Ilgiausiam šioje planetoje perskridimui reikia turėti tam tikro pasiryžimo, arba daug pinigų, kad galėtum patogiai keliauti verslo klase. „Air New Zealand“ reisas Nr.39 iš Oklendo į Londoną keleiviui žada įdomių potyrių – 24 valandas ore, dar tris – atokvėpiui žemėje.
Kaip tik tas nusileidimas Honkonge ir yra išganymas tiems, kurie nemėgsta paromis gyventi lėktuvuose. Žinoma, jei skubi su reikalais į Europą, pakentėsi. Bet jei atostogauji – verčiau išlipk Azijos didmiestyje. Padaryk kelių dienų atokvėpį, leisk bent šiek tiek susireguliuoti biologiniam laikrodžiui.
11 valandų naktinis skrydis: Ramiojo Vandenyno, Australijos, Papua Naujosios Gvinėjos, Filipinų ir Pietų Kinijos jūros vaizdai – tik skystųjų kristalų žemėlapyje, įmontuotame į priešais stovinčio krėslo atkaltę. Nei taifūnų, nei turbulencijų. Nusileidimas viename didžiausių planetoje Ček Lap Kok oro uoste – švelnus kaip kiniškas šilkas. Imigracija ir muitinė – draugiškos tarsi Azijos turgaus prekeivės.
Tas miestas niekada nemiega ir nesiilsi. Ten turbūt nenorėtumėte gyventi, bet apsilankyti verta. Kad sugrįžę labiau vertintumėte tai, ką turite Lietuvoje.
Į Honkongą atvykti visada malonu, nebent būtum koks nors narkotikų mulas, turintis dėl ko nervintis. Mirtimi ten jau nebaudžia, bet kalėjimas iki gyvos galvos – reali galimybė. Buvusi britų kolonija, Kinijai sugrąžinta 1997 metais, garsėja turtais, brangiomis parduotuvėmis, piratiniais gaminiais ir švara.
Kvepiantis uostas – šitaip nuo senų laikų vadinamas šis žemės lopinėlis prie Pietų Kinijos jūros, kurį vietos gyventojai žymi dviem rašmenimis – Heung ir Gong. Tai – Honkongas, vienas turtingiausių pasaulio miestų ir viena tankiausiai gyvenamų vietų. Kauluno pusiasalyje viename kvadratiniame kilometre gyvena daugiau kaip 44 tūkst. žmonių (Lietuvoje – 49 žmonės).
Honkongas turi ir kitą – mažiau žinomą – vardą. Kinai šią vietą nuo seno vadina devynių drakonų miestu. Aplink dunkso aštuonios aukštos kalvos, kurios žmonėms primena turtus nešančius drakonus. Devintasis drakonas yra Sungų dinastijos imperatorius, kurio laikais buvo pirmą kartą ištartas šis pavadinimas.
Tas miestas niekada nemiega ir nesiilsi. Ten turbūt nenorėtumėte gyventi, bet apsilankyti verta. Kad sugrįžę labiau vertintumėte tai, ką turite Lietuvoje. Daugiaaukščiai – vienas šalia kito, vienas langas – reiškia vienas butas, kuriame gyvena šeima. Todėl svečius čia gali kviestis tik turtingieji arba vienišiai: kiti neturi vietos ir susitikti su draugais į eina į restoranus, kurių šiame mieste – dešimtys tūkstančių.
Jūra, žmonių maitintoja
Aplink – vanduo, todėl uoste dominuoja jūros maistas. Viskas, kas plaukioja, ropoja ar tūno prilipęs prie uolos, tinka žmonių stalui. Kinai gamina puikiai, tačiau jei nemėgstate sojos, eikite į „McDonald‘s“, nes kitaip jos išvengti nepavyks.
„Ko pageidausite – džiovintos ryklienos, šviežių krabų ar net tigro penio?“ – mirkteli akį krautuvininkas, parimęs ant prekystalio. Jo parduotuvėlė – tikras gurmanų rojus.
Be jau minėtų gėrybių, čia galima išvysti, pačiupinėti, pauostyti ar net nusipirkti tokių gyvių, apie kuriuos nepasakojo net per biologijos pamokas mokykloje. Daugelis jų yra prieš kelias valandas ištraukti iš jūros ir įmerkti į didžiulius dubenis.
Krebžda omarai lipnia juosta supančiotomis žnyplėmis, šarvais į vonelių sienas daužosi pasaginiai krabai, o iš plyšių piktai žvalgosi murenos. Palubėje ventiliatoriaus keliamuose gūsiuose tingiai sūpuojasi parduotuvės puošmena – geltonas kaip mumija džiovintas ryklys.
Visa tai – valgoma ir per keliolika minučių gali būti jums patiekta jaukiame restorane
Mums patinka statyti
Prekystalių labirintai su šilko rietuvėmis bei auksiniais laikrodžiais, ant iešmų kepami paukščiai, ant virvių suverti ryklių pelekai, tviskančios alėjos su pasaulio mados meistrų kolekcijomis. Pasiduok nešamas spalvingos minios, ir naktis pralėks lyg kelios akimirkos. Pirklių ir pirkėjų rojuje minutės neskaičiuojamos – tik pinigai, kuriuos dosniai moka atvykėliai. Gatvėse – prabangios parduotuvės, skersgatviuose – palapinės su pigiomis kopijomis.
Už nakvynę aštuonių kvadratinių metrų kambarėlyje teks sumokėti apie 120 litų. Norint geriau – bus apie 400 litų.
Kauluno pusiasalyje ir keliose salose išsibarstęs Honkongas – vienas svarbiausių Pietryčių Azijos uostų ir pasaulio finansinių centrų. Čia nuolat kažkas statoma, kasama ir perstatinėjama.
Daugiau nei 7 milijonai Honkongo gyventojų telpa tūkstantyje kvadratinių kilometrų.
Ankštoka, tad ir stiebiasi į dangų dangoraižiai – ne tik verslo centrai, viešbučiai, bet ir gyvenamieji namai. Žemė čia – aukso vertės, todėl aukšti pastatai kartais griaunami, kad vietoj jų iškiltų dar aukštesni. Taip nutiko ir 26 aukštų „Hilton“ viešbučiui, kai sklypo savininkas nusprendė efektyviau panaudoti šią žemę. Sumokėjęs viešbučio operatoriams 125 milijonų dolerių kompensaciją, verslininkas sulygino su žeme garsųjį viešbutį ir pastatė 62 aukštų verslo centrą.
Drakono metų išvakarėse miestas taip pat kalė, mūrijo, kažką lopė ir gerino. Visas centras drebėjo nuo pneumatinių kaltų dūžių, o praeiviai kosėjo nuo dulkių.
Bauda už valgymą
Įpratusiems prie lietuviškų pievų žalumos ir miestų erdvių Honkongas gali sukelti slegiantį įspūdį. Tai – tikras Azijos Manhatanas su daugiaaukštėmis sankryžomis, niekada nemiegančiomis gatvėmis ir milijoniniais žmonių srautais.
Nuo Niujorko šitas miestas labiausiai skiriasi švara – po SARS viruso protrūkio vietos valdžia kruopščiai prižiūri gatves ir metro stotis. Jei traukinyje išsitrauksi sumuštinį ar atidarysi skardinę, rizikuoji gauti 2000 Honkongo dolerių baudą (apie 680 litų). Todėl vagonai švarūs ir tvarkingi.
Įspūdingiausi vaizdai per pietus ar vakarienę atsiveria nuo Viktorijos viršūnės. Iš čia – visas miestas kaip ant delno. 1888 metais įrengtas funikulierius per 10 minučių užkelia į 610 metrų aukštį. Kelionė į vieną pusę kainuoja 5 litus. Vaizdas iš terasų yra pritrenkiantis: po kojomis stūkso dangoraižių miškas, tolumoje tyvuliuoja jūra, o aplink stūkso kalvų keteros.
Tiesa, kylant į viršų reikia atsižvelgti į oro sąlygas. Jeigu lyja (o Honkonge tai būna labai dažnai), geriau kelionę atidėti, nes iš viršūnės matysite tik tiršto rūko sieną.
Kur apsistoti?
Su kuprinėmis keliaujantys turistai čia neturi didelio pasirinkimo – pigius viešbučius Honkonge galima suskaičiuoti dviejų rankų pirštais. Už nakvynę aštuonių kvadratinių metrų kambarėlyje teks sumokėti apie 120 litų. Norint geriau – bus apie 400 litų.
Uostas pasirengęs priimti milžiniškus lankytojų srautus, bet pageidautina, kad jie būtų pasiturintys. Nė viename kitame pasaulio mieste, netgi Niujorke ar auksu grįstame Dubajuje, neteko matyti tokios prabangių viešbučių koncentracijos.
Vienas šalia kito į dangų stiebiasi „Grand Hyatt“, „Excelsior“, „Ritz Carlton“, „Shangri La“, „Four Seasons“.
Neskaičiuojantys pinigų atvykėliai, muzikos ir ekrano žvaigždės renkasi vieną seniausių Honkongo viešbučių „Peninsula“, kur seniai pamėgtus kambarius turi Madonna, Mickas Jaggeris, princas Charlesas. Apie šį išskirtinį objektą, jo istoriją, svečius ir personalą skaitykite rytojaus reportaže.
 |
| Liudas Dapkus/Pekino antys Honkonge |
