu grįžti pas vaikus.

Sulaukusi pasiūlymo dalyvauti, ilgai dėliojai „už“ ir „prieš“?

Kalbėjausi su visa šeima: klausiau Deivio, jo ir savo mamos. Juk negalėjau to nuspręsti viena! Deivis iškart pasakė: „Valio – tik važiuok!“ Šį kartą nebuvo nė vieno stabdančio žmogaus. Didžiausias stabdis buvo vaikas. Mano mama net buvo pasirengusi automobiliu keliauti iš paskos – kad tik galėčiau kuo daugiau pabūti su Emiliu. Bet nusprendėme, jog per tokius karščius tampyti vaiko po visą Lietuvą neverta, todėl jis lieka su močiute Vilniuje. Aišku, bus žmonių, kurie mane smerks, sakys, kad geriau vaikus prižiūrėčiau, o ne užpakalį vizginčiau, bet juk vaikų neatsisakiau, nepalikau, kiekvieną dieną būnu su jais. Nėra dėl ko man priekaištauti. 

Džiaugiuosi, kad beveik pavyko susigrąžinti ankstesnes linijas – nepageidaujamų kilogramų neliko, tačiau liemens apimtis penkiais centimetrais galėtų būti mažesnė, bet tai – nesunkiai paslepiama.

Mama tapai vos prieš daugiau nei keturis mėnesius, o jau esi pasirengusi žengti į sceną. Daug vargai, kol susigrąžinai buvusias kūno linijas?

Laukdamasi Emilio priaugau dvidešimt kilogramų, ir tai gana daug, nes per pirmąjį nėštumą tepriaugau vienuolika. Per dvi dienas visa tai tikrai neištirpo. Pasirengti konkursui turėjau tris savaites, tad nieko kito neliko, kaip kasdien sėsti ant dviračio, lėkti į sporto klubą, ten dvi valandas intensyviai sportuoti, o grįžus namo pamiršti bandeles ir šokoladą. Žinoma, „Misis visata“ nėra tik bikinių konkursas, tačiau vis vien negaliu sau leisti išeiti į sceną su papildomais dešimt kilogramų ir sakyti: „Mylėkite mane tokią, kokia esu.“ Džiaugiuosi, kad beveik pavyko susigrąžinti ankstesnes linijas – nepageidaujamų kilogramų neliko, tačiau liemens apimtis penkiais centimetrais galėtų būti mažesnė, bet tai – nesunkiai paslepiama (juokiasi).

Esi suskaičiavusi, kelintas tau bus šis gražuolių konkursas?

Kai pabandžiau, pamečiau skaičių (kvatojasi). Galiu pasakyti tik tiek, kad visuose esu laimėjusi bent kokią nors prizinę vietą.

Bet paaiškink man, skeptikei, kam dalyvauti tokiuose konkursuose? Kuo tai gali žavėti?!

Prieš dalyvaujant konkurse pirmą kartą man taip pat kilo klausimas, kas tai yra, buvo įdomu, kokios „nerealios“ gražuolės ten renkasi. Todėl ir sakau: nuvedė smalsumas. Geriau vieną kartą paragauti, nei šimtą kartų girdėti, kaip yra skanu. O paskui ratas ėmė suktis: dalyvavau vienur, išsiuntė kitur, paskui – dar kitur. Ir man tai patiko. Žinai, kodėl? Todėl kad niekada gyvenime neturėjau galimybės pakeliauti po pasaulį: juk po konkursų sulaukdavau pasiūlymų dirbti fotomodeliu.

Bet net jei ir nereikia sumokėti už kelionę ar skanią vakarienę, tokie konkursai vis vien reikalauja išlaidų...

Nė karto nebuvau radusi rėmėjų, todėl išlaidų netrūkdavo – suknelės, bateliai, papuošalai... Niekada nesirinkau prabangos ir jei galėdavau už tūkstantį litų nusipirkti penkias, o ne vieną porą batų, taip ir darydavau. Jei ir rengiausi mažiau žinomų firmų drabužiais, visada mokėdavau išlikti elegantiška. Deimantų kaip kitos merginos neturėjau, bet juk ne brangakmeniai laimi.  

Kelionės – vienintelis atlygis, kurį gaudavai už dalyvavimą konkurse?

Honorarų tikrai niekas nemoka (juokiasi). Atvirkščiai, turi susimokėti, kad galėtum dalyvauti tokiame konkurse. Kiek? Labai įvairiai, bet apie sumas šiame pasaulyje garsiai nekalbama...

O kiek tau kainavo pasirengimas „Misis visatai“?

Nedaug, nes beveik viską – sukneles, batelius – turėjau iš anksčiau. Kadangi konkursas vyksta šalia, todėl net jei ką pamirštu, galiu tuoj pat nulėkti namo ir pasiimti. Vakarinę suknelę nuomosiuosi iš dizainerės Vilijos Daugirdaitės, tautinį kostiumą paskolins Lietuvos liaudies kultūros centras. Jei nėra rėmėjų, yra draugų, kurie su dideliu malonumu pagelbėja.

Grožio konkursai, kuriuose dalyvavo Renata:

1997–ieji – „Mis Lietuva“, trečioji vicemis
1998–ieji – „Miss Globe International“ (Turkija), pirmoji vicemis
2000–ieji – „Model of the World“ (Vokietija), ketvirtoji vieta
                  „Miss Tourism World“ (Malta), pirmoji vicemis
                  „Miss Bikini World“ (Malta), nugalėtoja
2001–ieji – „Mis stilius“ (Lietuva), nugalėtoja
2004–ieji – „Model of the World“ (Kinija), apdovanota specialiu prizu 
2006–ieji – „Mrs Globe“ (JAV)
2007–ieji – „Pani Ukraina Open“ (Ukraina), nugalėtoja